Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-508-193/2012

Teisėja Gražina Kazilionienė Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00163-2011-1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2012 m. spalio 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-16 nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams bei pagal BK 150 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir P. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Be to, šiuo nuosprendžiu iš P. P. priteista R. Č. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

P. P. nuteistas už tai, kad jis, 2011 m. gegužės 7 d., laikotarpiu nuo 3.00 val. iki 5.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atimdamas galimybę priešintis, t.y. priėjęs prie atsigulusios miegoti R. Č., prispaudė ją apžergęs kojomis ir atsisėdęs ant jos bei, laikydamas prispaustas jos rankas, kišdamas savo lytinį organą R. Č. į burną, pasikėsino patenkinti lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios R. Č. valią oraliniu būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji paspruko nuo jo, tačiau negalint jai atsidaryti durų ir išeiti iš kambario, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žodžiais grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą jos atžvilgiu bei panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios R. Č. atžvilgiu, tai yra suduodamas ne mažiau keturiolikos smūgių kumščiais į galvos, veido sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame momenyje, kairės akies viršutiniame voke, pereinant į nosies nugarėlę, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo palauždamas R. Č. pasipriešinimą, seksualiai prievartavo ją oraliniu būdu, po to lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja R. Č., po to vėl seksualiai ją prievartavo, tai yra tenkino lytinę aistrą analiniu ir oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios R. Č. valią.

Teismo posėdyje gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam veikų kvalifikavimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas dėl P. P. kaltumo.

Dėl P. P. apeliacinio skundo

Apeliantas P. P. nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, teigdamas, kad lytinis santykiavimas su nukentėjusiąja R. Č. nebuvo prievartinis, o vyko abipusiu sutikimu. Tačiau kolegijos nuomone P. P. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

P. P. apeliaciniame skunde tam tikrais neargumentuotais teiginiais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdamas byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, 2011-07-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-05 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl daktiloskopinio tyrimo, Valstybinės teismo medicinos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011-05-09 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sveikatos sutrikdymo masto, parodymų patikrinimo vietoje protokolu bei kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu konstatavo P. P. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, ir išteisinti jį dėl jų nėra jokio pagrindo.

BPK 301 str. 1 d. norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vertino visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus (nukentėjusiosios, liudytojų), paties nuteistojo P. P. parodymus, rašytinius įrodymus, ir padarė teisingas išvadas dėl jų. Todėl nuteistojo P. P. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaime nepaneigia jo kaltės, ypač įvertinus aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjant šią bylą, o apylinkės teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra esminių prieštaravimų.

BK 149 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už lytinį santykiavimą su žmogumi prieš šio valią panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. BK 150 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už lytinės aistros tenkinimą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

Taigi baudžiamajai atsakomybei pagal BK 149 ir 150 straipsnį būtina įrodyti fizinį smurtą, grasinimą tuoj pat jį panaudoti, kitokį atėmimą galimybės priešintis ar pasinaudojimą bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle ir lytinį santykiavimą. Nurodyti veiksmai yra atliekami prieš lytinį santykiavimą ar lytinės aistros tenkinimą ir yra nukreipti nukentėjusio esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti. Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas prieš nukentėjusiojo asmens valią yra tada, kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, ar kitokio pobūdžio veiksmais (pvz., verkiant ir pan.).

Kaip minėta nuteistasis P. P. neneigia, kad inkriminuojamu metu kaltinime nurodytoje vietoje su nukentėjusiąja pripažinta R. Č. turėjo lytinių santykių. Tačiau skirtingai nei nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino nukentėjusioji, apeliantas teigia, kad lytiniai santykiai buvo su jos sutikimu (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad netgi jos pačios iniciatyva), kartu pažymėdamas, kad R. Č. nei vieno mylėjimosi būdo nevengė, per jų santykiavimo 2 valandų laikotarpį ėjo parūkyti į balkoną, kas jo nuomone paneigia prievartos jos atžvilgiu naudojimą. Tačiau teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme pripažino, kad ėmus glamonėti miegančią R. Č., pastaroji liepė „nelysti“, o jis nesiliovė, teigdamas, kad ji tiesiog nesipriešino jo veiksmams (3 t., b.l. 109-110). Be to, apeliantas savo kaltę neigia, argumentuodamas ir tuo, kad kitame kambaryje tuo metu buvę D. ir N. L. prievartos atveju būtų girdėję jos pagalbos šauksmus, o jo nuomone šie liudytojai patvirtino priešingas aplinkybes, t. y., kad tarp jų buvo lytiniai santykiai abipusiu susitarimu.

Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teikdama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji tvirtino, kad išgėrus alkoholio ir parūkius „žolės“ ji dėl apsvaigimo užmigo, tačiau pajutusi, kad nuteistasis ją glamonėja prabudo. Keletą kartų bandė jį atstumti, tačiau pastarasis nesiliovė, iš kambario ištrūkti nepavyko, nes negalėjo atidaryti durų, ji šaukė, o galiausiai paėmusi kambaryje buvusias žirkles ir jomis pagrasinusi P. P., jos teigimu, dar labiau sukėlė jo agresiją. Nukentėjusiojo pažymėjo, kad nepaisant jos priešinimosi jai atsisakius tenkinti nuteistąjį oraliniu būdu iš pradžių tik pagrasinęs pavartoti fizinį smurtą, pakartotinai jai atsisakius tai daryti P. P. dešine ranka į veido sritį smūgiavo apie 4 kartus, po ko sugriebė už plaukų ir bandė ją parklupdyti, galiausiai tokiais būdais „įtikinęs“ bei pažadėjęs paleisti – palaužė jos valią ir ji jį patenkino oralinio akto metu. Vėliau, nukentėjusios teigimu, P. P. liepė jai gultis į lovą, kur užsidėjęs prezervatyvą išžagino natūraliu būdu, po ko (nepaisydamas, kad nukentėjusioji po prezervatyvo plyšimo prašė liautis bent dėl saugumo) pareikalavo atlikti lytiną aktą analiniu būdu, dar vėliau žagino natūraliu būdu. Po ko pareikalavo užlipti ant jo, jai tai padarius į kambarį įėjo D. L. ir būtent tuo metu ji nušokusi nuo P. P., apsimovė kelnes ir nubėgo prie lauko durų, negalėdama išeiti pažadino N. L., prašydama jos atrakinti buto duris ir ją išleisti, tačiau tuo metu P. P. ją sugriebęs už plaukų ištempė iš kambario ir nutempė į tą patį kambarį kur buvo išžaginta. Šiame kambaryje nuteistasis suduodamas smūgius vėl jos atžvilgiu smurtavo, o liovęsis vėl reikalavo oralinio akto, atlikus jį ir P. P. pasiūlius ja pasinaudoti ir D. L., pastarasis būdamas balkone liepė nuteistajam liautis, po ko nukentėjusioji buvo išleista iš buto. Šiuos nukentėjusiosios parodymus iš esmės patvirtino ir N. L., kuri pripažino, kad ją iš miego pažadino R. Č., kuri paprašė atrakinti buto duris, N. L. pažymėjo, kad nors R. Č. sakė, kad jai viskas gerai, tačiau buvo išsigandusi ir sunerimusi. D. L. nors ir neigė matęs ar girdėjęs prievartinius P. P. veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau taip pat patvirtino, kad atsibudęs nuėjo į svetainę (kurios stumdomos durys sunkiai atsidaro) kur ant lovos virš P. P. pamatė lyg ir stovinčią be kelnių R. Č., kuri netrukus jau apsirengusi atėjo paskui D. L. į balkoną ir primygtinai prašė išleisti iš buto. Tuo tarpu liudytoja L. T. patvirtino nukentėjusiosios teiginius, kad išėjus iš L. namo, ji iškart nubėgo prie parduotuvės „X“ buvusios moters (L. T.) ir paprašė jos pagalbos bei iškart papasakojo, kad buvo išžaginta, po ko nuėjusios į šios liudytojos butą laidiniu telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Tuo tarpu liudytoja apklausta tyrėja N. M. atvykusi pagal R. Č. iškvietimą patvirtino, kad nukentėjusioji ne tik netvarkingai atrodė – buvo išsitaršiusiais plaukais, veidas buvo paraudęs, bet ir skundėsi galvos, kaklo skausmais, parodė, kad jai iš galvos išpešti plaukai, jos detalus nusikalstamų veikų nupasakojimas nesukėlė tyrėjai jokių abejonių, kad ji tapo P. P. inkriminuotų nusikaltimų auka.

Taigi apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nuteistojo kaltė įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas grindžiama ne tik nukentėjusiosios R. Č. pareiškime, surašytame iškart po įvykio, duomenimis, bet ir nuosekliais parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, tiek jos parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui bei teisminio nagrinėjimo metu, kuriuos iš esmės patvirtina ir liudytojų N. M., N. L., N. Č. parodymai, specialistų išvados, asmenų parodymo atpažinti protokolai ir kiti rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys.

Pažymėtina, kad nors nuteistasis neigia vartojęs fizinį smurtą R. Č. atžvilgiu, argumentuodamas, kad jos šauksmus būtų girdėję kitame kambaryje buvę asmenys, tačiau šiuos jo teiginius vėl gi visiškai paneigia, net tik nukentėjusiosios ir liudytojų, kuriems ji papasakojo apie įvykį, parodymai, bet ir Valstybinės teismo medicinos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011-05-09 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sveikatos sutrikdymo masto. Iš išvados turinio matyti, kad R. Č. nustatytas poodinės kraujosrūvos kairaime momenyje, kairės akies viršutiniame voke, pereinant į nosies nugarėlę. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Pažymėtina, kad šioje išvadoje ekspertė nurodė, kad R. Č. patirti sužalojimai vienmomentiniam griuvimui nebūdingi. R. Č. konstatuoti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 108-109). Tai, kad L. nepatvirtino girdėję nukentėjusios šauksmus, ypač įvertinus aplinkybę, kad jie buvo apsvaigę nuo alkoholio ir ”žolės” rūkymo” ir kaip patys patvirtino tuo metu miegojo ir dėl apsvaigimo apskaitai nepamena kai kurių tos nakties detalių, negali būti vertinama kaip aplinkybė paneigianti smurto nukentėjusiosios atžvilgiu vartojimą. Subjektyvūs P. P. argumentai, kad nukentėjusiajai dėl kaltinime nurodyto skaičiaus smūgių sudavimo būtų nustatytas sunkesnis sveikatos sutrikdymo mastas, iš esmės nepaneigia nei fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu vartojimo fakto, nei nustatyto sveikatos sutrikdymo masto, be to, jo veiklos kvalifikacijai smūgių skaičius įtakos neturi.

Taigi aukščiau aptarti duomenys patvirtina faktinę bylos aplinkybę dėl fizinio smurto R. Č. naudojimą, bei kartu paneigia P. P. iškeltą versiją, kad jie lytiškai santykiavo abipusiu sutikimu be jokios prievartos, o nukentėjusioji jį apkalba, nes dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo negalėjo tinkamai įvertinti situacijos, o prasiblaiviusi ėmė bijoti dėl savo reputacijos prieš artimuosius. Teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant nukentėjusioji turėtų pagrindą apkalbėti nuteistąjį. Tai, kad L. bute kartu su R. Č. buvo ne kas kitas, o nuteistasis neneigia net jis pats ( tai patvirtina liudytojais apklausti D. ir N. L. ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl daktiloskopinio tyrimo), todėl šiuo atveju esminės reikšmės, kaip bando teigti apeliantas, nukentėjusiosios asmens atpažinti protokole užfiksuoti paaiškinimai dėl jo panašumo į asmenį, kuris ją išžagino L. bute, apelianto kaltės nešalina. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios R. Č. parodymai viso bylos nagrinėjimo metu buvo išsamūs ir neprieštaringi, jie su kitais aukščiau aptartais duomenimis papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią P. P. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais, nuteistojo teiginiais.

Taigi, apelianto teiginiai, kuriais neigiama jo kaltė, atmetami, ir konstatuojama, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams bei jų pagrindu padarytoms teismo išvadoms. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu pagrįstą išvadą dėl P. P. kaltės jam atlikus inkriminuotus išžaginimo ir seksualinio prievartavimo veiksmus, ką patvirtina ir visų aukščiau nurodytų aplinkybių ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, todėl nuteistojo kaltė įvykdžius BK 150 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. numatytas veikas laikytina įrodyta, o apeliacinio skundo argumentai dėl objektyvių ir neginčijamų nuteistojo kaltės įrodymų stokos, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantija, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kuris numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Bylos aplinkybės rodo – tą pripažįsta tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji, kad prieš įvykį nuteistasis su nukentėjusiąja susipažino prie baro nakties metu, eidamas su D. ir N. L., ir ši iškart sutiko eiti su pastaraisiais į jų butą, iš anksto žinodama, kad ten bus vartojami alkoholiniai gėrimai ir rūkoma „žolė“, tačiau kai ji dėl girtumo ir narkotinės medžiagos pavartojimo apsvaigusi užmigo, nuteistasis pradėjęs elgtis kitaip – ėmęs ją glamonėti, jai pasipriešinus – smurtauti, kol galiausiai išžagino ir seksualiai ją prievartavo.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija pripažįsta, kad nusikalstamų veikų padarymui šiuo atveju įtakos turėjo ir rizikingas nukentėjusiosios elgesys. Apibrėždama šios aplinkybės turinį, kolegija konstatuoja, kad žmonių bendravimas negali būti siejamas vien su baime ir įtarumu užmezgant naujas pažintis, tačiau gyvenimiška patirtis, savisaugos instinktai įpareigoja žmogų vertinti konkrečias tam tikrų gyvenimiškų situacijų aplinkybes. Šiuo atveju, įvykio aplinkybės- tai, kad nukentėjusioji, nepažįstamo vyriškio nakties metu pakviesta eiti kartu vartoti alkoholio ir narkotinių medžiagų į iki tol jai nežinomą butą ir su nepažįstamais asmenimis, akivaizdžiai rodo, kad toks nukentėjusiosios elgesys skatino įvykį – iš dalies nustatytų nusikalstamų veikų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ši aplinkybė nesvarstyta ir neįvertinta. Nustačius šią aplinkybę, konstatuotina, kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodytas vienas iš bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų – nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis – turi būti susietas su nauja atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl ko svarstytinas klausimas dėl nuteistojo bausmės švelninimo.

Atsižvelgus į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurios iš esmės aptartos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir įvertinus naujai nustatytą P. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK BK 59 str. 1 d. 6 p., t.y. kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios elgesys, darytina išvada, kad P. P. paskirtos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai ir subendrinus savo trukme yra akivaizdžiai per griežtos, todėl BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes sumažinus iki 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo pagal BK 149 str. 1 d. ir iki 1 (vienerių) metų 8 (aštuonerių) mėnesių pagal BK 150 str. 1 d.

Dėl nurodytų priežasčių nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.) ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinus P. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 6 p. - kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios elgesys, nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimą 2 (dviem) metams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus, paskirti laisvės atėmimą 2 (dviem) metams.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.