Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-10-07 · Civilinė byla Nr. 2A-508-357/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-07
Bylos Nr.
2A-508-357/2013
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01491-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė (pran.), Vilija Valantienė
Ieškovas
V. A.
Atsakovas
N. G.
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Vilma Šiukštienė Civilinė byla Nr. 2A-508-357/2013
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01491-2012-3 Procesinio sprendimo kategorija 77.4.3; 78.2.1; 121.14; 121.21
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-103-767/2013 pagal ieškovės V. A. patikslintą ieškinį atsakovui N. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. A. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-05-18 sprendimą ir padidinti iš atsakovo N. G. priteistą nepilnamečio sūnaus G. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtą piniginių lėšų sumą, kas mėnesį mokant po 500,00 Lt nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki vaiko pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2009-05-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyto 130,00 Lt išlaikymo dydžio neužtenka patenkinti net minimaliausių vaiko poreikių. Ieškovės ir atsakovo sūnus auga, jo išlaidos tik didėja – didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt. Ieškovė yra bedarbė, be sūnaus G. G. turi mažametė dukrą ir laukiasi trečio vaiko, ieškovei diagnozuota nepagydoma liga (reumatoidinis artritu), padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai, ieškovės šeima gyvena nuomojame bute, turi finansinių įsipareigojimų, šeimoje dirba tik ieškovės vyras. Ieškovė teigė, kad atsakovo materialinė padėtis yra kur kas geresnė nei ieškovės, nes atsakovas nuolat važinėja uždarbiauti į kitą šalį, atsakovas be jo ir ieškovės sūnaus neturi daugiau išlaikytinių, turi nuosavą gyvenamąjį plotą, yra sveikas, darbingas, gera atsakovo materialinė padėtis suteikia galimybę jo žmonai nedirbti.

Atsakovas N. G. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, pateikė teismui priešieškinį. Nurodė, kad jo turtinė padėtis pablogėjo – yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje nuo 2012-10-15, šiuo metu negauna jokių pajamų, turi įsipareigojimų bankui, jo sutuoktinė J. G. irgi yra bedarbė, registruota darbo biržoje. Nepaisant nurodytų aplinkybių, atsakovas kiekvienais metais prieš rugsėjį pagal pateiktą ieškovės sąrašą superka sūnui visus reikiamus daiktus. Atsakovo turtinė padėtis neleidžia teikti ieškovės prašomo išlaikymo nepilnamečiui sūnui. Ieškovei turi atitekti didesnė jų sūnaus išlaikymo našta, kadangi ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, Danijoje ieškovė gauna socialines išmokas už nepilnamečius vaikus, neturi kreditinių įsipareigojimų.

Priešieškiniu atsakovas prašė teismo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi G. G. tvarką nustatant, kad atsakovas N. G. praleidžia su sūnumi G. G. kasmetines savo atostogas – 20 kalendorinių nuo liepos mėn. 1 d. iki liepos mėn. 20 d.; atsakovas N. G. su sūnumi G. G. švenčia neporinių metų šventų Kalėdų ir šventų Velykų šventės; nepilnamečio sūnaus atvykimo pas atsakovą N. G. išlaidas įpareigoti apmokėti ieškovę V. A.. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad jo ir ieškovės santuoka buvo nutraukta 2009-05-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-784-767-09 ir, kadangi minėtu sprendimu teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatė neapibrėžtą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, o ieškovė be jo žinios ir sutikimo su sūnumi yra išvykusi gyventi į Daniją ir nesudaro sąlygų bendrauti su sūnumi, dalyvauto jo auklėjime, atsakovas reiškia priešieškinį dėl bendravimo su sūnumi G. G. tvarkos nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies - pakeitė Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimu nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo N. G., išlaikymą vaikui G. G. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-09-17 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė ieškovę tvarkyti vaiko išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise. Atsakovo priešieškinį teismas tenkino visiškai - pakeitė Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimu nustatytą atsakovo N. G. bendravimo su sūnumi G. G. tvarką ir nustatė, kad atsakovas N. G. praleidžia su sūnumi G. G. kasmetines savo atostogas - 20 kalendorinių dienų nuo liepos 1 d. iki liepos 20 d.; atsakovas N. G. su sūnumi G. G. švenčia neporinių metų Šv. Kalėdų (nuo gruodžio 23 d. iki sausio 2 d.) ir Šv.Velykų šventes; nepilnamečio sūnaus atvykimo pas atsakovą N. G. išlaidas įpareigojo apmokėti ieškovę V. A..

Byloje esančiais duomenimis, šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad ieškovė V. A. yra sukūrusi kitą šeimą, antroje santuokoje susilaikė vaiko ir šiuo metu yra nėščia, serga reumatoidiniu artritu, ieškovės šeima Danijos valstybėje turi finansinių įsipareigojimų, yra sudariusi būsto nuomos sutartį, įsigijusi transporto priemonę. Atsakovas N. G. yra sukūręs kitą šeimą, jo sutuoktinė yra nėščia, atsakovas įregistruotas darbo biržoje, turi finansinių įsipareigojimų, turi nuosavybes teise įregistruotą butą su rūsiu, atsakovui 2012-01-17 nustatyta diagnozė – lėtinis skrandžio uždegimas. Iš pateiktų mokėjimo kvitų teismas nustatė, kad atsakovas rūpinasi savo vaiku, perka rūbus ir kitus jam būtinus daiktus. Teismas pažymėjo, kad išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsižvelgiant į abiejų bylos šalių pajamų ir išlaidų santykį, jų nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimą, siekiant išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, vadovaujantis LR CK 3.201 str. 1 d., teismas pripažino, kad šiuo metu priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui – G. G. po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra pakankamas, todėl nepilnamečio vaiko G. G., išlaikymui priteisė po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė su sūnumi gyvena užsienyje, tarp šalių nėra nustatytos aiškios atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, ieškovė nevykdo pareigos sudaryti galimybę bendrauti atsakovui su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

Teismas išsprendęs bylą, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė V. A. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-03-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo išlaikymą jo vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teisme gavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, atsakovo priešieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kadangi ieškovei kasacinio teismo peržiūrėtose bylose tokio mažo išlaikymo vaikui priteisto dydžio neteko matyti. Teismas neįvertino tai, kad apeliantė šiuo metu prižiūri du vaikus, laukiasi trečio vaiko, todėl gauti pajamų vaiko išlaikymui galimybės yra labai ribotos, o atsakovas tokio užimtumo neturi. Ieškovė atsakovo vaiką prižiūri, leidžia į mokyklą, maitina, rengia, suteikia gyvenimui reikalingas patalpas, o atsakovas tokių pareigų neatlikinėja, todėl turi ieškovei kompensuoti tai išlaikymo dydžiu. Ieškovė serga reumatoidiniu artritu, o atsakovas yra sveikas ir pilnai darbingas. Be to ieškovė gyvena Danijoje ir ten pragyvenimo lygis yra žymiai brangesnis nei Lietuvoje. Atsižvelgiant į visas išvardintas priežastis atsakovas turi prie vaiko išlaikymo prisidėti didesne dalimi negu ieškovė.Apeliantės teigimu, teismui tenkinus atsakovo priešieškinį ir įpareigojus ieškovę už savo lėšas pristatyti vaiką pas atsakovą, per metus ji patirs 12000 Lt išlaidų. Kai tuo tarpu 2013-03-27 sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui per metus sudarys 2400 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas N. G. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-03-27 sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo įpareigoti apeliantę sudaryti galimybę atsakovui nekliudomai bendrauti su mažamečiu sūnumi Skype pagalba. Nurodo, kad apeliantė nevykdė savo pareigos teikti įrodymus apie savo turtinę padėtį bei vaiko poreikius, todėl toks jos elgesys vertintinas kaip neatitinkantis šeimos teisių sąžiningo įgyvendinimo imperatyvo. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė padidinti šalių nepilnamečiui sūnui atsakovo teiktiną išlaikymą iki 200 Lt per mėnesį bei pagrįstai tenkino atsakovo priešieškinį. Teismo nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka visiškai atitinka sūnaus interesus, sutampa su sūnaus kasmetinių atostogų grafiku. Atsakovas pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu iš esmės nepablogino apeliantės padėties, neperkėlė jai jokios papildomos išlaidų naštos, kadangi vaiko kelionės išlaidas iki šiol taip pat dengdavo apeliantė.

Atsakovo teigimu, apeliantė po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo riboja atsakovo bendravimą su sūnumi Skype pagalbą, todėl prašo apeliacinio teismo peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir įpareigoti apeliantę sudaryti sąlygas atsakovui nekliudomai bendrauti su sūnumi Skype pagalba.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, todėl sprendimas, nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir vaiko bendravimo su tėvu tvarką, laikytinas teisėtu bei pagrįstu (LR CPK 185, 263 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo keisti ar naikinti pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą, nėra.

Dėl nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.192 straipsnyje. Pagal LR CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyme nustatyta pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėti. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (LR CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009-05-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-784-767-09 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 7 punktu atsakovas N. G. įsipareigojo gera valia mokėti materialinį išlaikymą nepilnamečiui G. G. po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-05-15 iki vaiko pilnametystės (10 b.l.).

Kaip jau minėta, pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra aplinkybės, patvirtinančios tėvų turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (LR CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad 130 Lt išlaikymas nepilnamečiui nėra pakankamas, tačiau teismas laiko pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovė nepateikė duomenų apie savo ir savo sutuoktinio gaunamas pajamas, neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra itin pablogėjusi, todėl teismas neturėjo pagrindo ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nepateikė duomenų pagrindžiančių jos turėtas išlaidas vaiko išlaikymui, taip pat nepateikė duomenų apie nepilnamečio sūnaus G. G. poreikius, kas leistų teismui tinkamai įvertinti vaiko poreikių pasikeitimą. Vertindamas šalių turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis pagal pateiktus duomenis negali būti pripažinta geresnė nei ieškovės, dėl ko atsakovas galėtų teikti vaikui didesnį išlaikymą nei teismo padidintą 200 Lt sumą per mėnesį.

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pagal susiformavusią praktiką numatyta vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą - 1000,00 Lt per mėnesį, o atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją, vaiko išlaikymui turėtų būti priteistina 800 Lt. Teigia, kad šiuo metu skiriamų lėšų nepakanka tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Ieškovei tenka atsakomybė parūpinti vaikui gyvenamąsias patalpas, leisti į mokyklą, maitinti, rengti ir t.t. Apeliantė akcentuoja, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi nei ieškovė, kadangi tokių pareigų neatlieka, be to yra sveikas ir pilnai darbingas.Teisėjų kolegijos nuomone, nors ieškovė nurodė, kad padidėjo sūnaus poreikiai, o atsakovo teikiamas išlaikymas yra neproporcingas, pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į vaiko amžių, jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, jų galimybes teikti išlaikymą ir kitas aplinkybes. Ieškovės argumentas, kad vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė 800,00 Lt suma negali būti absoliutinama. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad sprendimo priėmimo metu atsakovas nedirba, registruojasi darbo biržoje, išmokų negauna, yra sukūręs kitą šeimą, jo sutuoktinė nedirba, laukiasi. Tai patvirtina atsakovo pateikti dokumentai (23-24, 79 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė leistinų įrodymų dėl jos ir sutuoktinio gaunamų pajamų, ieškovės argumentai, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, atmestini, kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog atsakovas atsižvelgiant į padidėjusius nepilnamečio vaiko poreikius privalo teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Teismas tenkindamas iš dalies ieškovės prašymą, vertino kad 200 Lt suma yra reali, atsakovas turi galimybę ją mokėti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartoja. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių yra pagrindo vertinti, kad atsakovas šiuo metu neturi galimybės mokėti ieškovės prašomos priteisti 500 Lt išlaikymo sumos.

Taigi, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl išlaikymo dydžio nesudaro pagrindo pripažinti, kad nustatant vaikui šiuo metu reikalingo išlaikymo dydį nukrypta nuo proporcingumo principo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas yra proporcingas nepilnamečio sūnaus būtiniems poreikiams ir šalių turtinei padėčiai.

Pažymėtina, jog išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Iš bylos duomenų matyt, kad 2009-05-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovė ir atsakovas susitarė, kad tėvas N. G. įsipareigoja bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o motina V. G. įsipareigoja nekliudyti vaiko tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, matytis ir dalyvauti jį auklėjant. Dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku bei dalyvavimo auklėjant tvarkos šalys įsipareigoja kiekvienu atveju susitarti žodžiu ir geranoriškai, atsižvelgiant į vaiko interesus bei konkrečias aplinkybes (10 b.l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (LR CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka nebuvo aiškiai apibrėžta. Be to, ieškovė neneigė atsakovo nurodytų aplinkybių apie tai, jog ieškovė ne visada perspėja atsakovą kada grįš su sūnumi į Lietuvą. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bendravimo su vaiku tvarkos turinį, o išklausęs šalių ir byloje išvadą teikiančios institucijos nuomones dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei atsižvelgęs į paties vaiko interesus, nustatė teisingą vaiko ir abiejų tėvų interesus atitinkančią bendravimo tvarką bei sudarė galimybę skyrium gyvenančiam tėvui minimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Apeliantė nurodo, kad pagal teismo nustatytą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, ji kas metus patirs 12000 Lt kelionės išlaidų. Teismas šį argumentą laiko nepagrįstu, nes kaip teisingai nurodė atsakovas, ieškovė ir anksčiau apmokėdavo sūnaus kelionės išlaidas, be to nustatant sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškove, ji negyveno Danijoje (28 b.l.). Remiantis išdėstytu, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pirmos instancijos teismas nustatydamas atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką bei įpareigodamas ieškovę apmokėti sūnaus kelionės į Lietuvą išlaidas, nesivadovavo teisingumo ir sąžiningumo principais. Pažymėtina, kad kadangi santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyto prašymo įpareigoti apeliantę sudaryti sąlygas atsakovui nekliudomai bendrauti su sūnumi G. G. Skype pagalba, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, kad apeliantė trukdo ar neleidžia sūnui bendrauti su atsakovu Skype pagalba. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas 2013-03-27 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, jo keliamas reikalavimas nebuvo nagrinėtas pirmos instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, tinkamai aiškino ir taikė išlaikymą reglamentuojančias materialinės teisės, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovės skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos ( LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Atsakovas nepateikė prašymų bei duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Egidijus MockevičiusVilija Valantienė