- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-08-08
- Bylos Nr.
- 1-630-334/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Kaltinamasis
- K. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Švitinienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam 861 Lt turtinę žalą ir įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-23 nutartimi K. T. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-24 nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į arešto bausmę 90 parų, 2014-09-15 arešto bausmę atlikęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis K. T. 2016-04-09 apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo šeimos nare – motina R. J. T. metu, tyčia sudavė jai kumščiu vieną kartą į nosį, ne mažiau keturis kartus į galvą, vieną kartą į kairę žandikaulio pusę ir taip mušdamas sukėlė R. J. T. fizinį skausmą.
Kaltinamasis K. T., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymo bei apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-04-09 apie 22.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), tarp jo ir mamos R. J. T. įvyko asmeninio pobūdžio konfliktas, kurio metu jis nesusivaldė ir netinkamai pasielgė savo mamos atžvilgiu, panaudodamas prieš ją fizinį smurtą. Pripažįsta, kad konflikto metu galėjo mamai suduoti smūgį į nosį, ne mažiau keturis kartus suduoti į galvą, vieną kartą suduoti jai į kairę žandikaulio pusę. Po to kažkas iš kaimynų iškvietė policiją ir, atvykus pareigūnams, buvo sulaikytas. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, savo mamos atsiprašė, su ja susitaikė ir tarp jų jokių konfliktų nebekyla. Anksčiau tarp jo ir mamos taip pat nėra buvę rimtų konfliktų, tai buvo pats rimčiausias. Išvadas dėl savo netinkamo elgesio padarė, daugiau smurto nebevartos. (b. l. 56-57)
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš nukentėjusiosios R. J. T. apklausos protokole parodymų matyti, kad 2016-04-09 apie 19.30 val. ji grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžusi išgėrė šampano. Jos sūnus K. T. pradėjo prie jos kabinėtis reikalaudamas pinigų. Sūnus buvo neblaivus. Vėliau atėjęs sūnus į jos kambarį sudavė jai kumščiu vieną kartą į nosį, ne mažiau keturių kartų į galvos sritį, vieną kartą į kairės pusės žandikaulį. Smurtas kartojasi nuolat. (b. l. 17)
Iš nukentėjusiosios R. J. T. papildomos apklausos protokole parodymų matyti, kad kadangi K. T., kuriam šioje byloje yra pareikšti įtarimai, yra jos sūnus, ji atsisako duoti apie jį bet kokius parodymus. Tik nori paminėti, kad 2016-04-09 įvykio metu namuose taip pat buvo jos mama A. B., tačiau ji yra senyvo amžiaus, prastos sveikatos, visiškai nieko negirdinti, be to, minėto įvykio metu ji buvo savo kambaryje ir nieko nematė bei negirdėjo. Ji iš savo kambario išėjo tik tada, kai atvyko policija, tad apie įvykį ji visiškai nieko negalėtų papasakoti. Pas teismo medicinos ekspertus nebuvo nuvykusi, nes ant jos kūno nesimatė jokių sužalojimų. (b. l. 18-19)
Iš liudytojo R. K. apklausos protokole parodymų matyti, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2016-04-09 vakaro metu, tikslaus laiko nepamena, išėjo į kiemą ir, būdamas kieme, išgirdo triukšmą, sklindantį iš (duomenys neskelbtini) buto. Minėtas butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Buto gyventojus pažįsta iš matymo, tad žino, kad tame bute gyvena močiutė, moteris ir moters sūnus. Būdamas kieme, išgirdo moters balsą: „gelbėkit, užmuš, kvieskit policiją“. Tuomet iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino į bendrąjį pagalbos telefoną ir pranešė apie įvykį. Tada kartu su kaimynu užlipo į (duomenys neskelbtini) aukštą, iš kurio sklido triukšmas, ir užėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Tame bute pamatė moterį, kurios veidas buvo kruvinas. Taip pat buvo ir moters sūnus. Moteris šaukė: „gelbėkit, išvežkit jį“, o sūnus sakė, kad nieko nedarė. Dėl ko tarp moters ir jos sūnaus įvyko konfliktas, nežino. Apie kaimynų tarpusavio santykius nieko tiksliai negali papasakoti, tačiau triukšmą, sklindantį iš jų buto, yra girdėjęs ne kartą ir anksčiau. (b. l. 23-24)
Iš liudytojos A. B. apklausos protokole parodymų matyti, kad jos anūkas K. T., būdamas blaivus, elgiasi ramiai, būna geras jai ir jos dukrai R. J. T.. Ji visai neprigirdi, jai reikalingas klausos aparatas, tačiau ir jis nepadeda. Ji negirdėjo konflikto tarp dukters ir anūko, tačiau matė, kad dukra buvo sužalota. (b. l. 37-38)
Iš liudytojos I. K. apklausos protokole parodymų matyti, kad ji pažįsta savo kaimynus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), t. y. T., vardo nepamena, ir K. T.. Su jais pasisveikina susitikdama, tik toks ir yra jų bendravimas. Tiek R. J. T., tiek K. T. gali charakterizuoti teigiamai. K. T. visuomet yra mandagus, paslaugus, ne kartą padėjo užnešti daiktus. Iš jų buto yra girdėjusi sklindantį triukšmą, kuris pasireiškė barniais, tačiau tai nedažnas atvejis. Barnių metu iš R. J. T. ir K. T. balsų suprasdavo, kad jie konfliktuodavo būdami neblaivūs. Nėra mačiusi konflikto tarp šių asmenų, tik girdėjusi. 2016-04-09 vakaro metu, būdama prie savo namo laiptinės, iš T. buto išgirdo R. J. T. pagalbos šauksmą. Atpažino R. J. T. balsą. R. J. T. šaukė: „Gelbėkit“ ir iš jos žodžių suprato, kad ją sūnus smaugė. O K. T. tuo metu ją tildė, ramino, ramiu tonu sakydamas: „Nerėk, nieko aš tau nedariau“. Viską gerai girdėjo, nes buvo praviras T. buto langas. Kuomet stovėjo prie laiptinės ir girdėjo konfliktą, namo pirmininkas taip pat buvo netoliese, stovėjo prie savo laiptinės. Jis girdėjo tą patį, ką ir ji, todėl nusprendė, kad reikia kviesti policiją. Pirmininkas dėl šio įvykio ir iškvietė policijos pareigūnus. (b. l. 40-41)
Iš liudytojos R. P. apklausos protokole parodymų matyti, kad ji dirba Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos I-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2016-04-09 apie 22.20 val., dirbant ekipaže „562“, iš Panevėžio apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas girdi muštynių garsus, pagalbos šauksmą, įtaria, kad neblaivus sūnus muša motiną. Nuvykus į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė K., kuris nurodė, kad išėjęs į kiemą išgirdo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) sklindantį triukšmą, moters pagalbos šauksmą. Nuėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Bute buvo R. J. T. ir vyresnio amžiaus moteris, R. J. T. mama. R. J. nurodė, kad jos sūnus K. T. konflikto metu sudavė jai ranka keturis kartus į veido sritį ir sukėlė fizinį skausmą. Ant moters veido matėsi akivaizdūs sužalojimai, buvo sužalota jos nosis, nosis buvo patinusi, nubrozdinta. Sūnus neigė, kad smurtavo prieš motiną, tačiau jokių įvykio aplinkybių neaiškino. Dėl ko tarp motinos ir sūnaus kilo konfliktas, nei vienas neaiškino. Jie abu buvo neblaivūs. K. T. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. (b. l. 26-27)
Iš liudytojo M. K. apklausos protokole parodymų matyti, kad jis dirba Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos I-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2016-04-09 apie 22.20 val., dirbant ekipaže „562“, iš Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apie įvykį pranešęs asmuo girdi pagalbos šauksmus, įtaria, kad vyksta muštynės. Atvykus minėtu adresu, nustatė, kad policiją dėl įvykio kvietė R. K., gyvenantis tame pačiame name. Minėtas asmuo nurodė, kad jis išėjo į lauką ir, būdamas kieme, išgirdo triukšmą, moters pagalbos šauksmą, sklindančius iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Belipant link buto Nr. (duomenys neskelbtini), laiptinėje sutiko to buto gyventoją K. T.. Jaunuolis sakė, kad nieko neįvyko ir jie kartu su K. T. nuėjo į jo gyvenamąjį butą. Bute buvo jaunuolio mama R. J. T. ir vyresnio amžiaus moteris. K. T. mama R. J. T. paaiškino, kad apie 22.00 val. jos sūnus K. T. konflikto metu sudavė jai apie keturis kartus kumščiu į veido sritį. Kadangi jis (M. K.) minėtą vakarą bendravo su K. T., o kolegė R. P. bendravo su nukentėjusiąja, tai sužalojimų ant moters kūno nepastebėjo. K. T. teigė, kad nieko mamai nedarė, jokių aplinkybių neaiškino. R. J. taip pat neaiškino, kodėl sūnus prieš ją pradėjo smurtauti. K. T. ir jo mamai buvo nustatyti girtumai. K. T. sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. (b. l. 29-30)
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016-04-09 apie 22.23 val. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas girdi nurodytame bute muštynių garsus, pagalbos šauksmus, įtaria, kad neblaivus sūnus muša motiną. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė R. K., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris pasakė, kad išėjęs į kiemą išgirdo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) sklindančius muštynių garsus, moters pagalbos šauksmus. Įvykio vietoje nustatyta, kad apie 22.15 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu sūnus K. T. trenkė R. J. T. apie keturis kartus į veido sritį. Taip R. J. T. patyrė fizinį skausmą. Ant moters nosies matėsi nubrozdinimas. K. T. nurodė, kad prieš mamą nesmurtavo. (b. l. 7-8)
Iš 2016-04-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra trijų kambarių. Koridoriaus pietinėje pusėje yra svetainė. Dešinėje pusėje stovi trijų dalių medinė sekcija, kambario viduryje yra sofa, du foteliai ir medinis staliukas. Rytinėje pusėje yra langas ir balkono durys. Pietinėje pusėje yra dvejos medinės baltos spalvos durys. Įvykio vieta yra miegamasis kambarys. Kambaryje rytinėje pusėje yra langas. Prie stalo stovi lova. Ant lovos yra rudos spalvos patalynė. Prie pietinės sienos stovi medinė rudos spalvos komoda, virš jos pakabintas veidrodis. Prie šiaurinės sienos stovi medinis stalas, ant kurio stovi siuvimo mašina, žvakidė, vaza. Vakarinėje kambario pusėje yra lentynos, ant kurių sudėti drabužiai, lentynos uždengtos užuolaidomis. Nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta. (b. l. 10-12)
Iš alkoholio vartojimo faktui nustatyti prietaisu ,,L. A. 500“, serijos Nr. 19048, asmens blaivumo testo Nr. 2010 matyti, kad 2016-04-09 23:06 val. K. T. nustatytas 2,49 promilių girtumas. (b. l. 60)
Tokiu būdu byloje kaltinamojo K. T. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: tai paties kaltinamojo parodymais, kad konflikto su motina R. J. T. metu galėjo jai suduoti smūgį į nosį, ne mažiau keturis kartus suduoti į galvą, vieną kartą suduoti jai į kairę žandikaulio pusę. Tai patvirtina ir nukentėjusiosios R. J. T. pirminės apklausos protokole parodymai, kad neblaivus sūnus sudavė jai kumščiu vieną kartą į nosį, ne mažiau keturių kartų į galvos sritį, vieną kartą į kairės pusės žandikaulį. Nors papildomos apklausos metu nukentėjusioji atsisakė duoti parodymus prieš savo sūnų, tačiau nepaneigė pirminėje apklausoje duotų parodymų, todėl jais teismas remiasi, juolab juos patvirtina ir kiti byloje esantys tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai. Fizinio smurto prieš nukentėjusiąją R. J. T. panaudojimo faktą patvirtina ir liudytojo R. K. parodymai, kad, būdamas kieme, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), išgirdo moters balsą: „gelbėkit, užmuš, kvieskit policiją“. Tuomet paskambino į bendrąjį pagalbos telefoną ir pranešė apie įvykį. Kartu su kaimynu užlipo į ketvirtą aukštą, iš kurio sklido triukšmas, ir užėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Bute pamatė moterį, kurios veidas buvo kruvinas. Taip pat buvo ir moters sūnus. Moteris šaukė: „gelbėkit, išvežkit jį“; liudytojos A. B. parodymai, kad nors negirdėjo konflikto tarp dukters R. J. T. ir anūko K. T., tačiau matė, kad dukra buvo sužalota; liudytojos I. K. parodymai, kad 2016-04-09 vakaro metu, būdama prie savo namo laiptinės, iš T. buto išgirdo R. J. T. pagalbos šauksmą. R. J. T. šaukė: „Gelbėkit“ ir iš jos žodžių suprato, kad ją sūnus smaugė; liudytojos R. P. parodymai, kad pagal pranešimą nuvykus į įvykio vietą, R. J. T. nurodė, kad jos sūnus K. T. konflikto metu sudavė jai ranka keturis kartus į veido sritį ir sukėlė fizinį skausmą. Ant moters veido matėsi akivaizdūs sužalojimai, buvo sužalota jos nosis, nosis buvo patinusi, nubrozdinta; liudytojo M. K. parodymai, kad pagal pranešimą nuvykus į įvykio vietą, R. J. T. paaiškino, kad apie 22.00 val. jos sūnus K. T. konflikto metu sudavė jai apie keturis kartus kumščiu į veido sritį. Šiuos kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus patvirtina ir rašytinė byloje esanti medžiaga, tai yra: įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12); tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad pagal gautą pranešimą atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad apie 22.15 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu sūnus K. T. trenkė R. J. T. apie keturis kartus į veido sritį. Ant moters nosies matėsi nubrozdinimas (b. l. 7-8). Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, jai teismas neturi pagrindo abejoti, todėl jais remiasi kaip kaltinamojo K. T. kaltės įrodymais. Šių įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis K. T. asmeninio konflikto su savo šeimos nare – motina R. J. T. metu, tyčia sudavė jai kumščiu vieną kartą į nosį, ne mažiau keturis kartus į galvą, vieną kartą į kairę žandikaulio pusę ir taip mušdamas sukėlė R. J. T. fizinį skausmą, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Kaltinamojo K. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo K. T. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau teistas vieną kartą (b. l. 61-63), administracine tvarka baustas vieną kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 71-72), pagal gyvenamąją vietą jo atžvilgiu nusiskundimų negauta (b. l. 74), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b. l. 76), nedirbantis (b. l. 79, 80), sutiko dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 86-88). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam K. T. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymą paskyrus prokuroro siūlomą ir Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybę, į šių aplinkybių reikšmingumą, laisvės apribojimo terminas skirtinas didesnis nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.
Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis K. T. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., 2 d. nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp. 66 str. 1 d. 2 d. nuostatomis, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmės laiką įskaitytinas K. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-04-09 22.45 val. iki 2016-04-11 13.05 val. (b. l. 48, 49).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58-59) – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. T. galutinę bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp. 66 str. 1 d. 2 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmę įskaityti laiką, K. T. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-04-09 22.45 val. iki 2016-04-11 13.05 val. (2 dienas).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo K. T. palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti K. T., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.