- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-11
- Bylos Nr.
- e2YT-32298-905/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Pareiškėjas
- J. V., V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. V. ir V. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Pareiškėjai prašė atnaujinti terminą palikimui priimti po tėvo P. V. mirties. Pareiškėjų teigimu, jie dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą nesikreipė, nes nebuvo paveldimo turto. Vėliau paaiškėjus apie pareiškėjų teisę atkurti nuosavybės teises į turtą tėvo P. V. vardu, jie siekė palikimą priimti, tačiau dėl teisinių žinių stokos ir suklydimo į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja BĮ Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, pareiškėjų prašymui neprieštaravo.
Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nekilo ginčo nei dėl reikalavimų dalyko, nei dėl reikalavimų pagrindo, teismas sprendžia, kad ši byla proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalis, 7 straipsnis, 443 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėjai J. V. ir V. V. yra P. V., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai (e. b. l. 17, 19, 20). Pareiškėjai po tėvo P. V. mirties turėjo teisę priimti palikimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis), tačiau to nepadarė. Utenos apskrities viršininko 1999 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 10-05-637 ir sprendimu Nr. 44140-43-7877 buvo atkurta P. V. vardu nuosavybės teisė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7, 8, 9-10). Iš pareiškėjų paaiškinimų ir Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro elektroninio laiško (e. b. l. 4-6) matyti, kad pareiškėjai žodžiu kreipėsi į P. V. paskutinės gyvenamosios vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau notaras žodžiu atsisakė forminti palikimo priėmimą.
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (2001 m. liepos 1 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju palikimas atsirado ir jo priėmimo procedūros prasidėjo iki įsigaliojant naujajam CK, tai paveldėjimo santykiams šiuo atveju taikytinos 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimui įgyti turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis). 1964 m. Civilinio kodekso 588 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą palikimui priimti teismas gali prailginti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CK 5. 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Iš pareiškėjų nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės teisinių žinių stoka. Viena vertus, pareiškėjų nurodomos subjektyvaus pobūdžio aplinkybės nesudarytų pagrindo pripažinti jas svarbiomis. Kita vertus, byloje nustatytos aplinkybės – kad pareiškėjai siekė priimti palikimą, tačiau notaras atsisakė priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kad pareiškėjai siekė atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą tėvo P. V. vardu – teikia pagrindą praleistam terminui atnaujinti. Byloje nėra duomenų, kad po pareiškėjų tėvo mirties palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys (e. b. l. 24). Tai reiškia, kad termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų interesų. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomeninio gyvenimo bei įstatyminio reguliavimo tendencijas skatinant-puoselėjant privatinės nuosavybės prioritetą valstybinio turto atžvilgiu, t. y. skatinant valstybinio turto privatizavimą ir tik išimtiniais atvejais toleruojant privataus turto perdavimą valstybei (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis, 46 straipsnio 1 dalis), taip pat gerbiant šeimos ar giminės nuosavybės tęstinumą, perimamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), kuris įgyvendinamas, be kita ko, paveldint savo šeimos ar giminės narių turtą. Remiantis nurodytais motyvais, pareiškėjų prašymas tenkintinas – 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas atnaujintinas.
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjams J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimui, atsiradusiam po tėvo P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.