- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- 1S-956-634/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00679-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Giedrius Endriukaitis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- R. V.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgio Kiškio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. spalio 2 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. V. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme (laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. gegužės 9 d., pabaiga – 2019 m. lapkričio 14 d.).Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 2 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam R. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, nustatęs, kad jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra žymi ir pakankama, kad leistų konstatuoti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis R. V. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nuteistojo vertimu, teismo nutartyje pateiktas subjektyvus aplinkybių vertinimas neatitinka Bausmių vykdymo kodekso nuostatų ir byloje esančių duomenų.Visų pirma, apylinkės teismas, pripažinęs, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis skatintas, nėra pažeidęs režimo reikalavimų, pasižymi teigiamomis nuostatomis į darbą, mokosi, nepagrįstai konstatavo, jog šios aplinkybės tik parodo, jog jis bausmės atlikimo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir tai dar nesudaro pagrindo konstatuoti jo daromą pažangą. Tačiau pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą kaip tik turi būti vertinamas tik tos aplinkybės, kurios atspindi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Skunde taip pat nesutinkama su nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo interpretavimu. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo rizika artima aukštai, o nustatytas 5 balų vertinimo pokytis laikytinas minimaliu. Priešingai nei teigia teismas, jis atitinka šią lygtinio paleidimo sąlygą – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (33 balai) ir yra nustatyta pažanga mažinant šią riziką (sumažėjo 5 balais). Tuo tarpu teismo argumentai, kad tokia pažanga nėra akivaizdi ir įtikinanti, yra visiškai niekuo nepagrįsti ir prieštarauja BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatoms.Nuteistasis taip pat kritikuoja skundžiamoje nutartyje pateiktus argumentus dėl bausmės atlikimo būryje, kuriame buvo svarbios nuteistųjų bendrijos neformaliosios tradicijos, taip pat dėl jam nustatytų kriminogeninių veiksnių – ankstesnių teisės pažeidimų ir gyvenimo stiliaus bei draugų, vertinimo. R. V. pažymi, kad jis nėra kaltas dėl to, kad pataisos įstaigos administracijos buvo paskirtas atlikti bausmę minėtame būryje, be to, byloje nėra nustatyta, kad jis pats laikosi nuteistųjų bendrijos neformaliųjų tradicijų. Dėl jam nustatytų kriminogeninių veiksnių teismas jokio platesnio aiškinimo nepateikė, o duomenys apie ankstesnį jo teistumą ar nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo nuomone, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą iš viso neturėtų būti vertinami. Tokie argumentai, kaip ir likusios bausmės dalies vertinimas kaip didelės, prieštarauja Bausmių vykdymo kodeksui.Nuteistojo R. V. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad R. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. V. priskirtinas prie žemos rizikos grupės (33 balai). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad ši rizika nuo paskutinio 2016 m. gruodžio 30 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo yra sumažėjusi 5 balais. Tačiau nuteistasis nėra visiškai teisus skunde teigdamas, kad vien tik šis rizikos vertinimo balais mažėjimas rodo įstatymo reikalaujamą jo pažangą. Apygardos teismas pažymi, kad apie bausmę atliekančio asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama ne vien tik pagal minėtos rizikos vertinimo rezultatus, bet ir vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).Nagrinėjamu atveju R. V., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam privalomose elgesio pataisos programose, vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai. Skunde teisingai pažymėta, kad minėti veiksniai yra labiau susiję su nuteistojo elgesiu iki bausmės atlikimo, tačiau būrio, kuriame R. V. atlieka bausmę, viršininkui ir Psichologinės tarnybos specialistei socialinio tyrimo išvadoje nustačius, kad minėti veiksniai gali turėti įtakos jo pakartotinei nusikalstamai elgsenai, apygardos teismas neturi jokio pagrindo daryti priešingos išvados.Nuteistojo skunde taip pat nepagrįstai kritikuojami skundžiamos nutarties argumentai dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės ir padaryto nusikaltimo pavojingumo. Sutiktina, kad šie kriterijai nėra nurodyti BVK 157 straipsnyje, tiesiogiai reglamentuojančiame lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo taikymo, Bausmių vykdymo kodekso nuostatas taiko sistemiškai. Tuo tarpu BVK 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendžiant dėl šiame kodekse numatytų pataisos priemonių (tarp jų ir lygtinio paleidimo) skyrimo nuteistiesiems, atsižvelgtina ir į bausmių vykdymo individualizavimo bei visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principus, pagal kuriuos turi būti įvertinama ne tik jų asmenybė bei elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis. Todėl R. V. ginčijami teismo argumentai dėl jo padaryto labai sunkaus nusikaltimo ir už jį paskirtos bausmės dydžio (bausmės dydis mažesnis nei trečdalis minimalios sankcijoje numatytos bausmės) nelaikytini prieštaraujančiais Bausmių vykdymo kodekso nuostatoms ir pačiai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto paskirčiai.Teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo nutarties argumentais, pripažįsta, kad R. V. savo elgesį bausmės atlikimo metu koreguoja teigiama linkme (dirba, mokosi, yra skatinamas), tačiau atsižvelgusi į R. V. nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (33 balai), taip pat į per vienus metus pastebėtą šio vertinimo sumažėjimą 5 balais (kai kintančių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma net 28 balai) bei jam nustatytų kriminogeninių veiksnių visumą, sprendžia, kad šiuo metu R. V. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais.Nenustačius įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2017 m. spalio 2 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo R. V. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.