- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-1105/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Rimvydas Norkus, Dalia Vasarienė
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Rimvydo Norkaus ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ravaida“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Ravaida“ pareiktu atsakovui A. G. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 20 934,44 Lt skolos, 104,67 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad remiantis tarp šalių 2006 m. gruodžio 29 d. sudaryta Panaudos sutartimi ieškovas perdavė atsakovui naudotis Omnitel SIM korteles, o atsakovas įsipareigojo pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras apmokėti už suteiktas jam paslaugas (pokalbius) ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas. Laikotarpiu nuo 2007-01-31 iki 2009-01-31 pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras atsakovas neapmokėjo ieškovui už Omnitel suteiktas paslaugas, pažeisdamas Panaudos sutartyje nustatytą atsiskaitymo tvarką, ir liko skolingas 20 933,44 Lt. Ieškovas pagal Sutarties 5 punktą atsakovui priskaičiavo delspinigius, kurie sudaro 104,67 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 17 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo A. G. ieškovui BUAB „Ravaida“ 20 934,44 Lt skolos, 104,67 Lt delspinigių, iš viso 21 039,11 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2011 m. birželio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 321,37 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Atsakovas A. G. pateikė prieštaravimus, kuriais prašė panaikinti 2011 m. birželio 17 d. preliminarų teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. galutiniu sprendimu Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nustatė, kad 2006 m. gruodžio 29 d. šalys pasirašė Panaudos sutartį Nr. 14, kuria panaudos davėjas UAB „Ravaida“ įsipareigojo perduoti panaudos gavėjui A. G. 10 mobiliojo ryšio kortelių (Sutarties 1 p.), o A. G. įsipareigojo už suteiktas mobiliojo ryšio tiekėjo paslaugas (pokalbius) apmokėti pagal pateiktas sąskaitas ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas (Sutarties 5 p.). Suteiktų ryšio paslaugų kaina turėjo būti apmokėta pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Per sutarties galiojimo laikotarpį ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitas – faktūras 20 934,44 Lt sumai. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl apmokėjimo už pokalbius, o aplinkybę, kad prievolė buvo įvykdyta tinkamai, privalo įrodyti atsakovas (CPK 178 str.). Atsakovas panaudos sutartį sudarė su juridiniu asmeniu, pakalbiai, sutinkamai su sutarties sąlygomis, turėjo būti apmokami pagal juridinio asmens išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, todėl jų sumokėjimo faktas turi būti patvirtintas buhalterinės apskaitos dokumentu. Atsakovas ieškovo išduoto rašytinio dokumento, patvirtinančio, jog jis tinkamai įvykdė prievolę pagal panaudos sutartį, t. y. kad atsiskaitė už suteiktas ryšio paslaugas, neturi, tokių operacijų neužfiksuota ir įmonės dokumentuose. Byloje nustatytą faktą, jog ieškovas nenutraukė panaudos sutarties, teismas nepripažino pakankamu įrodymu atsakovo prievolės sumokėti už suteiktas ryšio paslaugas įvykdymui patvirtinti, kadangi nutraukti sutartį, panaudos gavėjui tinkamai nevykdant prievolės, yra panaudos davėjo teisė, bet ne pareiga. Teismas laikė nepagrįstais atsakovo prieštaravimuose nurodytus argumentus, jog jam niekada nebuvo teikiamos ieškovo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros. Byloje pateikta 2007 m. kovo 20 d. PVM sąskaita faktūra RAV Nr. 0001248, teismo nuomone, patvirtina faktą, kad Sutarties 5 punkto sąlygas atitinkantis dokumentas buvo išrašomas bei buvo įteiktas atsakovui. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino faktą, jog ryšio paslaugos buvo teikiamos, kad jis ir jo šeimos nariai naudojosi šiomis paslaugomis, nurodė, kad per sutarties galiojimo laikotarpį su ieškovo atstovu derino faktiškai prakalbėtą pokalbių laiką, domėjosi mobiliojo ryšio tiekėjo teikiamų paslaugų įkainiais. Šis nustatytas faktas patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma suteiktų ryšio paslaugų apimtis bei prievolė už jas apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas A. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
1. Skundžiamas galutinis sprendimas priimtas neįsigilinus į pateiktą ieškinį bei prie jo esančius rašytinius įrodymus, neištyrus visų bylos aplinkybių, neišreikalavus dokumentų bei neapklausus liudytojų. Teismas savo sprendimo negrindė susiformavusia teismų praktika analogiškos kategorijos bylose, be to, sprendimas šiai praktikai prieštarauja.
2. Pirmosios instancijos teismas privalėjo išsireikalauti iš ieškovo PVM sąskaitas – faktūras, pagal kurias apeliantui buvo perduotos naudotis UAB „Omnitel“ SIM kortelės, nes tokių dokumentų byloje nėra. Tokios PVM sąskaitos – faktūros, kaip yra pateiktos teismui, apeliantui pateiktos nebuvo, todėl teismas privalėjo įpareigoti ieškovą pateikti duomenis apie tai, kad apeliantui šie dokumentai buvo įteikti. Teismui buvo pateikta tik viena PVM sąskaita – faktūra 2007-03-20 RAV Nr. 0001248, kuri buvo apeliantui įteikta, tačiau kitos sąskaitos apeliantui įteiktos nebuvo. Pagal visas sąskaitas apeliantas yra visiškai atsiskaitęs ieškovo direktoriui V. V. , todėl teismas privalėjo jį ir ieškovo buhalterę apklausti byloje liudytojais. Byloje taip pat yra būtina nustatyti kaip ir kokiais pinigais buvo atsiskaityta su UAB „Omnitel“ už apeliantui suteiktas paslaugas, ar V. V. iš apelianto gautus pinigus įnešė į įmonės kasą, nepiktnaudžiavo savo padėtimi, o tam tikslui būtina skirti buhalterinę ekspertizę.
3. Faktą, kad apeliantas su ieškovu yra visiškai atsiskaitęs, patvirtina aplinkybė, jog panaudos sutartis nebuvo nutraukta sutarties 8 punkto pagrindu – už suteiktas ryšio paslaugas neatsiskaičiuos 2 mėnesius iš eilės.
4. Priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą teismas buvo šališkas, nes tyrė išimtinai tik ieškinį pagrindžiančias aplinkybes. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad apeliantui įteiktuose raginimuose buvo nurodytos skirtingos įsiskolinimo sumos. Galutinis sprendimas iš esmės atkartoja preliminarų sprendimą.
5. Teismas, priimdamas skundžiamą galutinį sprendimą, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįrodė, kad apeliantas už suteiktas paslaugas su juo yra neatsiskaitęs.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Ravaida“ prašo pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą palikti nepakeistą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantas nenurodė jokių konkrečių teisės normų, kurios, jo manymu buvo pažeistos teismui priėmus galutinį sprendimą, jokios konkrečios teismų praktikos, kuri, jo manymu, buvo pažeista, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo atsiskaitymą su ieškovu bei apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, tokiu būdu ji pažeidžia CPK 178 straipsnyje įtvirtintą pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.
2. Apeliantui įteiktame pakartotiniame 2011-02-22 raginime Nr. 02-4487 dėl apsirikimo buvo nurodyta kito BUAB „Ravaida“ skolininko L. G. skolos suma – 4 174,89 Lt. Ši suma ir pirmajame raginime apeliantui nurodyta suma – 21 883,05 Lt atsispindi BUAB „Ravaida“ 2010-05-18 debitorių sąraše.
3. Panaudos sutarties 8 punkte nurodyta tik galimybė, o ne prievolė ieškovui nutraukti sutartį panaudos gavėjui, t. y. apeliantui, neatsiskaičius už paslaugas. Be to, sutarties (ne)nutraukimas pats savaime negali įrodyti prievolės įvykdymo ar jos neįvykdymo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš Panaudos sutarties Nr. 14 sudarytos tarp panaudos davėjo UAB „Raivaida“ ir panaudos gavėjo A. G. . Šia sutartimi panaudos davėjas – ieškovas perdavė panaudos gavėjui – apeliantui 24 mėnesiams naudotis dešimt Omnitel SIM kortelių nereikalaujant už tai užmokesčio, tačiau įsipareigojant už pokalbius mobiliuoju ryšiu naudojant šias korteles sumokėti pagal sutartyje nustatytus įkainius. Panaudos gavėjas Panaudos sutartyje įsipareigojo apmokėti pokalbius pagal pateiktą UAB „Omnitel“ sąskaitą ir UAB „Raivaida“ PVM sąskaitą ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas grynais pinigais arba pavedimu į nurodytą sutartyje sąskaitą.
UAB „Raivaida“ iškėlus bankroto bylą bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, patikrinęs šios įmonės finansinius dokumentus, nustatė A. G. 20 934,44 Lt įsiskolinimą BUAB „Raivaida“ kilusį iš Panaudos sutarties. A. G. nereagavus nei į vieną iš bankroto administratoriaus siųstų raginimų skolą sumokėti, buvo pateiktas teismui ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 17 d. preliminariu sprendimu, o vėliau ir 2011 m. rugsėjo 20 d. galutiniu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš skolininko A. G. 20 934,44 Lt skolos, 104,67 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teikdamas apeliacinį skundą A. G. neneigia, kad pagal Panaudos sutartį iš UAB „Raivaida“ gavo dešimt Omnitel SIM kortelių, kuriomis naudojosi, tačiau nurodo, kad prievolę mokėti už pokalbius mobiliuoju ryšiu, kilusią iš Panaudos sutarties, įvykdė kiekvieną mėnesį kreditoriaus UAB „Raivaida“ direktoriui V. V. grynais pinigais perduodamas apmokėjimą pagal pateiktas sąskaitas, kurių jis neišsaugojęs. Tuo pačiu apeliantas teigia, kad teismui pateiktos ir, kreditoriaus teigimu, jo neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros niekada jam nebuvo pateiktos apmokėjimui.
Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius, jog prievolę įvykdė tinkamai, t. y. apmokėjo už pokalbius mobiliuoju ryšiu, grynuosius pinigus perduodamas tiesiogiai UAB „Raivaida“ direktoriui V. V. . Kreditorius, priešingai, pateikė neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras (b. l. 12-33), 2010 m. birželio 11 d. UAB „Raivaida“ generalinio direktoriaus V. V. bankroto administratoriui perduotą Debitorių sąrašą, kuriame nurodyta, jog A. G. yra skolingas įmonei 21 883,05 Lt (b. l. 39).
Prievolė pripažįstama tinkamai įvykdyta, kai sutartyje numatytu terminu ir įstatymu ar sutartimi nustatyta tvarka bei sąlygomis įvyksta skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi. Atsakovas privalėjo ieškovui laiku vykdyti mokėjimus už pokalbius pagal Panaudos sutartyje numatytus įkainius. Pagal CK 6.65 straipsnio 1 dalį kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą. Atsakovo teiginys, kad prievolė kreditoriui ir panaudos davėjui UAB „Raivaida“ įvykdyta, pagal žodinį šios įmonės vadovo V. V. nurodymą, sumokant atitinkamas sumas tiesiogiai jam grynais pinigais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina kaip neįrodytą.
Kadangi prievolė UAB „Raivaida“ naudai nėra tinkamai įvykdyta, pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė priteisti iš A. G. skolą. Tai, ką sumokėjo UAB „Raivaida“ direktoriui V. V. , A. G. gali išreikalauti pagal CK 6.237–6.242 straipsnius. Dėl šių motyvų teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.
Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
CPK 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškęs asmuo. Dėl šios priežasties ieškovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra netenkintinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.