Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-08-05 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau – VMI) surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei S. K. kreditoriaus pareiškimą Nr. (6.8.) - D2-3178, dėl to, jog ji, pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ str. 1 d. 3 p. nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, vykdė atsiskaitymus už paslaugas su kitais kreditoriais, nors 2016-04-25 ir 2016-05-25 turėjo nesumokėtą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokestinę prievolę. Toks pinigų mokėjimas galėjo būti atliktas prieš tai atlikus atsiskaitymus įstatymo nustatyta trečiąja eile, kuriai priskirti mokėjimai į valstybės biudžetą ir tuo pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos VMI, teises. Tuo padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ str. 1 d.

S. K. teismo posėdžio metu pažeidimą pripažino, nurodė, kad vėlavo sumokėti mokesčius, kadangi tuo metu įmonėje buvo sunki materialinė padėtis. Šiuo metu įmonė jokių skolų valstybei neturi, visi mokesčiai jau sumokėti. Gailisi, prašė atsižvelgti skiriant nuobaudą.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas ir S. K. kaltė įrodyta šiais teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Iš 2016-06-17 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (18.6) FR1042-4699 matyti, kad, vykdant VMI 2016-06-06 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-4621, operatyvaus patikrinimo metu buvo nagrinėjamos priežastys dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) pavėluotai sumokėto deklaruoto PVM (b. l. 4). Nustatyta, kad Bendrovė 2016-04-22 teiktoje deklaracijoje FR0600 už laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 deklaravo 2141 Eur mokėtiną PVM sumą. Deklaruota PVM suma 2141 Eur už laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 mokėjimo dieną, t.y. 2016-04-25, sumokėta nebuvo. Deklaruotą PVM sumą Bendrovė mokėjo dalimis nuo 2016-05-04 iki 2016-05-23 (b. l. 37). 2016-05-25 pateiktoje PVM deklaracijoje FR0600 už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-04-30 deklaravo 1602 Eur mokėtiną PVM sumą. Deklaruotina PVM suma už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-04-30 mokėjimo dieną, t.y. 2016-05-25, nebuvo sumokėta. Deklaruotą PVM sumą Bendrovė mokėjo dalimis 2016-05-31 - 250 Eur, 2016-06-06 - 200 Eur. Likusi PVM prievolės suma - 1152 Eur, buvo nurašyta iš Bendrovės banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2016-06-13 iki 2016-06-16 (b. l. 36).

Iš „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko išrašo matyti, kad Bendrovė vykdė mokėjimus už prekes ir paslaugas, nors turėjo nesumokėtą PVM mokestinę prievolę: 2016-05-09 G4S - 30 Eur; 2016-05-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 290,40 Eur; 2016-05-09 AB „(duomenys neskelbtini)“ - 70 Eur; 2016-05-10 R. S. (mokėjimas už nuomą) – 170 Eur; 2016-05-10 B. V. (mokėjimas už nuomą) - 150 Eur; 2016-05-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 100 Eur; 2016-05-12 B. V. (mokėjimas už nuomą) - 300 Eur; 2016-05-13 R. S. (mokėjimas nuomą) - 300 Eur ir 2016-05-17 AB „(duomenys neskelbtini)“ - 100 Eur (b. l. 19-22).

Iš „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko išrašo matyti, kad Bendrovė vykdė mokėjimus už prekes ir paslaugas, nors turėjo nesumokėtą PVM mokestinę prievolę: 2016-05-30 R. S. (mokėjimas už nuomą) - 400 Eur; 2016-05-30 B. V. (mokėjimas už nuomą) - 400 Eur; 2016-05-30 AB „(duomenys neskelbtini)“ - 300 Eur; 2016-06-01 AB „(duomenys neskelbtini)“ - 150 Eur; 2016-06-06 AB „(duomenys neskelbtini)“ - 142,80 Eur; 2016-06-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 242,67 Eur; 2016-06-06 B. V. (mokėjimas už nuomą) - 300 Eur ir 2016-06-09 AB „(duomenys neskelbtini)“ - 400 Eur (b. l. 25-30).

2016-08-03 paaiškinime S. K. nurodė, jog 2016 m. kovo ir balandžio mėnesiais vėlavo sumokėti mokesčius, kadangi tuo metu įmonėje buvo sunki materialinė padėtis. Stengiantis išlaikyti darbo vietas ir nestabdyti veiklos, turėjo atsiskaityti su tiekėjais, dėl to mokesčiai buvo sumokėti pavėluotai. Dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 38).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 str. yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 85, 90 str. numatyta, jog, jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ir už mokestinį laikotarpį deklaruota mokėtina į biudžetą PVM suma sumokėta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos.

CK 6.930¹ str. reglamentuoja skolininko - fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ str. 1 d. 3 p. imperatyviai numatyta, jog, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus.

Pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas <...>) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad Bendrovės vadovės S. K. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais aukščiau pateiktais įrodymais bei pačios S. K. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais. Šie duomenys patvirtina, kad S. K., būdama įmonės vadove, t. y. atskaitingu asmeniu, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. 3 p. numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos – laikotarpiu nuo 2016-04-25 iki 2016-05-23 ir laikotarpiu nuo 2016-05-25 iki 2016-06-16 vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika atitinka ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Todėl asmeniui skirtina administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog prisipažino padariusi pažeidimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ATPK 30¹ str. gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos A. T. yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta gali būti švelninama. Byloje nenustatyta pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) nėra duomenų apie S. K. baustumą už analogiško pobūdžio pažeidimus, be to, ji neturi galiojančių administracinių nuobaudų, atsižvelgiama ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, į tai, kad buvo panaikintas įsiskolinimas valstybės biudžetui ir žala valstybei nepadaryta. Teismo nuomone, net ir minimalios ATPK 50⁶ str. 1 d. sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas S. K. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų kriterijais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., šiuo atveju bus pasiekti pažeidėjai pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskyrus mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali – 100 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30¹ str., 50⁶ str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d., teismas

nutaria:

S. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d., padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., paskirti administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį - A2.2.-3864-526/2016, ir įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.