Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, besiverčiantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas: ten pat, teistas 2017-05-05 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 144 straipsnį ir BK 132 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymo terminas atidėtas 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. V. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, tai yra, 2017-06-13, apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo kambaryje, tyčia pargriovė savo sugyventinę V. K. ant grindų, sukiojo jai rankas, sudavė keletą smūgių delnu jai į galvą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad abu su sugyventine V. K. buvo išgėrę, įvyko žodinis konfliktas, jis ją pastūmė, dėl ko ji pargriuvo ant žemės. Tolimesnių įvykių, tai yra, ar sukiojo sugyventinei rankas, sudavė smūgius delnu jai į galvą, jis nepamena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas jo teigimu turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Sutinka, kad taip galėjo būti. Dėl savo poelgio labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir ji jam atleido, toliau gyvena kartu. Supranta, jog savo veiksmais pažeidė probacijos sąlygas ir dėl to labai gailisi, teigia, jog daugiau panašūs įvykiai nepasikartos. G. V. pažymėjo, jog alkoholinius gėrimus vartoja retai, dirba pagal verslo liudijimą, nepilnamečių vaikų neturi.

Kadangi kaltinamasis G. V. kaltę dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas, balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai ir nukentėjusioji V. K. teisiamojo posėdžio metu neapklausiama.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. V. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-2), tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 6), pranešimas apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį (b. l. 11), tarnybinis pranešimas dėl girtumo tikrinimo (b. l. 12), iš kurio matyti, jog kaltinamajam G. V. nustatytas 2,74 promilių girtumas, nukentėjusiajai V. K. – 3,28 promilių girtumas, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 13-14), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 15-19), iš kurio matyti, jog nusikalstama veika padaryta kaltinamojo ir nukentėjusiosios namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmens apžiūros protokolas (b. l. 20-23), iš kurio matyti, jog sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai nepadaryta, liudytojos V. K. apklausos protokolas (b. l. 25-26), iš kurio matyti, jog kaltinamasis G. V. po žodinio konflikto pargriovė savo sugyventinę V. K. ant grindų, sukiojo jai rankas, sudavė keletą smūgių delnu jai į galvą ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo G. V. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, tai yra, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo kambaryje, tyčia pargriovė savo sugyventinę V. K. ant grindų, sukiojo jai rankas, sudavė keletą smūgių delnu jai į galvą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl neatsakingo ir nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, – pilnametis, turintis vidurinį išsilavinimą, besiverčiantis individualia veikla turėdamas verslo liudijimą, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, teistas 2017-05-05 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu - pagal BK 144 straipsnį ir BK 132 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymo terminas atidėtas 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į tai, kad baudžiamojoje byloje nereiškiamas civilinis ieškinys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam skirtina 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis G. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-06-13 19.15 val. iki 2017-06-14 16.21 val. (b. l. 41). Šis laikotarpis įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (1:1) (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2017-05-05 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1) (BK 65 straipsnio 1 dalies 1) a) punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leidžia asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas, spręsdamas dėl galimo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo vertina ne tik konkretaus nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau ir kaltinamojo (nuteistojo) asmenybę. Vertindamas asmenybę atsižvelgia ne tik į asmens elgesį po nusikalstamos veikos apdarymo, tačiau ir į veiksmus prieš veiką, jo požiūrį į veiką bei į įstatymų laikymąsi apskritai.

Šiuo atveju kaltinamasis G. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įvykdė 2017-05-05 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, po paskutiniojo iš padarytų nusikaltimų (2017-06-13) kaltinamasis daugiau jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Nusikalstama veika, už kurią G. V. šiuo nuosprendžiu teisiamas, pagal pavojingumo pobūdį bei laipsnį skiriasi nuo nusikalstamų veikų, už kurias kaltinamasis buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2017-05-05 nuosprendžiu, tai yra, G. V. padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pasikėsino į įstatymo ginamą vertybę - asmens sveikatą, padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmė - fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei, abu sugyventiniai nusikaltimo metu buvo itin neblaivūs, šiuo metu jie susitaikė, gyvena kartu, nukentėjusioji V. K. kaltinamajam atleido. Kauno apygardos teismo 2017-05-05 nuosprendžiu kaltinamasis G. V. nuteistas už neatsargų gyvybės atėmimą ir palikimą be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei, šiuos nusikaltimus jis padarė nusikalstamu neveikimu, smurtavimo požymių nenustatyta, vienas iš nusikaltimų – neatsargus, teismas paskirdamas laisvės atėmimo bausmę nustatė pagrindų atidėti jos vykdymą. Šiuo atveju, įvertinus veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, tai, kad kaltinamasis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su sugyventine, toliau gyvena kartu, dirba - verčiasi individualia veikla, teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai G. V. gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl pakartotinai taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas), kadangi nusikaltimą G. V. padarė būdamas neblaivus, ir dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas), nes įvykdė smurtinio pobūdžio nusikaltimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014; 2K-203/2014).

Kardomoji priemonė G. V. iki teismo posėdžio nepaskirta ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę

Į bausmės laiką įskaityti G. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2017-06-13 19.15 val. iki 2017-06-14 16.21 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2017-05-05 Kauno apygardos teismo nuosprendžio paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šios bausmės pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1), ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant G. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.