- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-21
- Bylos Nr.
- A-442-1505-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- P. A.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“
- Trečiasis asmuo
- Vyriausybės atstovui Klaipėdos apskrityje
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. A. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vyriausybės atstovui Klaipėdos apskrityje, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vitės valdos“ 936,80 Lt turtinės žalos atlyginimą, 46,54 Lt metinių palūkanų bei 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1998 m. gruodžio mėnesio pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 201 ir vėlesnius sprendimus UAB „Vitės valdos“ skaičiavo ir ėmė iš pareiškėjo mokestį už kiemo valymą (po 10,12 Lt kas mėnesį). Iš viso pareiškėjas UAB „Vitės valdos“ sumokėjo 936,80 Lt. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, priimdama neteisėtus sprendimus dėl kiemų valymo mokesčių ėmimo iš butų savininkų, sudarė galimybę UAB „Vitės valdos“ imti šį mokestį iš pareiškėjo. Tokio mokesčio ėmimas buvo neteisėtas, nes daugiabučiams namams nebuvo priskirti žemės sklypai ir jie nebuvo registruoti nekilnojamojo turto registre. Tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „Vitės valdos“ veiksmai dėl kiemo valymo mokesčio ėmimo yra neteisėti, patvirtina ir Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje 2006 m. rugpjūčio 8, 17 ir 28 d. teikimai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl neteisėtų veiksmų imant mokestį iš daugiabučių namų butų savininkų už kiemų valymą. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr.T2-358 pakeitė ankstesnį sprendimą ir mokesčio už kiemo valymą iš butų savininkų nebeima. Tai dar kartą įrodo, kad mokestis buvo imamas neteisėtai. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovai neteisėtai praturtėjo jo sąskaita, nes UAB „Vitės valdos“ neteisėtai rinko mokestį, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sutaupė savivaldybės biudžeto lėšas. Pareiškėjas nurodė, kad minėta 936,80 Lt turtinė žala turi būti priteista solidariai iš abiejų atsakovų. Taip pat turi būti priteisti iš atsakovų solidariai 5 procentai metinių palūkanų, tai yra 46,04 Lt suma, nes atsakovai pareiškėjo pretenzijos nepatenkino. Be to, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 10000 Lt ir kuri pasireiškė patirtais nepatogumais, pažeminimu, pablogėjusia sveikata.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vitės valdos“ su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad daugiabučiam namui, kuriame gyvena pareiškėjas, yra priskirta 1693 kv. m ploto teritorija, kurios dalį užima pats namas, o nurodyto ploto kiemo teritorija yra prižiūrima ir faktiškai tvarkoma iki šiol. Iš pareiškėjo surinktas mokestis už kiemo priežiūrą buvo naudojamas daugiabučio namo kiemo priežiūros išlaidoms padengti. Kiemo priežiūros paslauga buvo teikiama kokybiškai, atsakovas samdė darbuotojus, todėl nepagrįstai nepraturtėjo. Atsakovas nurodė, kad jis kiemo teritorijos priežiūros paslaugas teikė ir atitinkamus mokesčius rinko ne savavališkai, o vadovaudamasis Klaipėdos miesto savivaldybės institucijų nustatytais tarifais ir taisyklėmis. Atsakovas savo, kaip daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus, pareigas vykdė tinkamai ir nėra atsakingas už tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės institucijų sprendimai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atsakovas nurodo, kad jis ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija negali būti laikomi solidariosios prievolės skolininkais, nes nėra solidariai atsakomybei būtinų sąlygų, numatytų Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 1 dalyje ir 6.18 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas veikė teisėtai, todėl jis neturi pareigos pareiškėjui atlyginti žalą. Atsakovas nurodė, kad jis nėra viešojo administravimo subjektas ir nėra jokių kitų įstatymų nustatytų pagrindų neturtinei žalai iš jo priteisti. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nenurodė jokių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, dėl kurių jam buvo padaryta žala, ir nepagrindė reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Be to, reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, o pareiškėjo reikalavimas pareikštas pasibaigus šiam terminui. Net jei ir būtų pripažinta, kad pareiškėjui buvo padaryta žala, ji galėtų būti priteista už laikotarpį nuo 2003 m. liepos 1 d., tačiau 2002 m. liepos 29 d. jau buvo panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytas gyvenamųjų namų eksploatavimo išlaidų bei kiemo teritorijos priežiūros išlaidų tarifas. Atsakovas nurodė, kad teritorijos, kurioje yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis butas, nesuplanavimas detaliuoju planu nėra pagrindas perkelti mokesčio už teritorijos priežiūrą (valymą) naštą Klaipėdos miesto savivaldybei. Savivaldybės biudžeto lėšomis prižiūrimos ir valomos bendros miesto teritorijos, o namo faktiškai naudojama teritorija prižiūrima (valoma) savininkų lėšomis. Pareiškėjas neginčija, jog namo faktiškai naudojama teritorija buvo prižiūrima (valoma).
Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu sutiko.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad teisės aktai jau nuo 2001 metų nustatė tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį daugiabučio gyvenamojo namo savininkams kilo pareiga tvarkyti tik įstatymų nustatyta tvarka namui priskirtą žemės sklypą. Kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje (administracinė byla Nr.A(63)-1789/2008), prieš nustatant mokesčio už daugiabučių namų teritorijos priežiūrą tarifus, tai yra priimant norminio pobūdžio teisės aktą (taisykles), reikalingas atitinkamas paruošiamasis darbas. Kiekvienam namui turi būti priskirta aiški teritorija bei atlikta jos teisinė registracija. Toks teiginys grįstinas tuo, kad patalpų savininkai turi žinoti ne tik namui priskirtos teritorijos ribas, bet ir žinoti, koks namui priskirtas žemės sklypas yra administruojamas ir kaip paskirstomi patalpų savininkams tenkantys mokesčiai už namui priskirtos teritorijos priežiūrą. Tik identifikavus konkrečiam namui priskirtą teritoriją, būtų galimas tarifų už namui priskirtos teritorijos priežiūrą nustatymas, nuosekliai ir tiksliai įgyvendinant Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr.603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus bei išvengiant neatitikimo Vietos savivaldos įstatymui. Teismas nurodė, kad nuo 2001 metų Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neatliko šių būtinų veiksmų: neorganizavo teritorijų planavimo dokumentų, kuriais daugiabučiams gyvenamiesiems namams būtų priskirti žemės sklypai, rengimo, taip pat neinicijavo savivaldybės tarybos sprendimo projekto dėl mokesčio už namui priskirtos teritorijos priežiūrą tarifo nustatymo rengimo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, be kita ko, neužtikrino, kad daugiabučių namų administratoriai mokesčius už namams priskirtų teritorijų priežiūrą skaičiuotų ir rinktų teisėtai, tai yra vadovaudamiesi savivaldybės tarybos patvirtintomis taisyklėmis, nustatytais tarifais bei su paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis, ir kad šie mokesčiai būtų skaičiuojami bei renkami tik tuo atveju, jei namui įstatymo nustatyta tvarka yra priskirtas žemės sklypas.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš minėto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos neveikimo ir UAB „Vitės valdos“ veiksmų neteisėtai renkant mokestį už namo teritorijos tvarkymą kildina neturtinę žalą. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į byloje surinktus faktinius duomenis, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui padaryta dvasinė skriauda. Pareiškėjas neįrodė, jog dėl neteisėto mokesčio už teritorijos priežiūrą rinkimo jis patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms. Be to, pažymėtina, kad neteisėtas mokesčio rinkimas pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo metu (2006 m. rugsėjo 20 d.) jau buvo nutrauktas, o prašymą atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas pareiškė tik 2008 m. gruodžio 22 d. pateiktame patikslintame skunde. Be to, iš pareiškėjas turi juridinį išsilavinimą, bylos nagrinėjimas teismuose neužsitęsė pernelyg ilgą laiką. Teismas nurodė, kad byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo regėjimo sutrikimo. Todėl pareiškėjo teiginys, jog dėl atsakovų veiksmų (neveikimo) pablogėjo jo sveikata, atmestinas.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo solidariai iš atsakovų priteisti 936,80 Lt turtinės žalos atlyginimą bei 46,54 Lt metinių palūkanų. Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 1 dalis nustato, jog solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Nagrinėjamu atveju nei teisės aktais, nei UAB „Vitės valdos“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos susitarimais nenustatyta, jog jų prievolės, susijusios su daugiabučiams namams priskirtų kiemų teritorijų priežiūra, yra solidarios, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą solidariai iš abiejų atsakovų atmestinas. Teismas nurodė, kad atsakovo UAB „Vitės valdos“ civilinė atsakomybė atsirastų, jeigu būtų nustatytos visos šio atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai, kaltė, nuostoliai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių. Teismas nurodė, kad UAB „Vitės valdos“ nuo 2002 m. balandžio mėnesio skaičiavo ir rinko mokestį už pareiškėjo daugiabučio namo teritorijos priežiūrą. Tačiau tarp gyventojų ir šio daugiabučio namo administratoriaus nebuvo sudarytos sutartys, nors Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 29 d. sprendimo Nr.188 5 punktu daugiabučių namų administratoriai iki 2002 m. rugsėjo 1 d. buvo įpareigoti sudaryti sutartis dėl kiemų teritorijų priežiūros su butų ir kitų patalpų savininkais. Taip pat po Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 29 d. sprendimo Nr.188 priėmimo neliko galiojusio tarifo, o nuo 2001 metų nebuvo įstatymų nustatyta tvarka namui priskirta teritorija, todėl atsakovas UAB „Vitės valdos“ neteisėtai apskaičiuodavo mokesčius. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog UAB „Vitės valdos“, rinkdama mokesčius už daugiabučio namo kiemo priežiūros paslaugas, nebuvo rūpestinga ir apdairi (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalis). UAB „Vitės valdos“ savo, kaip daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorės, pareigas vykdė tinkamai ir negali būti atsakinga už tai, kad kai kurie Klaipėdos miesto savivaldybės institucijų sprendimai neatitiko teisės aktų reikalavimų. UAB „Vitės valdos“, teikdama daugiabučių namų kiemų priežiūros paslaugas ir rinkdama mokesčius už šias paslaugas, veikė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos miesto savivaldybės galiojusiais teisės aktais. Todėl UAB „Vitės valdos“ nėra kalta dėl pareiškėjo patirtų išlaidų. Nenustačius visų UAB „Vitės valdos“ civilinės atsakomybės sąlygų, netenkintinas pareiškėjo reikalavimas priteisti jo patirtus nuostolius.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo pripažinti atsakovo UAB „Vitės valdos“ veiksmus nepagrįstu praturtėjimu ir priteisti lėšas, sumokėtas už kiemo teritorijos priežiūrą. Pagal Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Atsakovas UAB „Vitės valdos“ rinko mokesčius esant teisiniam pagrindui, tai yra 2002 m. liepos 29 d. sprendimui Nr.188, kurio 3 punktas nustatė, kad daugiabučių namų administratoriai mokestį už kiemo teritorijos priežiūrą skaičiuoja pagal faktiškai valomas teritorijas. Pareiškėjas neginčija fakto, kad kiemo teritorija buvo valoma, todėl UAB „Vitės valdos“ veiksmai negali būti pripažinti nepagrįstu praturtėjimu.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovų jo reikalaujamas sumas.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas. Pareiškėjas nurodo, kad savo neteisėtais veiksmais Klaipėdos miesto savivaldybė ir UAB „Vitės valdos“ pažeidė jo turtinius interesus, nes sudarė sąlygas, kad UAB „Vitės valdos“ imtų neteisėtą mokestį. UAB „Vitės valdos“ turėjo su pareiškėju sudaryti sutartį dėl kiemo teritorijos valymo ir mokesčių ėmimo, tačiau tokia sutartis nebuvo sudaryta. Kiemo teritorija turi būti nustatyta detaliuoju planu ir įregistruota nekilnojamojo turto registre, tačiau to taip pat nebuvo padaryta. Todėl imti mokestį už kiemo teritorijos priežiūrą UAB „Vitės valdos“ neturėjo teisės, o Klaipėdos miesto savivaldybės taryba neturėjo teisės priimti sprendimą dėl šio mokesčio. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju jis buvo pažemintas, buvo įžeista jo garbė ir orumas. Todėl iš atsakovų jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vitės valdos“ prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad 1998 - 2006 metais galiojusių Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos miesto savivaldybės teisės aktų nuostatos rodo, kad pareiga mokėti už atitinkamo daugiabučio namo kiemo priežiūrą buvo nustatyta atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (nuomininkams). Atsakovas UAB „Vitės valdos“ pareiškėjui mokestį už daugiabučio namo kiemo teritorijos priežiūrą skaičiavo atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus principus ir laikydamasis Klaipėdos miesto savivaldybės institucijų nurodytos tvarkos, tai yra atsakovas kiemų teritorijos paslaugas teikė ir atitinkamus mokesčius rinko ne savavališkai. Iš pareiškėjo ir kitų daugiabučio namo butų savininkų (nuomininkų) surinktas mokestis už kiemo priežiūrą buvo naudojamas būtent atitinkamo daugiabučio namo kiemo priežiūros išlaidoms padengti. Atsakovas UAB „Vitės valdos“ negali būti atsakingas už tai, kad tam tikri Klaipėdos miesto savivaldybės institucijų sprendimai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atsakovas nurodo, kad Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr.603 patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai nenumatė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus pareigos su atitinkamo daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininku sudaryti sutartį dėl kiemo teritorijos valymo. Taip pat neteisingas teiginys, kad 2002 m. liepos 29 d. sprendimu Nr.209 Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nutraukė mokesčio už kiemų valymą rinkimą. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų pareigą mokėti už kiemų valymą nustatę teisės aktai galiojo ir atitinkamas mokestis buvo renkamas iki 2006 metų vidurio. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta solidariosios prievolės atsiradimo pagrindų, numatytų Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 1 dalyje ir 6.18 straipsnio 1 dalyje, todėl atsakovai negali būti pareiškėjui solidariai atsakingi. Atsakovas nurodo, kad jo veiksmų renkant mokestį už daugiabučio namo kiemo priežiūros paslaugas ir teikiant šias paslaugas nėra pagrindo pripažinti neteisėtais, o pareiškėjo išlaidos mokant už daugiabučio namo kiemo priežiūros paslaugas negali būti laikomos žala, atsiradusia dėl atsakovo UAB „Vitės valdos“ veiksmų. Atsakovas UAB „Vitės valdos“, rinkdamas mokestį už daugiabučio namo kiemo priežiūros paslaugas, veikė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, privalantis vykdyti vietos savivaldos ir valstybės institucijų priimtuose teisės aktuose jam nustatytus įpareigojimus ir turintis laikytis šių įpareigojimų vykdymo sąlygų. Atsakovas nurodo, kad pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nurodytais atvejais. Nagrinėjamu atveju nenustatyta įstatymuose numatytų pagrindų, kuriais remiantis iš atsakovo UAB „Vitės valdos“ būtų galima reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas taip pat nurodo, kad atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareiga atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą atsirastų tik įrodžius visas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės sąlygas. Tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės sąlygų buvimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, privalo įrodyti žalos dydį. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad būtent pareiškėjas (ne kitas asmuo) sumokėjo priskaičiuotas mokėti sumas. Pareiškėjas nenurodė jokių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, dėl kurių jam buvo padaryta žala, visiškai nepagrindė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, 2002 m. liepos 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytas gyvenamųjų namų eksploatavimo išlaidų bei kiemo teritorijos priežiūros išlaidų tarifas buvo panaikintas. Atsakovas nurodo, kad nei teisės aktais, nei atsakovų susitarimais nėra nustatyta, kad jų prievolės, susijusios su kiemo teritorijų priežiūra, yra solidarios, todėl taikyti šiuo atveju solidarią atsakomybę nėra pagrindo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo su apeliaciniu skundu sutinka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad skolininko kaltė yra preziumuojama. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, atsakovas privalo įrodyti, kad jis yra nekaltas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog kiemo tvarkymo mokesčiai buvo renkami nesant įstatymo nustatyta tvarka suformuoto žemės sklypo ir nesant savivaldybės tarybos patvirtinto tarifo, pagrindžia UAB „Vitės valdos“ kaltę, nes šis atsakovas, rinkdamas kiemo tvarkymo mokestį, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos neteisėtos veiklos ir neveikimo aplinkybes, be jokio teisinio pagrindo nesprendė jos kaltės ir atsakomybės pareiškėjui klausimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta teismo argumentų dėl savivaldybės administracijos atsakomybės (turtinės žalos pareiškėjui atlyginimo), taip pat nenurodyti įrodymai, kuriais grindžiama teismo išvada dėl UAB „Vitės valdos“ nekaltumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, priimdama neteisėtus sprendimus dėl kiemų valymo mokesčių ėmimo iš butų savininkų, sudarė galimybę UAB „Vitės valdos“ imti iš jo šį mokestį. Pareiškėjo nuomone, tokio mokesčio ėmimas yra neteisėtas, nes daugiabučiams namams nebuvo priskirti žemės sklypai ir jie nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalį, terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008).
Kaip matyti iš skundo, pareiškėjas prašo atlyginti turtinę žalą, kuri atsirado dėl to, kad nuo 1998 m. gruodžio mėnesio iki 2006 m. birželio mėnesio atsakovas UAB „Vitės valdos“ rinko mokestį už daugiabučio namo teritorijos priežiūrą, nesant suformuoto daugiabučio namo žemės sklypo.
Vyriausybės 1995 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1300 patvirtintos Gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas tvarkos, galiojusios iki 2002 m. birželio 1 d., 2 priede buvo nustatytas teikiamų komunalinių paslaugų sąrašas, į kurį buvo įtraukta ir kiemo teritorijos priežiūra. Gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas tvarkos 6 punkte buvo numatyta, kad eksploatuojanti įmonė parengia gyvenamųjų patalpų eksploatavimo taisykles, kuriose nurodoma eksploatavimo darbų ir paslaugų nomenklatūra ir apimtis. Šias taisykles tvirtina vietos savivaldos vykdomoji institucija. Eksploatavimo darbų ir paslaugų kainas bei tarifus ir eksploatavimo išlaidų tarifą 1 kv. metrui bendrojo (naudingojo) ploto per mėnesį tvirtina miesto (rajono) taryba. Tvarkos 12 punkte buvo nustatyta, kad gyventojams teikiamų komunalinių paslaugų, kurios nesubsidijuojamos iš savivaldybių biudžetų, kainas ir tarifus nustato komunalines paslaugas teikiančios įmonės, organizacijos, o juos tvirtina miestų (rajonų) tarybos.
Vadovaudamasi Vyriausybės 1995 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1300 patvirtinta Gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas tvarka, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 1998 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr.201 patvirtino gyvenamųjų namų eksploatavimo ir kiemų priežiūros išlaidų tarifus. Šiuo sprendimu buvo nustatytas UAB „Vitės valdos“ kiemų teritorijos priežiūros tarifas – 0,19 (su PVM 0,22 Lt) už 1 kv. metrą bendro ploto (t. I, b.l. 110-111).
Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 buvo patvirtinti Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau - ir Nuostatai) (įsigaliojo 2001 m. gegužės 31 d.), kurių 4 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys - įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo (toliau vadinama - namas) bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra.
Pagal minėtą teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2001 m. gegužės 31 d., mokestis už kiemo teritorijos priežiūrą nebuvo siejamas su įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo dydžiu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai iki 2001 m. gegužės 31 d. neteisėtai ėmė iš pareiškėjo mokestį už daugiabučio gyvenamojo namo kiemo teritorijos tvarkymą dėl to, jog prie namo, kuriame gyvena pareiškėjas, nebuvo įstatymų nustatyta tvarka priskirtas žemės sklypas.
Nors įsigaliojus Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimui Nr. 603, daugiabučio namo savininkai privalėjo mokėti tik už įstatymų nustatyta tvarka daugiabučiam namui priskirto žemės sklypo naudojimą ir priežiūrą, tačiau Nuostatų 8.2. punkte (redakcija, galiojusi iki 2002 m. birželio 1 d.) buvo nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) išlaidos (įskaitant šių objektų profilaktinį remontą, patalpų ir kiemo teritorijos valymą, želdinių priežiūrą), kurias patalpų savininkai turi mokėti proporcingai jų bendrosios nuosavybės daliai, yra apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta gyventojų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines paslaugas tvarka ir sutartimis, sudarytomis su atitinkamais paslaugų teikėjais. Taigi šiuo atveju mokesčio, kurį pareiškėjas mokėjo UAB „Vitės valda“, mokėjimo tvarką reguliavo ne tik Nuostatai, bet ir Vyriausybės 1995 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1300 patvirtinta Gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas tvarka. Nuostatų 9 punkte (2004 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 3 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. sausio 10 d.) nustatyta, kad mokesčiai už namui priskirtos teritorijos priežiūrą, komunalinių atliekų išvežimą apskaičiuojami ir patalpų savininkams paskirstomi vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintomis miestų, kitų gyvenamųjų vietovių teritorijos priežiūros ir komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, nustatytais tarifais ir su šių paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis.
Nuostatuose vartojama sąvoka „namui priskirta teritorija“ („namo kiemo teritorija“) nėra apibrėžta, o atitinkamos savivaldybės institucijos nebuvo įpareigotos vienokiu ar kitokiu būdu nustatyti šių teritorijų ribas arba organizuoti tokių ribų nustatymą. Šios sąvokos nėra apibrėžtos ir kituose teisės aktuose (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme), taip pat nebuvo nustatyti savivaldybių institucijų įgalinimai nustatant priskiriamo daugiabučio namo sklypo ribas. Todėl, esant tokiam teisiniam neapibrėžtumui, negalima konstatuoti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės institucijos neveikė taip, kaip buvo įpareigotos įstatymų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A143-811/2008).
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 29 d. sprendimo Nr.188 „Dėl Klaipėdos miesto tarybos 1998 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr.201 dalinio pakeitimo“ 3 punktu nustatyta, kad daugiabučių namų administratoriai namui ar namų grupei laikinai, kol nėra parengti detalieji ar specialieji planai, mokestį už kiemo teritorijos priežiūrą skaičiuoja pagal šiuo metu faktiškai valomas teritorijas, neviršydami galiojusio tarifo ir laikydamiesi Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šio sprendimo 1 punktu taryba pakeitė Klaipėdos miesto tarybos 1998 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr.201 „Dėl gyvenamųjų namų eksploatavimo išlaidų bei kiemų teritorijų priežiūros išlaidų patvirtinimo“ 1 punktą, nes nusprendė išbraukti žodžius „ir kiemų teritorijos priežiūros“ ir išdėstė taip: „patvirtinti gyvenamųjų namų eksploatavimo išlaidų tarifus“. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nors Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 29 d. sprendimo Nr.188 1 punkte nenurodyta, jog išbraukiamas žodis „tarifas“ , tačiau Klaipėdos miesto tarybos 1998 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr.201 1 punkto išdėstymas suprantamas kaip žodžių „ir kiemų teritorijų tarifas“ išbraukimas. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuomone, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 29 d. sprendimu Nr.188 panaikintas buvęs kiemų priežiūros tarifas ir nenustatytas naujas tarifas.
Tačiau pirmosios instancijos teismo išvada, kad po Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 29 d. sprendimo Nr.188 priėmimo nebuvo nustatyto mokesčio už kiemų priežiūrą tarifo nėra pagrįsta, nes šio savivaldybės tarybos sprendimo trečiuoju punktu buvo sureguliuotas mokesčio už kiemo teritorijos priežiūrą dydžio klausimas.
Teisėjų kolegija prieš tai šioje nutartyje pažymėjo, kad esant teisiniam neapibrėžtumui dėl tvarkos, pagal kurią būtų sprendžiamas teritorijos priskyrimo daugiabučiui namui klausimas, negalima konstatuoti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės institucijos neveikė taip, kaip buvo įpareigotos įstatymų. Tokiu būdu, nenustačius neteisėtų Klaipėdos miesto savivaldybės institucijų veiksmų, t.y. nesant vienos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei atsirasti, negali būti tenkinamas pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais buvo sureguliuotas mokesčio už kiemo teritorijos tvarkymą mokėjimas, pagal teisinę prigimtį yra norminiai teisės aktai, todėl jie yra privalomi visiems teisinių santykių dalyviams, kurių elgesį jie reguliuoja (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalis).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Vitės valdos“, teikdama daugiabučių namų kiemų priežiūros paslaugas ir rinkdama mokesčius už šias paslaugas, veikė vadovaudamasi galiojančiais Klaipėdos miesto savivaldybės aktais, todėl irgi nėra pagrindo šiuos minėtos bendrovės veiksmus pripažinti neteisėtais, o nenustačius neteisėtų UAB „Vitės valdos“ veiksmų negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas priteisti iš šio atsakovo turtinę ir neturtinę žalą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo P. A. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.