- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-11
- Bylos Nr.
- e2YT-9986-251/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07330-2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- T. V., J. K., VĮ Turto bankas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. V., J. K., VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė R. K., po kurios mirties atsirado palikimas, kurį be kita ko sudaro dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir įvairūs kilnojamieji daiktai. Į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau pareiškėjas iš karto po sutuoktinės mirties pradėjo faktiškai valdyti santuokos metu kartu su R. K. įgytą turtą, juo naudojosi kaip savo, rūpinosi, tvarkė, mokėjo mokesčius. Pareiškėjo ir R. K. vaikas J. K. į palikimą nepretenduoja. Kitų įpėdinių nėra. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui dėl R. K. palikimo priėmimo gauti. Ne teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra galimybių. Todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė sutuoktinės R. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti kaip savo (1-3 b. l.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime (25-27 b. l.) nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjo prašymas, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai (23-24 b. l.). Suinteresuoti asmenys atidėti teismo posėdžio neprašė. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla išnagrinėta iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 247 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė R. K., gim. (duomenys neskelbtini) (5, 6, 7 b. l.). Po jos mirties atsirado palikimas, kurį taip pat sudaro dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (8-10, 11-12 b. l.). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad R. K. palikimo nėra niekas priėmęs (37 b. l.). Pateikta pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą įrodo tai, kad pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), bei kad šiuo adresu savo gyvenamąją vietą deklaravo pareiškėjo ir mirusiosios sūnus J. K. (13 b. l.). Iš pateiktų kvitų ir apmokėtų sąskaitų kopijų matyti, kad pareiškėjas mokėjo už paslaugas, teikiamas namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (19-21 b. l.).
Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.
Kaip matyti iš pareiškimo ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų, po palikėjos R. K. mirties atsirado palikimas, kuris buvo įgytas santuokos su pareiškėju metu.
Palikėja R. K. turi pirmos eilės įpėdinį – vaiką J. K., tačiau jis palikimo nepriėmė.
Pareiškėjas R. K., mirus sutuoktinei, pradėjo faktiškai valdyti palikėjos turtą, nes liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi mirusiosios asmeniniais daiktais, išlaikė namą, mokėjo privalomus mokėti mokesčius už namui teikiamas paslaugas, naudojosi žemės sklypu. Teise valdyti šį turtą pareiškėjas naudojasi iki šiol atvirai, prižiūri namą, moka už teikiamas paslaugas. Taigi pareiškėjas faktiškai rūpinasi velionės sutuoktinės turtu iki šiol.
Pirmos eilės įpėdinis J. K. nereiškia pretenzijų į palikimą, jo nėra priėmęs.
Tai reiškia, kad pareiškėjas palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos R. K. mirties, tačiau pareiškėjas laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą ir turtines teises negavo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mirusiosios sutuoktinės R. K. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinės R. K. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti iš karto po sutuoktinės mirties.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.