Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Simonai Ivanauskienei ir Sandrai Jotautei, dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei I. D., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159¹ straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. (duomenys neskelbtini), 2015-11-04 savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį, prie gyvenamo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatė priestatą (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Priestato išorės matmenys – ilgis apie 2,5 m, plotis apie 5 m ir aukštis apie 3 m. Aplinkybės buvo nustatytos ir 2015-12-23 užfiksuotos savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-151223-00064. Tokiu būdu M. K. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 1 d. 1 p. ir padarė administracinė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 159¹ straipsnio 7 dalyje.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė I. D. parodė, kad M. K. dėl savavališkos namo rekonstrukcijos 2015-12-23 buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Nustatyta, kad neturint statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį, prie gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas priestatas, kurio ilgis 2,5 m, aukštis 3 m. Nurodo, kad pažeidėjas M. K. priestatą-verandą mėgino įteisinti 2012 metais. 2011 metais M. K. už analogiško pažeidimo buvo surašytas ATP protokolas, tuo metu trūkumai buvo pašalinti, o veranda nugriauta. Prašo M. K. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 159¹ str. 7 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą straipsnio sankcijos ribose. Pažymėjo, kad buvo rekonstruotas (išplėstas) gyvenamasis namas, kuris yra neypatingas statinys, todėl atsakomybė už M. K. veiksmus numatyta ATPK 159¹ str. 7 d. Savavališkos statybos aktą konstatavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistas, turintis atitinkamą kvalifikaciją, pažeidėjas nei savavališkos statybos akto, nei privalomojo nurodymo neginčijo. Statybos darbai buvo vykdomi 2015-11-04.

Liudytoja L. S., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausioji specialistė, parodė, kad 2015-12-23 M. K. surašė savavališkos statybos aktą. Paaiškino, kad reido metu buvo užfiksuota, kad vykdoma statyba, matėsi statybinių medžiagų, tą pačią dieną atgal grįžus į darbą, buvo patikrinta, ar statytojas M. K. turi statybą leidžiantį dokumentą. Be to, M. K. parašytas užklausimas, į kurį atsakydamas M. K. patvirtino, kad statybą leidžiančio dokumento neturi, ruošiami projektai. Nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas nebuvo, buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir protokolas. Nustatyta, kad rekonstruojant gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pristatytas priestatas – veranda. Paaiškino, kad rekonstruojamas pastatas yra neypatingas statinys, nes buvo atliekama viso namo rekonstrukcija. Veranda yra priestatas prie gyvenamojo namo, kurio plotas didesnis nei 80 kvadratinių metrų, jis nėra atskiras, konstrukcijomis susietas su gyvenamuoju namu.

Motyvuojamoji dalis

Be paties M. K. paaiškinimo, jo kaltė įrodyta administracinės teisės pažeidimo protokolu (b.l. 4-5), savavališkos statybos aktu (b.l. 6-9), fotonuotraukomis (b.l. 28), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės I. D. paaiškinimu, liudytojos L. S. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

ATPK159¹ str. 7 d. numatyta, kad neypatingo statinio savavališkas rekonstravimas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių iki trijų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų. Ši norma yra blanketinio pobūdžio, nukreipianti į kitų teisės aktų nuostatas, todėl tinkamai kvalifikuojant šiame straipsnyje nurodytą pažeidimą, būtina tiksliai nurodyti, kokios statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos yra pažeistos konkrečiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais ar neveikimu.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 94 d. pastatas, minimas administracinio teisės pažeidimo protokole, priskirtinas neypatingo statinio kategorijai. Pagal šio įstatymo 2 str. 18 d. ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (Žin., 2002, Nr. 119-5372), 9 p. nuostatas, statinio statybos darbai, kurių tikslas - perstatyti esamo statinio laikančias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan., priskiriami statinio rekonstravimui. Laikoma, kad laikančios konstrukcijos perstatomos, kai pastatomi nauji aukštai, įrengiamas rūsys, nugriaunama dalis esamų aukštų, prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų pastatų) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančios konstrukcijos, pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančių konstrukcijų. Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 2 p. reglamentuoja, kad neypatingo statinio rekonstravimo atveju privaloma parengti rekonstravimo projektą ir gauti leidimą rekonstruoti statinį.

Kaip nustatyta, M. K. neneigia neturėjęs leidimo statinio rekonstravimui, tačiau pradėjo vykdyti statybos darbus ir tikisi netrukus gauti statinio rekonstrukciją leidžiantį dokumentą, be to, mano, kad pastatytas statinys - veranda laikoma nesudėtingu statiniu. Teismas, priimdamas byloje sprendimą vadovaujasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jų visetu ir negali remtis prielaidomis. Bylos medžiaga nustatyta, kad M. K. (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį, prie gyvenamo namo pastatė priestatą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra rekonstruotas, prie jo pastačius priestatą. Statybos įstatymo 12 str. yra nustatytos statytojo (užsakovo) teisės ir pareigos, kai jis privalo: pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus; turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva; šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą; organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą ir t.t. Taigi, atsižvelgiant į šio straipsnio reglamentavimą, M. K. kaip statytojas (užsakovas) turėjo užtikrinti, kad statybos darbai vyktų laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog M. K. be statybą leidžiančio dokumento atliko neypatingos kategorijos statinio, t.y. Pastato, rekonstrukciją saugomoje teritorijoje, ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159¹ str. 7 d.

M. K. atsakomybę lengvina tai, kad dėl įvykdyto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstatuotina, kad teisingumas ir protingumas reikalauja, jog bausmė atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo sunkumą, kad būtų realizuoti administracinės nuobaudos tikslai, t. y., kad teisės pažeidėjas suvoktų padaryto pažeidimo esmę ir pasitaisytų.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ATPK 30¹ straipsnį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, atsižvelgia į tai, kad M. K. iš esmės pripažino savo kaltę, gailis padaręs pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuobaudą M. K. teismas atsižvelgia ir į tai, kad M. K. dar iki Savavališkos statybos akto surašymo ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas sutvarkyti reikiamus dokumentus statybos leidimo išdavimui, nors tokio leidimo Institucijos patikrinimo metu jis neturėjo, tačiau, kaip nurodo M. K., dokumentų tvarkymo procesas vyksta ir toliau, jis siekia įteisinti statybą. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pažeidimas nėra piktybinio pobūdžio, neigiamų pasekmių valstybei ir privatiems asmenims nesukėlė, šiuo pažeidimu žala nepadaryta. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti M. K. pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrus mažesnę nuobaudą nei ATPK 159¹ str. 7 d. sankcijoje numatyta minimali bauda (ATPK 30¹ str.), kadangi net minimalios baudos (1737,00 Eur) paskyrimas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, būtų neproporcingas, pažeistų jo socialinius santykius. Teismo vertinimu, tokia administracinė nuobauda turės auklėjamąjį poveikį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 210 str. 2 d., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str.,

nutaria:

M. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159¹ straipsnio 7 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.7.-1087-718/2016, įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui ar per šį apylinkės teismą.