- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- e2S-124-544/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- O. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-124-544/2019
teisėjas Giedrius Avinas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00976-2018-0
2019 m. sausio 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6918-724/2018 pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui O. K. (O. K.) dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Gelvora“ prašė priteisti iš atsakovo O. K. 41,85 Eur skolos, 12,11 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų. Prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba kitas paruošiamasis procesinis dokumentas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „Gelvora“ 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
3. Teismas nurodė, kad procesinių dokumentų atsakovui ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) įteikti nepavyko, jie grįžo neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. Gyventojų registro tarnybos duomenimis nustatyta, jog atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo prie Visagino savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registre duomenų apie atsakovo darbo vietą nėra.
4. Dėl ieškovės pasirinkto procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdo (viešo paskelbimo) teismas pažymėjo, jog informavimas apie pradėtą procesą ieškovės prašomomis priemonėmis nebus pasiektas efektyvus šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, atsakovui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu. Teismas konstatavo, kad įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu galima tik išnaudojus visas galimybes, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje. Šiuo atveju CPK 111 straipsnio 2 dalies 2-3 punktų reikalavimai neįvykdyti, todėl ieškovė privalo ištaisyti ieškinio trūkumus – nurodyti kitą atsakovo gyvenamosios vietos adresą, kur atsakovui būtų galima įteikti procesinius dokumentus ar pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą: per antstolius, kuratorių, įteikti savo jėgomis (CPK 39 straipsnis, 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 117 straipsnis, 138 straipsnis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl to, ar yra pagrindas priimti nutartį pašalinti ieškinio trūkumus, spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
6. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.17 straipsnio 3 dalį fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai ir kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimų. Atsakovui neįteikus procesinių dokumentų skolininko nurodytu adresu, laikytina, jog atsakovas nevykdė pareigos pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Be to, adresas (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas atsakovo sudarytoje sutartyje dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo ir jį ieškovei perdavė pradinis kreditorius AB „Telia Lietuva“. Taigi, ieškovė, remdamasi CK 2.17 straipsnio 3 dalimi bei CPK 30 straipsnio 1 dalimi, turi teisę pareikšti ieškinį pagal paskutinę žinomą skolininko gyvenamąją vietą.
7. Teigia, jog iškėlęs bylą teismas teise nustatyti terminą ieškinio trūkumui pašalinti (nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją vietą) turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą atsakovo adresą. Priešingu atveju, kai ieškovas neturi realių galimybių tokį adresą sužinoti, t. y. pašalinti teismo nurodytą ieškinio trūkumą, tokio trūkumo nepašalinus ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 296 straipsnio 2 dalis), kas reikštų ieškovo teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus.
8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas turi išnaudoti galimybes įteikti atsakovui procesinius dokumentus per antstolį, įteikti savo jėgomis ar pateikti teismui prašymą paskirti kuratorių. Nesant galimybės dokumentų įteikti atsakovo paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu ir atsakovui deklaravus savo gyvenamąją vietą prie Visagino miesto savivaldybės akivaizdu, jog tokiu atveju bandymas dokumentus atsakovui įteikti per antstolį ar pačiam ieškovui taip pat nepavyktų.
9. Teigia, jog pagal CPK 39 straipsnio 3 dalį kuratorius pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus įkainius bei tvarką turi teisę gauti atlyginimą už atstovavimą. Išimtis numatyta tik jei kuratoriumi būtų skiriamas atsakovo giminaitis ar sutuoktinis, bet apie juos duomenų nėra. Todėl, remiantis CPK 39 straipsnio 1 dalimi, kuratoriumi turėtų būti skiriamas advokatas, o jo atstovavimo išlaidas iš anksto turėtų apmokėti ieškovė. Atsižvelgiant į tai, papildomų išlaidų, skirtų kuratoriaus atlyginimui, papildomai įrodinėti nereikia, nes kuratoriaus atlyginimas numatytas CPK. Vadinasi, tik gavęs suinteresuotos šalies prašymą skirti kuratorių, apmokėjimą už jo darbą, teismas gali jį skirti.
10. Pažymi, jog teismas, teigdamas, kad dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra kraštutinė priemonė, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas trūkumams pašalinti (nurodyti kitą atsakovo gyvenamosios vietos adresą ar pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal formuojamą teismų praktiką, teismas, priėmęs ieškinį ir iškėlęs bylą, teisę nustatyti terminą ieškinio trūkumui – nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją vietą, pašalinti turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą atsakovo adresą. Priešingu atveju, kai ieškovas neturi realių galimybių tokį adresą sužinoti, t. y. pašalinti teismo nurodytą ieškinio trūkumą, tokio trūkumo nepašalinus ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 296 straipsnio 2 dalis), tai reikštų ieškovo teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Kaip pažymima teismų praktikoje, priešinga išvada reikštų, kad teismas, reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga, 4.2. punktas). Todėl apeliantė pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nagrinėjamu klausimu formuojamos teismų praktikos.
14. Bylos duomenimis, ieškovė, pateikdama ieškinį, nurodė jai žinomą atsakovo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Šis atsakovo adresas nurodytas ir atsakovo su pradiniu kreditoriumi UAB „Omnitel“ sudarytoje sutartyje Dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo. Neįteikus atsakovui procesinių dokumentų atsakovo gyvenamosios vietos adresu, ieškovė prašė procesinius dokumentus įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu. Nurodė, kad per antstolį įteikti dokumentų ir skirti kuratoriaus nepageidauja, nes tai susiję su nemažomis bylinėjimosi išlaidomis bei ženkliai užvilkina bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Gyventojų registro tarnybos duomenis, nustatė, kad atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo prie Visagino savivaldybės, o iš VSDFV duomenų nustatė, kad atsakovas niekur nedirba. Tai pasitvirtino ir apeliacinės instancijos teismui patikrinus šiuos duomenis. Taigi teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ieškovei per trūkumų šalinimo institutą pateikti duomenis, kuriuos ieškovė ieškinyje jau buvo nurodžiusi ir dėl jų pasisakiusi (kad nesutinka įteikti dokumentus per antstolį bei su kuratoriaus paskyrimu) arba kurie teismui jau buvo žinomi iš viešųjų registrų.
15. Pagal CPK 130 straipsnį, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Šiuo atveju ieškovei nežinant, jai ir teismui protingomis priemonėmis nenustačius konkrečios atsakovo gyvenamosios bei darbo vietos, ieškovei nesutinkant su dokumentų įteikimu per antstolį ir su kuratoriaus skyrimu, spręstina, jog buvo abi CPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos (galimybės) procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.
16. Atsižvelgiant į virš išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovei terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti - nurodyti atsakovo faktinę gyvenamąją vietą. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.