Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, rašytinio proceso tvarka, spręsdama pareiškėjos L. A. pareiškimo A. A. dėl šmeižimo ir įžeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nubausti A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) už patirtą šmeižtą ir įžeidimus pagal LR įstatymusPriteisti iš A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) už patirtą šmeižtą ir įžeidimus neturtinės žalos 50 000 lt.Atleisti mane - L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendžiant procesinio dokumento priėmimo klausimą, nustatyta, kad jis neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, todėl 2014 m. spalio 28 d. nutartimi nustatytas 14 d. terminas trūkumams pašalinti.

Nubausti A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) už patirtą šmeižtą ir įžeidimus pagal LR BK 154 str. ir LR BK 155 str.Priteisti iš A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) už patirtą šmeižtą ir įžeidimus neturtinės žalos 50 000 lt.Atleisti mane - L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų.

Patikslintu pareiškimu, pareiškėja dalį trūkumų pašalino – pateikė pasirašytą procesinį dokumentą, pateikė procesinio dokumento priedų kopijas skirtas atsakovui, sumokėjo dalį žyminio mokesčio, tačiau kitų nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino – pareiškėja nesuformulavo savo reikalavimo taip, kad jis galėtų būti nagrinėjamas CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, nepateikė ieškinio, atitinkančio CPK 135 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjos keliamo pirmojo reikalavimo formuluotė neatitinka CK 1.138 str. nustatytų civilinių teisių gynimo būdų. Pareiškėja aiškiai pasirinko savo prašymo nagrinėjimo būdą ne civiline, o baudžiamąja tvarka prašydama nubausti A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) už patirtą šmeižtą ir įžeidimus pagal LR BK 154 str. ir LR BK 155 str. Pareiškėjai išaiškintina, kad, baudžiamąja tvarka už šmeižtą (LR BK 154 str.) ir įžeidimus (LR BK 155 str.) asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

Teismai civilinėse bylose nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka, prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat skundus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų (CPK 22 straipsnis).

Teismai privalo būti nešališki ir neturi teisės vienai iš ginčo šalių teikti teisinę pagalbą bei padėti prisiteisti žalos atlyginimą ar aiškintis, tirti kitas pareiškėjai svarbias aplinkybes (CPK 21 straipsnis). Teisinę pagalbą civilinėse bylose teikia ne teismai, o advokatai arba jų padėjėjai (Advokatūros įstatymo 2 straipsnis). Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (CPK 99 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjai išaiškintina, kad norėdama iš fizinio ar juridinio asmens prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą, ji privalo bendra ginčo teisenos tvarka teisme reikšti ieškinį. Teisme reiškiamas ieškinys turi atitikti visus CPK 110-114, 135 straipsnių reikalavimus ir turi būti apmokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.

Dėl išdėstytų aplinkybių teismas turi pagrindo pripažinti, kad pareiškėja procesinio dokumento trūkumų neištaisė, t.y. nesuformulavo savo reikalavimo taip, kad jis galėtų būti nagrinėjamas CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, nepateikė ieškinio, atitinkančio CPK 135 straipsnio reikalavimus, nors tai padaryti buvo įpareigota teismo nutartimi. Pareiškėja aiškiai pasirinko savo prašymo nagrinėjimo būdą ne civiline, o baudžiamąja tvarka, todėl jos prašymas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, pareiškėjos pateiktas procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir turi būti grąžintas jį padavusiam asmeniui (LR CPK 115 str. 3 d.).

CPK 87 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ir skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 1 d. 3 p., 3 d.).

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai 145,00 Lt žyminį mokestį. Vadovaujantis išdėstytu pareiškėjai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos L. A. pareiškimą A. A. dėl šmeižimo ir įžeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo laikyti nepaduotu ir jai gražinti (išskyrus pirmąjį pareiškimo ir patikslinto pareiškimo egzempliorius, kurie lieka kaip įrodymas byloje).

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 145,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt penkis litus 00 ct) žyminį mokestį.

Nutartis per 7 d. nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.