Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-07 · Administracinė byla Nr. eI-2619-561/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-07
Bylos Nr.
eI-2619-561/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01223-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Mefodija Povilaitienė, Arūnas Kaminskas
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui
Pareiškėjas
L. G.
Advokatai
Arūnas Bertulis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2619-561/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01223-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 18.12., 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Justinai Baumilienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. G. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2017 m. lapkričio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus (toliau – ir NŽT Elektrėnų skyrius) raštą Nr. 51SD-3573-(14.51.92.) (toliau – ir NŽT Elektrėnų skyriaus raštas); 2) panaikinti 2018 m. kovo 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) raštą Nr. 1SS-453-(7.5.) (toliau – ir NŽT Sprendimas); 3) įpareigoti NŽT tęsti nuosavybės teisės atkūrimo veiksmus projektuojant V. L. vardu žemės sklypus sklypuose 181 (0,07 ha) ir 35 (0,05 ha).

Skunde pareiškėja nurodė, kad yra paveldėtoja mirusios V. L., kuriai priklauso teisė į 4,80 ha ploto žemės sklypo atkūrimą pagal Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Jurbarko rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą 2008 m. balandžio 24 d. Nr. JS-557 „Dėl žemės suteikimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – Pažyma). Pareiškėjos įgaliotam asmeniui A. J. buvo pranešta, kad V. L. vardu nebus projektuojami sklypai laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypuose, kurie pažymėti Pastrėvio kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo plane numeriais 181 (0,07 ha) ir 35 (0,05 ha) ir žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui.

Skunde pabrėžė, jog pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas pagal Žemės reformos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, bet ne pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Pažymėjo, kad Įstatyme nėra numatyti atvejai, kad Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, turėta nuosavybė gali būti grąžinama kaip nors kitaip ne tik natūra. Šiems asmenims kaip V. L. turi būti grąžinti natūra ir tik tokio ploto, kokį jie turėjo ir akivaizdu, jog žemė jiems grąžinama natūra be jokių apribojimų. Toks atvejis patenka į Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 3D- 928 redakcija) patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – Metodika) 46 punkte nustatytą išimtį, kuri nustato, jog grąžinant žemę natūrą ir asmeninį ūkį, nėra taikomas rekomendacinis apribojimas formuoti žemės sklypus ne mažesniu nei 0,10 ha ploto.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, Metodikos 46 punkte nustatytas ne mažesnis kaip 0,10 ha ploto žemės sklypas yra rekomenduojamo pobūdžio. Pažymėjo, kad V. L. priklausančios grąžintinos žemės likutis, kurio, atsakovo specialistų nuomone, neįmanoma suprojektuoti vienu žemės sklypu, susidarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjos. Jie atsirado tik dėl atsakovų veiksmų atkuriant nuosavybės teises V. L. į ankstesnius žemės sklypus. Būtent projektuotojai, spręsdami žemės grąžinimo klausimą, turėjo atitinkamai projektuoti žemės sklypus taip, jog likusio V. L. Pažymos likučio užtektų atskiriems žemės sklypams grąžinti ir nurodyti pareiškėjai ar jos atstovui, kad ji turėtų pasirinkti tokio dydžio žemės sklypą, jog likučio (mažesnio nei 0,10 ha) nebūtų. Tačiau tai atlikta nebuvo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą tenkinti visą. Papildomai pažymėjo, kad iš ties pareiškėjai tenkanti dalis yra per maža, tačiau iškėlė klausimą, kodėl negalima projektuoti sklypo pareiškėjai kartu su valstybe, bet ne su kitu pretendentu. Atsakydamas į atsakovės klausimą kaip pareiškėjos atstovas supranta žodžių „žemės grąžinimas natūra“ reikšmę paaiškino, kad tai grąžinimas žemės sklypu.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Įstatymo 10 straipsniu ir Metodikos 29.4. papunkčiu, NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjas 2017 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 51 VĮ-496-(l 4.51.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Elektrėnų savivaldybės Pastrėvio seniūnijos Pastrėvio kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ patvirtino Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Elektrėnų savivaldybės Pastrėvio seniūnijos Pastrėvio kadastro vietovėje, sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Pretendentė V. L. buvo įrašyta Sąrašo 9 eiliškumo grupėje 1 eilės numeriu.

Metodikos 36, 37 punktuose reglamentuojama tvarka 2017 m. lapkričio 9 d. įvyko VIII-IX eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, gauti neatlygintinai žemę, mišką, vandens telkinį, Elektrėnų savivaldybėje, Pastrėvio seniūnijoje, Pastrėvio kadastro vietovėje, susirinkimas, kurio metu pilietis A. J., kaip V. L. turto paveldėtojos L. G. įgaliotas asmuo, išreiškė valią V. L. vardu suprojektuoti žemės sklypus laisvos valstybinės žemės sklypuose, kurie pažymėti Pastrėvio kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo plane Nr. 181 (plotas 0,07 ha) ir Nr. 35 (plotas 0,05 ha).

2017 m. lapkričio 9 d. vykusio susirinkimo metu piliečiui A. J., V. L. turto paveldėtojos L. G. įgaliotam asmeniui, buvo paaiškinta, kad žemės sklypai, pažymėti Pastrėvio kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo plane Nr. 181 ir Nr. 35, negali būti projektuojami perduodant arba suteikiant neatlygintinai nuosavybėn lygiapločius turėtajam žemės sklypui, kadangi pagal Metodikos 46 punktą, žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip 0,10 ha ploto (išskyrus grąžinamus natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypus). Pareiškėjos atstovui buvo pasiūlyta mirusiajai V. L. tenkančią neatkurtos 0,0866 ha žemės valdos dalį projektuoti kartu su A. B., kurios vardu pagal įgaliojimą pilietis A. J. rinkosi ir derino žemės sklypus Pastrėvio kadastro vietovėje. Iš esmės tokia pati informacija buvo pateikta ir NŽT Elektrėnų skyriaus rašte.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teiginį, kad Įstatyme nėra numatyti atvejai, kad Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, turėta nuosavybė gali būti grąžinama kaip nors kitaip ne tik natūra, todėl <...> pareiškėjai turi būti nuosavybės atkuriamos išimtinai natūra vertino kaip nesuprantama, nes pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, pilietė V. L. nėra priskiriama prie piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą turtą natūra, nei prie piliečių, turinčių teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti, įstatymų nustatyta tvarka suteiktus asmeninio ūkio žemės sklypus.

Pasisakydama dėl pareiškėjos argumento, jog Įstatymas nesuteikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar kitai įgaliotai institucijai apriboti žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, dydžio nurodė, kad priešingai – Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Tais atvejais, kai priėmus sprendimą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribų patvirtinimo pateikta iki 10 prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valstybinę žemę, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą rengiami žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį. Atkreipė dėmesį, jog pačios pareiškėjos atstovas yra nurodęs, kad tik pakankamo dydžio bei racionalių ribų žemės sklypai gali būti grąžinti.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Metodikos 46 punkte nustatyta sąlyga dėl žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties projektuojamų sklypų dydžių 0,10 ha yra ne rekomendacinė, o privaloma (išskyrus išimtis grąžinant žemę natūra ar asmeninio ūkio žemės sklypus), taip pat yra nustatyta, kad tais atvejais, kai už išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio nurodytą vertę nėra galimybės suprojektuoti ne mažesnio kaip 0,10 ha ploto žemės sklypo, pretendentų prašymu vienas žemės sklypas gali būti projektuojamas keliems pretendentams. Pretendentui nepateikus prašymo, žemės sklypas žemės reformos žemėtvarkos projekte neprojektuojamas, o išvadoje nurodyta vertė gražinama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl pareiškėjos argumento, jog projektuotojai yra kalti dėl anksčiau suprojektuotų sklypų neatsižvelgiant į likutį suprojektuoti atskiriems žemės sklypams nurodė, kad Metodikos 127.3. punktas nustato, jog pretendentų susirinkimo protokole įrašomas pretendentas, kuriam suprojektuotas žemės sklypas, laisvos žemės fondo žemės ploto, kurį pasirinko pretendentas, numeris (kai žemės sklypas projektuojamas laisvos žemės fondo žemėje), suprojektuoto žemės sklypo plotas ir numeris, numatoma nustatyti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas, servitutai, taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pretendentas, sutikdamas su jam suprojektuoto žemės sklypo ribomis, vieta ir kitais projektiniais sprendiniais, pasirašo susirinkimo protokole, susirinkimo protokole taip pat įrašomi pretendentai, kurie pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtą anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte ar projektui prilyginamame plane suprojektuotą žemės sklypą, pretendentai, kurie neatvyko į pretendentų susirinkimą, nepasirinko žemės sklypo projektavimo vietos arba kuriems neužteko laisvos žemės fondo žemės, arba likusi laisvos žemės fondo žemė yra pažeista, apaugusi medžiais, krūmais ir pelkėta, jeigu pretendentas žemės sklypo projektavimo vietos nepasirenka, protokole įrašomos pretendento nurodytos priežastys. Būtent pareiškėjos atstovas A. J. 2015 m. liepos 16 d. prašyme laisva valia pasirinko projektuojamus žemės sklypus bei jų plotus nuosavybės teisių atkūrimui.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Papildomai pažymėjo, jog žemės grąžinimas natūra – žemės grąžinimas toje vietoje, kur buvęs savininkas ją valdė. Pareiškėjos atveju, galimas grąžinimas ne natūra, bet lygiapločiu žemės sklypu.

Teismas konstatuoja:

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pilietei V. L. 2008 m. spalio 24 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Jurbarko rajono žemėtvarkos skyrius parengė pažymą Nr. IS-557 „Dėl žemės suteikimo neatlygintinai nuosavybėn“. Pažymoje nurodyta, kad buvęs savininkas A. G. po 1939 m. su šeima buvo įkeldintas į Lietuvos Respubliką, Raseinių rajoną, Šimkaičių valsčių, Kazokų kaimą, iš Lenkijos Respublikos, Ščebro-Olšanskos gminoje, Pjavne-Ruskie kaime nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo (plotas 4,80 ha). Vadovaujantis Įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2007 m. gegužės 29 d. iki 2009 m. liepos 8 d.) 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei V. L. giminystės ryšį su buvusiu savininku A. G. patvirtinančiais dokumentais, pilietei V. L. suteikta teisė gauti neatlygintinai nuosavybėn 1,6 ha žemės plotą.

NŽT 2016 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 51S-33 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai V. L.“ mirusios V. L. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,3463 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaplotį turėtajam 0,3463 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 981-1) Mustenių kaime, Elektrėnų savivaldybėje.

NŽT 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 51S-107 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai V. L.“ mirusiosios V. L. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,3468 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiapločius turėtajam 0,3468 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 1030-1) Pagrendos ir Pastrėvio (projektinis Nr. 1030-2) kaimuose, Elektrėnų savivaldybėje.

NŽT 2017 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 51S-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai V. L.“ mirusiosios V. L. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,8203 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaplotį turėtajam 0,8203 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 49-2) Pelūnų kaime, Elektrėnų savivaldybėje. Sprendime nurodyta, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį 0,0866 ha žemės bus atkurtos vėliau.

NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjas 2017 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 51 VĮ-496-(l 4.51.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Elektrėnų savivaldybės Pastrėvio seniūnijos Pastrėvio kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ patvirtino Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Elektrėnų savivaldybės Pastrėvio seniūnijos Pastrėvio kadastro vietovėje, sąrašą. Pretendentė V. L. buvo įrašyta Sąrašo 9 eiliškumo grupėje 1 eilės numeriu.

2017 m. lapkričio 9 d. įvyko VIII–IX eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, gauti neatlygintinai žemę, mišką, vandens telkinį, Elektrėnų savivaldybėje, Pastrėvio seniūnijoje, Pastrėvio kadastro vietovėje, susirinkimas, kurio metu A. J., kaip V. L. turto paveldėtojos L. G. įgaliotas asmuo, išreiškė valią V. L. vardu suprojektuoti žemės sklypus laisvos valstybinės žemės sklypuose, kurie pažymėti Pastrėvio kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo plane Nr. 181 (plotas 0,07 ha) ir Nr. 35 (plotas 0,05 ha). Vykusio susirinkimo metu piliečiui A. J., V. L. turto paveldėtojos L. G. įgaliotam asmeniui, buvo paaiškinta, kad žemės sklypai, pažymėti Pastrėvio kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo plane Nr. 181 ir Nr. 35, negali būti projektuojami perduodant arba suteikiant neatlygintinai nuosavybėn lygiapločius turėtajam žemės sklypui, kadangi pagal Metodikos 46 punktą, žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip 0,10 ha ploto (išskyrus grąžinamus natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypus). Pasiūlė, mirusiajai V. L. tenkančią neatkurtos 0,0866 ha žemės valdos dalį, projektuoti kartu su A. B., kurios vardu pagal įgaliojimą pilietis A. J. rinkosi ir derino žemės sklypus Pastrėvio kadastro vietovėje. Šio siūlymo atstovas atsisakė.

NŽT Elektrėnų skyrius raštu informavo pareiškėjos atstovą A. J., kad 2017 m. gruodžio 8 d. 10.00 val. bus organizuojamas susitikimas, kurio metu pareiškėjos atstovas turės galimybę pateikti prašymą, pilietei V. L. tenkančią neatkurtos 0,0866 ha žemės valdos dalį, projektuoti kartu su vienu iš A. B. vardu suprojektuotų žemės sklypų. Taip pat buvo paaiškinta, kad neatvykus ir nepateikus prašymo, V. L. tenkančios neatkurtos 0,0866 ha žemės valdos dalį, suprojektuoti bendrą žemės sklypą su A. B., V. L. vardu nebus projektuojami žemės sklypai laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypuose, kurie pažymėti Pastrėvio kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo plane Nr. 181 (plotas 0,07 ha) ir Nr. 35 (plotas 0,05 ha), bei žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, V. L. vardu nebus rengiami.

Pareiškėjos atstovas, nesutikdamas su NŽT Elektrėnų skyriaus raštu, su 2018 m. sausio 8 d. skundu kreipėsi į NŽT, prašydamas panaikinti NŽT Elektrėnų skyriaus raštą.

NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos atstovo skundą, 2018 m. kovo 5 d. Sprendimu netenkino pareiškėjos atstovo skundo.

Byloje ginčas kilo dėl NŽT Elektrėnų skyriaus bei NŽT sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo.

Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams: kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, – žemės sklypai pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne didesnio ploto, negu šie asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo naudotis įkeldinant juos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip 150 ha bendro ploto.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog iš ties pareiškėjos pageidavimas suprojektuoti sklypus neatitinka Metodikos 46 punkte nustatyto 0,10 ha ploto, tačiau iškėlė abejonę, kodėl minėti sklypai negali būti suprojektuoti kartu su valstybe, bet ne su kitu pretendentu. Pabrėžė ir tai, kad Įstatymo nuostatos sklypų dydžio nereglamentuoja, todėl reikia vadovautis Įstatymu, bet ne Metodikos nuostatomis.

Teismas su šiais pareiškėjos atstovo argumentais sutikti negali. Jau paminėto Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Taigi, nepagrįstai teigiama, jog vadovautis Metodikos nuostatomis nereikia.

Metodikos 46 punkte nustatyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip 0,10 ha ploto (išskyrus grąžinamus natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypus). Jeigu už išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio nurodytą vertę nėra galimybės suprojektuoti ne mažesnio kaip 0,10 ha ploto žemės sklypo, pretendentų prašymu vienas žemės sklypas gali būti projektuojamas keliems pretendentams. Žemės sklypų ribos turi sutapti su stabiliomis kraštovaizdžio kompleksų ir objektų ribomis, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais ar jų viduriu, miškų, kitų aiškių naudmenų (pelkių), valstybinės ir vietinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, senomis ežiomis, besiribojančių žemės sklypų ribomis. Žemės sklypų ribos ir dydžiai taip pat nustatomi atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus (atskirais žemės sklypais gali būti projektuojami žemės plotai su natūraliomis žemės naudmenomis – pelkėmis, krūmais, šaltinynais, akmenynais ir kt.), žemės dirbimo sąlygas (lygumose – tiesiomis linijomis, kalvotose vietovėse – atsižvelgiant į reljefo pobūdį), kultūros paveldą (atsižvelgiant į buvusių dvarų, jų parkų, palivarkų ir kitų kultūros paveldo objektų teritorijų ar kultūros paveldo vietovių ribas) ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

Iš Metodikos 46 punkto nuostatų matyti, jog negali būti projektuojamas mažesnis kaip 0,10 ha žemės sklypas. Išimtis nustatyta tik grąžinant natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypus. Iš pareiškėjos skundo turinio bei teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų matyti, jog pareiškėja painioja sąvokas. Nuosavybės teisės natūra atkuriamos į buvusio savininko turėtą žemę, t. y. toje vietoje, kurioje buvęs savininkas tą žemę turėjo, bet ne tiesiog atkuriant nuosavybės teises žemės sklypu, kaip teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į lygiaplotį žemės sklypą (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet ne atkurti nuosavybės teises natūra. Teismas taip pat konstatuoja, kad Metodikos 46 punkte nurodytas dydis 0,10 ha nėra laikytinas rekomendaciniu, tačiau privalomu. Išimtys yra tik – išskyrus grąžinamus natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypus. Bei nurodoma, kad jeigu už išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio nurodytą vertę nėra galimybės suprojektuoti ne mažesnio kaip 0,10 ha ploto žemės sklypo, pretendentų prašymu vienas žemės sklypas gali būti projektuojamas keliems pretendentams.

Pasisakant dėl pareiškėjos atstovo argumento, jog pareiškėjai galėtų būti projektuojami jos pageidaujami žemės sklypai kartu ne su kitu pretendentu, bet su valstybe, pažymėtina, jog minėta Metodikos 46 punkto nuostata tokios galimybės nesuteikia. Dar daugiau, toks argumentas nėra logiškai paaiškinamas, nes kaip ir pats atstovas minėjo, suprojektavus pareiškėjai norimus žemės sklypus kartu su valstybe, laikui bėgant galėtų būti projektuojama ir kitiems pretendentams.

Pareiškėja skunde teismui taip pat pareiškė, kad projektuotojai yra kalti dėl anksčiau suprojektuotų sklypų neatsižvelgiant į likutį suprojektuoti atskiriems žemės sklypams. Teismas ir su šiais pareiškėjos argumentais sutikti negali ir pritaria NŽT pozicijai, kad Metodikos 127.3. punktas nustato, jog pretendentų susirinkimo protokole įrašomas pretendentas, kuriam suprojektuotas žemės sklypas, laisvos žemės fondo žemės ploto, kurį pasirinko pretendentas, numeris (kai žemės sklypas projektuojamas laisvos žemės fondo žemėje), suprojektuoto žemės sklypo plotas ir numeris, numatoma nustatyti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas, servitutai, taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pretendentas, sutikdamas su jam suprojektuoto žemės sklypo ribomis, vieta ir kitais projektiniais sprendiniais, pasirašo susirinkimo protokole, susirinkimo protokole taip pat įrašomi pretendentai, kurie pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtą anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte ar projektui prilyginamame plane suprojektuotą žemės sklypą, pretendentai, kurie neatvyko į pretendentų susirinkimą, nepasirinko žemės sklypo projektavimo vietos arba kuriems neužteko laisvos žemės fondo žemės, arba likusi laisvos žemės fondo žemė yra pažeista, apaugusi medžiais, krūmais ir pelkėta, jeigu pretendentas žemės sklypo projektavimo vietos nepasirenka, protokole įrašomos pretendento nurodytos priežastys. Būtent pareiškėjos atstovas A. J. 2015 m. liepos 16 d. prašyme laisva valia pasirinko projektuojamus žemės sklypus bei jų plotus nuosavybės teisių atkūrimui.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisės aktų nuostatas, pareiškėjos skundo ir NŽT argumentus, sprendžia, jog tiek NŽT Elektrėnų skyrius, tiek NŽT priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus, kurių nėra pagrindo naikinti.

Antrasis pareiškėjos reikalavimas įpareigoti NŽT tęsti nuosavybės teisės atkūrimo veiksmus projektuojant V. L. vardu žemės sklypus sklypuose 181 (0,07 ha) ir 35 (0,05 ha) laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti NŽT Elektrėnų skyriaus ir NŽT sprendimus. Teismui konstatavus priimtų sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Pareiškėja prašė teismo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismui netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų, negali būti tenkinamas ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos L. G. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasMefodija PovilaitienėMargarita Stambrauskaitė