Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. K., ieškovo atstovei advokatei Rūtai Stroputei, įgaliotam asmeniui V. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei O. I. M. dėl įpareigojimo žemės sklypo bendrasavininką pasirašyti žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentus, žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovas prašo įpareigoti atsakovę O. I. M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų planą bei Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų planą bei Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, o atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti teisę ieškovui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kreiptis be atsakovės sutikimo į Nacionalinės žemės tarnybą ir VĮ Registrų centras tam, kad būtų nustatyta tvarka suderinti ieškovo prašymu parengti žemės sklypų kadastriniai matavimai. Bylą nagrinėjant teisme atsakovė nurodė, kad šį ieškinio reikalavimą ji pripažįsta ir sutinka pasirašyti ant ieškovo prašomų kadastrinių matavimų planų bei Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymų aktų. Byloje nustatyta, jog ginčo šalims lygiomis dalimis po ½ priklauso du sklypai – unikalūs (duomenys neskelbtini) (b.l.9-12 t. I). Ieškovas, turėdamas tikslą atidalinti žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės kreipėsi į UAB „Geoera“, kad būtų atlikti aukščiau nurodytų žemės sklypų kadastriniai (geodeziniai) matavimai (b.l. 17, 54 t.I). Kadastriniai sklypų matavimai buvo atlikti (b.l.17-86). 2015-06-26 ieškovas kreipėsi į atsakovę kaip bendrasavininkę prašydamas pasirašyti parengtuose Žemės sklypų planuose, Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose ir kituose kadastro duomenų dokumentuose (b.l.15-16 t. I). Atsakovei atsisakius šiuos dokumentus pasirašyti ieškovas kreipėsi į teismą. Bylą nagrinėjant teisme atsakovė šį ieškinio reikalavimą pripažino. Atsakovei sutikus su šiuo ieškinio reikalavimu, bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas reikalavimą tenkina kaip teisėtą, pagrįstą bei įrodytą ir plačiau dėl šio reikalavimo nepasisako (CPK 12 str., 178 str., 268 str. 5 d.).

Byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl šalims priklausančių sklypų naudojimosi tvarkos bei išlaidų, susijusių su atliktais sklypų kadastriniais matavimais, atlyginimo.

Dėl naudojimosi tvarkos. CK 4.75 str. 1 d. nustatyta kiekvieno bendraturčio pareiga bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendru sutarimu, t. y. visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimui taikytini interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principai. Tuo atveju, kai yra bendraturčių nesutarimas, bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką nustato teismas. Nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą (CK 4.72 str. 1 d.).

Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja šie Aukščiausiojo Teismo praktikoje aptarti tvarkos nustatymo kriterijai: teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-02-1 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006); adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-11-6 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006); socialinės taikos ir proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009); naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2007); faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), suformuoto preliminariais matavimais, plotas 0,6000 ha ir po ½ nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovei (b.l.9-10 t.I). UAB „Geoera“ atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus gautas plotas 0,6465 ha (b.l.19). Pagal UAB „Geoera“ Žemės sklypo atidalijimo tvarkos nustatymo schemą būtent 0,6465 ha žemės sklypo ploto plane išskirtos atskirai ieškovui naudoti 0,2969 ha dalis, plane pažymėta indeksu „B“, ir atsakovei naudoti 0,2969 ha dalis, plane pažymėta indeksu „A“, bendrai ginčo šalims naudotis 0,527 ha dalis, pažymėta plane indeksu „C“. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), suformuoto preliminariais matavimais, plotas 0,9000 ha ir po ½ nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovei (b.l.11-12). UAB „Geoera“ atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus gautas plotas 0,9610 ha (b.l.56) ir pagal UAB „Geoera“ Žemės sklypo atidalijimo tvarkos nustatymo schemą 0,9610 ha žemės sklypo ploto plane išskirtos atskirai ieškovui naudoti 0,4805 ha dalis, plane pažymėta indeksu „B“, ir atsakovei naudoti 0,4805 ha dalis, plane pažymėta indeksu „A“. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarka atitinka bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 4.37 str. 1 d., 4.81 str. 1 d.).

Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Žemės įstatyme Nr. I-446 įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį.

CK 4.75 str. įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką yra nurodęs, jog šios kategorijos bylose svarbu, kad atsakovo teisinė pozicija būtų tinkamai išdėstyta atsiliepime į ieškinį ar priešieškinyje, jeigu jam nepriimtina ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka. Tokiose bylose akivaizdus ieškinio ir priešieškinio tarpusavio ryšys, juos kartu nagrinėjant ir lyginant galima išsamiai išnagrinėti byloje turinčias reikšmės aplinkybes.

Atsakovė šioje byloje nesutikdama su ieškovo siūlomu variantu priešieškinio nepateikė, atsiliepime bei teismo posėdžių metu nurodė, kad siūloma naudojimosi tvarka yra neracionali, neatitinka jos lūkesčių ir niekaip negali tarnauti jai tenkančios nuosavybės dalies valdymui. Teismo posėdžio metu atsakovė labiausiai akcentavo, jog šis variantas jai nepriimtinas dėl to, kad ieškovui skiriama žemės ploto dalis įsiterpia tarp ieškovei skiriamų naudojimuisi dalių. Teismui pasiūlius pateikti savo variantą, kuris jai būtų priimtinas, atsakovė savo varianto nepateikė, nurodydama, kad tam ji neturi lėšų, o ieškovo variantas jai netinka. Ieškovo atstovei paprašius paaiškinti kas konkrečiai jai netinka ir kas jai tiktų, ji nurodyti negalėjo. Atsakovei nurodant, kad labiausiai jai nepatinka, jog ieškovui skirta dalis įsiterpia tarp jai skirtų naudotis dalių, ieškovo atstovė atsakovei pasiūlė susikeisti su ieškovo prašoma naudotis žemės sklypo, unikalus numeris Nr.5227-0003-0438, dalimi „B“ ir ieškovei naudojimuisi tektų ištisinis žemės sklypas, o ieškovas naudotųsi žemės sklypais, kuriuos skirtų ieškovei paskirti naudojimuisi žemės sklypai. Atsakovė vėlgi nurodė, kad jai taip netinka, neįvardijusi konkrečių priežasčių. Atsakovės argumentai, kad ji negali sutikti su tokiu sklypų padalinimu dėl ieškovo sklypo daliai atitenkančio elektros stulpo atmestini, kadangi ieškovas nurodė, kad niekada neprieštarautų, jeigu ieškovė norėtų jungtis prie elektros linijos, be to pažymėtina, jog šalims taip skirti naudotis žemės sklypų dalimis, kad abiems šalims būtų skirtas elektros stulpas nėra fizinės galimybės. Atsakovė nurodo, kad jai gal labiau patiktų ta dalis, kur yra statiniai, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pastatus ieškovas prašo skirti naudotis abiems ginčo šalims, pateikimas prie jų abiems šalims yra užtikrintas. Pažymėtina ir tai, kad gyvenamasis namas yra sudegęs ir negyvenamas, kiti statiniai yra blogos būklės, apgriuvę, šios aplinkybės šalys neginčijo. Taip pat nustatyta, kad žemės sklypais visą laiką, kaip nurodo ir pati atsakovė, naudojosi ieškovas, ji ten „nesikišo“, ieškovas žemę nuomavo, o ji jam leido tai daryti, be to ieškovas visą laiką, iki namas sudegė, tame name gyveno ir viskuo rūpinosi. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovui tenkančioje naudotis dalyje yra šulinys. Ieškovo atstovė paaiškino, kad šulinys yra šiuo metu nenaudojamas ir užterštas. Dėl didesnės ieškovui atitenkančios sklypų vertės atsakovė jokių įrodymų teismui nepateikė, o ieškovo atstovė nurodė, kad savo materialine verte sklypai yra vienodi – namas sudegęs, kiti statiniai yra blogos būklės, šulinys užterštas. Be to nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad ir ieškovui tenkančioje žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalyje įsiterpia bendram naudojimui skirta dalis „C“, kas sklypo vertės nedidina. Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas negali daryti išvados, kad kažkuri dalis iš sklypų savo verte būtų žymiai didesnė (CPK 178 str.). Kaip minėta sprendžiant ginčą, turi būti parinktas bendraturčiams priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Atsakovei siūlant pasirinkti jai priimtiniausią variantą, ji savo pasiūlymo nepateikė (tam buvo suteikta galimybė, atidėtas teismo posėdis), todėl atsakovės argumentai vertintini, kaip deklaratyvūs. Byloje nėra duomenų, kad nustatyta tvarka pažeistų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, jiems tenkančių naudotis žemės sklypų dalys būtų labai skirtingos savo verte, naudojimosi tvarka neracionali, neefektyvi, neekonomiška, neatitiktų nusistovėjusių žemės sklypais naudojimosi santykių, pažeistų teisės aktų reikalavimus, trečiųjų asmenų teises.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas ir nustatytina naudojimosi žemės sklypais tvarka, vadovaujantis ieškovo pateiktomis žemės sklypo atidalijimo tvarkos nustatymo schemomis (CK 4.37 str. 1 d., 4.75 str. 1 d., CPK 178 str., 185 str.).

Dėl žemės plano. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant bendrasavininkiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą. Byloje pateiktuose atidalijimo schemose yra aiškiai nurodytos šalims tenkančios naudotis žemės sklypų dalys, aiškios jų ribos, aiškios ribos nustatančios bendram naudojimui paliktą sklypo dalį, atitinka jau atliktus kadastrinių matavimų duomenis, kas užtikrina tinkamą nekilnojamojo daikto konkrečios dalies priskyrimą bendraturčiui (CK 4.75 str., 4.81 str.). Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovės argumentai, kad vertinant pateiktas schemas kyla pagrįsta abejonė dėl matavimų tikslumo.

Žemės sklypai yra nekilnojamojo turto objektai, todėl žemės naudojimosi tvarkos nustatymui taikomos Žemės įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 13 str. numato, kad žemės sandoriams taikomi Žemės įstatymo, Civilinio kodekso ir kitų įstatymų teisės normos, o 14 str. nustato, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas. Nustatant naudojimosi tvarką tarp bendraturčių, faktiškai įvyksta sklypo atidalijimas. Todėl pagal analogiją prie patikslinto ieškinio pateiktiems planams, pagal kuriuos prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką, taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir atidalijimo atveju. Žemės įstatymo 40 str. numato, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, nagrinėjamu atveju žemės sklypai nėra nei padalijami, nei atidalijami, sujungiami ar perdalijami, šiuo atveju yra dviems skirtingiems žemės sklypams nustatoma naudojimosi jais tvarka. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus atmestini atsakovės argumentai, dėl ieškovo pateiktų atidalijimo schemų tinkamumo.

Viešame nekilnojamojo turto registre žemės sandoris registruojamas kaip įstatymo nustatytas juridinis faktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str. 1 d. 2 p.). Registruojamas gali būti tik žemės sandoris su planu, kuriame yra nurodytos žemės sklypo ribos, šiuo atveju - naudojimui kiekvienam bendraturčiui skiriamos sklypo dalies ribos. Teismas konstatuoja, kad ieškovo pateiktos schemos atitinka nurodytus reikalavimus.

Dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 212,50 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškovas nurodo, kad už parengtus žemės sklypų kadastrinius matavimus UAB „Geoera“ sumokėjo 425 Eur. Kadangi ir ieškovui ir atsakovei priklauso po ½ dalį abiejų žemės sklypų, kuriems buvo atlikti kadastriniai matavimai, atsakovė turėtų ieškovui sumokėti pusę sumos, sumokėtos už kadastrinius matavimus.

Byloje nustatyta, kad abiems šalims lygiomis dalimis priklauso du žemės sklypai, ieškovas atliko abiejų sklypų kadastrinius matavimus už kuriuos UAB „Geoera“ sumokėjo 425 Eur (b.l.14 t.I).

CK 4.76 str. numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės pusę sumos už atliktus kadastrinius matavimus laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 4.76 str.).

Atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, jog tarp šalių kylant ginčams dėl naudojimosi žemės sklypais ir nesant galimybės ginčus spręsti taikiai, ieškovas buvo priverstas atlikti kadastrinius matavimus ir kreiptis į teismą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus pilnai iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 108 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur advokato pagalbai apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl ieškinį tenkinus pilnai iš atsakovės ieškovui priteistinos (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Valstybė patyrė 8,74 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (b.l. 2 t.II). Valstybei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę O. I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų planą bei Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų planą bei Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, o atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti teisę ieškovui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kreiptis be atsakovės sutikimo į Nacionalinės žemės tarnybą ir VĮ Registrų centras tam, kad būtų nustatyta tvarka suderinti ieškovo prašymu parengti žemės sklypų kadastriniai matavimai.

Nustatyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal UAB „Geora“ 2015-06-22 parengtą žemės sklypo atidalijimo tvarkos nustatymo schemą, pagal kurią: ieškovui A. K. atitenka 4805 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „B“, atsakovei Onai I. M. atitenka naudotis 4805 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „A“.

Nustatyti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Geora“ 2015-06-22 parengtą žemės sklypo atidalijimo tvarkos nustatymo schemą, pagal kurią ieškovui A. K. atitenka naudotis 2969 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „B“, atsakovei Onai I. M. atitenka naudotis 2969 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „A“; ieškovas A. K. ir atsakovė Ona I. M. bendrai naudojasi 527 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“.

Priteisti ieškovui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės O. I. M., a.k(duomenys neskelbtini) 212,50 Eur (du šimtus dvylika eurų 50 ct) nuostolių atlyginimo.

Priteisti ieškovui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės O. I. M., a.k(duomenys neskelbtini) 608 Eur (šešis šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės O. I. M., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 8,74 Eur (aštuonis eurus 74 ct) (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.