- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- e2-1374-1037/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00757-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- G. G.
- Išvadą teikia
- Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Jovyta Piekienė
institucijos teikiančios išvadą Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Jonui Barauskiui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei G. G. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo pripažinti, kad jis, nėra A. G., tėvas. Taip pat prašė pripažinti negaliojančiu Telšių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 17 d. įrašą Nr. 15, kuriuo jis įrašytas kaip A. G. tėvas. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 26 d. susituokė su atsakove, tačiau nuo 2015 m. gruodžio kartu nebegyvena ir intymių santykių nebeturėjo. Pasak ieškovo, 2017 m. sausio 3 d. atsakovei gimė dukra, kurios tėvas jis nėra, o buvo įrašytas pagal įstatyme numatytą prezumpciją.
Atsakovė su pareikštu ieškiniu sutiko, nurodė, kad su ieškovu nebegyvena nuo 2015 m. gruodžio mėnesio ir intymių santykių nuo to laiko su juo nepalaiko. Susitikdavo su ieškovu tik tada, kai reikėdavo perduoti kitą jų bendrą vaiką E. G.. Pasak atsakovės, tikrasis vaiko tėvas yra ne ieškovas ir ne į bylą įtrauktas trečiasis asmuo G. L., o E. P.. Pasak atsakovės, ji pastojo 2016 m. kovo mėnesį, kai su ieškovų jokių intymių santykių nepalaikė, todėl jis negali būti biologinis A. G. tėvas.
Trečiasis asmuo G. L. su ieškiniu sutiko, nurodė, kad nepaisant to, jog jis nėra A. G. biologinis tėvas, tačiau rūpinasi ja kaip savo vaiku. Dalyvavo atsakovės gimdymo procese ir yra pasiryžęs pripažinti A. tėvystę pareiškimu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Rašytine bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys 2014-04-26 sudarė santuoką, tačiau kartu negyvena nuo 2015 m. gruodžio mėnesio. Šalims kartu nebegyvenant ir nepalaikant jokių santykių atsakovei (duomenys neskelbtini)gimė dukra A. G.. Dėl šios priežasties ieškovas pareiškė reikalavimą nuginčyti tėvystę.
Teismo vertinimu, šis ieškovo reikalavimas nepaisant to, kad bylos aplinkybės ir patvirtina, jog ieškovas nėra A. G. biologinis tėvas, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti šiuos asmenis siejantį socialinį ryšį, tokio ryšio pripažinimą, tarp jų susiklosčiusius santykius, vaiko savijautą ir požiūrį į minėtus santykius. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad A. G. yra dar tik kūdikis, ieškovas jos nėra net matęs, su atsakove kartu negyvena, todėl tarp jų nėra susiformavę jokie socialiniai ryšiai. Dėl to ieškovo tėvystė nuginčytina nematant pagrindo pripažinti socialinės tėvystės dėl silpnų ieškovo ir mergaitės socialinių ryšių bei ieškovo nenoro jų palaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –LR CK) 3.150 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad nuginčijus A. G. tėvystę, jos interesai ir teisė žinoti savo kilmę nebus pažeisti, nes preliminariai žinant galimą vaiko tėvą atsiranda galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu arba tiek vaiko motinai, tiek ir pačiai pilnametystės sulaukusiam vaikui kreipiantis į teismą dėl tėvystės pripažinimo. Ši teisė užtikrinta tiek tarptautinių, tiek ir Lietuvoje galiojančių teisės aktų.
Įvertinus tai, jog byla nagrinėjama dėl tėvystės nuginčijimo, o ne jos pripažinimo, todėl į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas E. P.. Pažymėtina, jog šis sprendimas pastarojo asmens teisėms ir pareigoms įtakos neturės.
Byloje yra duomenys apie ieškovui suteiktos teisinės pagalbos išlaidas. Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 99 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. LR CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta teismo teisė, įvertinus šalių elgesį ir susidariusių bylinėjimosi išlaidų priežastis, pastarųjų nepriteisti. Teismas įvertinęs materialinio ginčo pobūdį konstatuoja, jog iš esmės ieškinio pareiškimą suponavo teisinis reguliavimas įtvirtinantis atitinkamas prezumpcijas, kurios ir lėmė ieškinio pareiškimą. Iš esmės pagal susiklosčiusį tarp šalių materialinį teisinį santykį negalima vienareikšmiškai konstatuoti, jog ieškinio pareiškimą lėmė neteisėti atsakovės veiksmai pažeidžiantys ieškovo teises. Dėl to teismo vertinimu yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės valstybei nepriteisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti, jog ieškovas R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), tėvas, o A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nėra R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.
Panaikinti duomenis A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo liudijime, apie tai, kad R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo ir tėvystės nuginčijimo fakto įregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių rajono apylinkės teismą.