Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2015-07-15 · Byla Nr. A2.6.-2528-526/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-07-15
Bylos Nr.
A2.6.-2528-526/2015
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02114-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eugenijus Antanauskas
Pažeidėjas
P. K.
Advokatai
Robertas Skėrys
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2528-526/2015Proceso Nr. 4-06-3-02114-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
Registro objektas ROIK: 07-15-9324667KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. liepos 15 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. K., atstovui advokatui Robertui Skėriui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 str. 1 d., kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas P. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nebaustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn traukiamam P. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2015-05-18, 13.58 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas traktorių „VTZ-VMTZ T-28“, v. nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį (duomenys neskelbtini) (toliau (duomenys neskelbtini)), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo ir kliudė stovintį automobilį. Apie eismo įvykį policijos neinformavo, iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis. Tokiu būdu P. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu P. K. sutiko padaręs pažeidimą ir labai gailėjosi. Parodė, jog 2015-05-18, iš ryto, buvo patikrintas medicinos darbuotojos ir nustačius, kad dirbti gali, (duomenys neskelbtini) teritorijoje su traktoriumi pjovė žolę. Paaiškino, jog po pietų ūkio dalies vedėjas jam pasakė, kad reikia su traktoriumi vienos ašies priekaba pervežti iš onkologinio sandėlio statybines medžiagas į akušerinį skyrių. Į priekabą jam sukrovė cementą, dažus ir kitas statybines medžiagas. Buvo prikrauta visa priekaba. Privažiavęs prie reikiamos vietos apsisuko, tačiau priekaba slydo nuo toje vietoje buvusio bortelio. Tokiu būdu užkliuvo ten stovėjusį automobilį. Tik išlipęs iš traktoriaus pastebėjo, kad kliudė kitą transporto priemonę. Statybininkai, matę įvykį, pradėjo šaukti: „kas tau dabar bus“. Dėl to, jis išsigando, pradėjo visas drebėti. Kadangi mobilaus telefono su savimi neturėjo pasiėmęs, nesulaukęs policijos pareigūnų išėjo ieškoti viršininko. Traktorių paliko įvykio vietoje. Paaiškino, jog iš įvykio vietos nepabėgo, nes išėjo ieškoti pagalbos ir norėjo pirmiausia viršininkui pranešti. Policijos neišsigando, tačiau jam tai buvo pirmas toks įvykis, nežinojo kaip tokioje situacijoje reikia elgtis, t. y. kam pranešti apie autoįvykį. Įėjęs į darbines patalpas, atsiprausė po šaltu dušu, nes buvo šoko būsenoje, neišėjo kalbėti. Kai paliko traktorių, suprato, kad policijos pareigūnai jį patys susiras. Po įvykio su nukentėjusiuoju bendravo. Taip pat, parodė, jog yra išsiskyręs. Kadangi buvusiai žmonai yra apribotos teisės į vaikus, vienas augina du nepilnamečius vaikus, - dukrą ir sūnų. Su juo ir vaikais dar gyvena jo mama, kuriai yra 75 m. ir reikalinga priežiūra, nes sveikata yra prasta, sunkiai vaikšto, dūsta. Motiną dėl sveikatos dažnai tenka vežti į ligoninę. Šeimos pajamos šiuo metu yra 250 eurų per mėnesį, buvusi žmona neprisideda prie vaikų auginimo. Jo paties sveikatos būklė, taip pat, yra prasta,- operuotos kojos, kuriose sudėtos plokštelės, varžtai, turi stuburo išvaržą. Dėl sveikatos būklės gali dirbti tik sėdimą darbą.

Liudytojas A. P. parodė, jog žino dėl kokio eismo įvykio yra kviečiamas liudyti ir atpažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Paaiškino, jog dirba (duomenys neskelbtini) teritorijoje. 2015-05-18 ligoninės personalas turėjo išsikrauti atvežtas statybines medžiagas. Traktoriaus vairuotojas atvežė statybines medžiagas su traktoriumi. Tuo metu su kolega išėjo parūkyti ir pamatė, kad traktoriumi vairuotojas manevravo pirmyn, atgal ir bandė prisiparkuoti. Kai pamatė, kad traktorius gali atsitrenkti į kitą transporto priemonę, bandė stabdyti, rodė su rankomis vairuotojui, kad kliudys, bet traktoriaus vairuotojas nereagavo. Tai, kad kliudė kitą transporto priemonę, vairuotojas matė. Po įvykio iš karto su kolega pasakė apie įvykį nukentėjusiajam, tačiau išėjus į lauką, traktoriaus vairuotojo neberado. Traktorius buvo paliktas įvykio vietoje. Negali pasakyti ar traktoriaus vairuotojas buvo blaivus.

Liudytojas M. L., nukentėjęs nuo eismo įvykio, parodė, kad 2015-05-18 dirbo savo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kai atėjo darbininkai ir V. R. jam pasakė, jog jo automobilį nubraižė. Jo automobilis stovėjo aptvertoje teritorijoje. Paties įvykio nematė. Kol jis atėjo iki įvykio vietos nuo įvykio buvo praėję apie 5 min. Atėjęs į eismo įvykio vietą, paklausė traktoriaus vairuotojo - „ką darome, gal deklaraciją pildom?“. Tačiau traktoriaus vairuotojas pasakė, kad jam - ,,dzin“ (tai pasakė necenzūriniais žodžiais). Vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį buvo labai pasimetęs, sunkiai pratarė žodžius, sėdėjo transporto priemonės kabinoje. Tada jis, neturėdamas išeities ir matant įvykį sukėlusiam asmeniui, iškvietė policiją, o traktoriaus vairuotojas pasišalino. Traktoriaus vairuotojas nekėlė jokių abejonių dėl blaivumo.

Iš Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro (toliau Klaipėdos AVPK KB) tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, jog 2015-05-18, 13:58 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu traktorius atsitrenkė į lengvąjį automobilį. Nuvykus pagal minėtą adresą policijos pareigūnus pasitiko „Mitsubishi Carisma“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris paaiškino, kad jo bendradarbiai A. P. ir V. R. matė kaip į jo automobilį įvažiavo traktorius, v. nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, traktorių palikęs netoliese. Į įvykio vietą, taip pat, atvyko ir (duomenys neskelbtini) logistikos skyriaus viršininkas, kuris paaiškino, kad traktorių vairavo P. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

Taigi, be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, Klaipėdos AVPK KB tarnybinio pranešimo, administracinių teisės pažeidimų padarymo faktas ir P. K. kaltė įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3-4); (duomenys neskelbtini) l. e. autoūkio ir autotransporto skyriaus viršininko pareigas A. P. (P.) (b. l. 8); betarpiškai įvykį mačiusių liudytojų - V. R. (b. l. 9), A. P. (b. l. 10) paaiškinimais, nukentėjusio nuo eismo įvykio M. L. paaiškinimu (b. l. 11), pačio P. K. paaiškinimu (b. l. 12), A. P., M. L. paaiškinimais teismo posėdžio metu, pačio P. K. paaiškinimu (b. l. 12), eismo įvykio vietos schema (b. l. 15-16), fotolentelėmis (b. l. 17-18), kur užfiksuotos abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 19), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 20-21) bei kita rašytine bylos medžiaga.

Teismo posėdžiu metu P. K. atstovo advokato R. Skėrio pateikti dokumentai, kurie prijungti prie bylos: (duomenys neskelbtini) lengvojo automobilio kelionės lapas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 2015-05-18, rytą, P. K. pradėjo darbą, jo gebėjimą dirbti patvirtino administratorė, darbuotojas, l. e. autoūkio ir autotransporto skyriaus viršininko pareigas; (duomenys neskelbtini) charakteristika, iš kurios matyti, jog P. K. dirba (duomenys neskelbtini) darbininko ((duomenys neskelbtini)) pareigose; šeiminę situaciją apibūdinantys dokumentai - Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas (civ. b. Nr. N2-726-965/2015), ištuokos, nepilnamečių vaikų gimimo liudijimai, iš kurių matyti, jog P. K. vienas augina du nepilnamečius vaikus ir jo buvusiai sutuoktinei R. K. yra apribota motinos valdžia į nepilnametę dukrą B. K.; (duomenys neskelbtini) pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas P. K. išmokas (nuo 2014 m . birželio mėn. iki 2015 m. gegužės mėn.), iš kurios matyti, jog P. K. vidutiniškai per mėnesį gaunamas pajamas sudaro 264 Eur, kas yra visos šeimos pajamos per mėnesį; Klaipėdos raj. sav. Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro medicinos dokumentų išrašu, iš kurio matyti, kad laikotarpyje nuo 2005 m. iki 2013 m. spalio mėn. P. K. gydėsi nuo tarpkaulinių nervų neurologijos, ūmaus radikulito, periartrito ir kitų susirgimų, buvo patempęs abiejų kojų kelių sąnarių raiščius, 2013 m. paaštrėjo nugaros skausmai.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 126, 222 punktų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas teisės pažeidimas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuotas teisingai, nes P. K., vairuodamas transporto priemonę, savo veiksmais nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo ir kliudė stovintį automobilį. Padarytas KET pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą. Šio pažeidimo neneigia ir pats P. K.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog P. K., vairuodamas traktorių „VTZ-VMTZ T-28“, kliudė (duomenys neskelbtini) aptvertoje teritorijoje stovėjusį automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintas kitam fiziniam asmeniui priklausantis automobilis. Nors eismo įvykį sukėlęs asmuo turėjo pareigą, numatytą 219.4 p., pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šios faktinės aplinkybės neabejotinai pagrindžia P. K. veiksmuose esant LR ATPK 130 str. 1 d. objektyviuosius požymius.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2AT-7-3/2013).

Remiantis byloje esančiu P. K. paaiškinimu, teismo posėdžio metu duotais parodymais dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo, (duomenys neskelbtini) l. e. autoūkio ir autotransporto skyriaus viršininko pareigas A. P. (P.) (b. l. 8) paaiškinimu, betarpiškai įvykį mačiusių liudytojų - V. R. (b. l. 9), A. P. (b. l. 10) paaiškinimais, nukentėjusio nuo eismo įvykio M. L. paaiškinimu (b. l. 11), pačio P. K. paaiškinimu (b. l. 12), nukentėjusio nuo eismo įvykio A. P., M. L. paaiškinimais teismo posėdžio metu, teismas, įvertinęs byloje esančių faktinių aplinkybių visumą, daro išvadą, jog įvykus eismo įvykiui P. K. pasitraukė iš eismo įvykio vietos veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė transporto priemonę – traktorių, palikdamas eismo įvykio vietoje, o kai paliko traktorių, suprato, kad policijos pareigūnai jį patys susiras. Aplinkybė, kurią P. K. nurodė teismo posėdžio metu, jog iš įvykio vietos nepabėgo, nes išėjo ieškoti pagalbos ir norėjo, pirmiausia, pranešti viršininkui, nežinojo kaip tokioje situacijoje reikia elgtis, nesumažina jo kaltės, vertinant asmens veiksmus tiesioginės tyčios kontekste.

Dėl to, esant objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

P. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimus (31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos būtent ir numato asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

P. K. padaryti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., nesukėlė sunkių pasekmių. Eismo įvykio metu automobiliui „Mitsubishi Carisma“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), padaryti nežymūs apgadinimai. P. K. prisipažino kaltu, davė parodymus iš esmės atitinkančius faktines įvykio aplinkybes, išgyvena dėl savo elgesio ir gresiančios administracinės nuobaudos, nuoširdžiai gailisi, suvokia padarinius, vienas augina du nepilnamečius vaikus, nurodė, jog jo visos pajamos yra tai, ką jis uždirba dirbdamas ligoninėje, yra išsiskyręs, tačiau buvusi žmona neprisideda prie vaikų auginimo, įvertintina ir aplinkybė, jog dėl sveikatos problemų dirbti kitokio pobūdžio fizinį darbą būtų sudėtinga, anksčiau administracine tvarka už tokio pobūdžio administracinės teisės pažeidimus nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi, kitos jį neigiamai charakterizuojančios medžiagos byloje nėra.

Visos šios aplinkybės nepašalina P. K. padarytų teisės pažeidimų pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas švelninti atsakomybę. Pripažintina, kad esant streso būklės, susijaudinus, administracinėn atsakomybėn traukiamas P. K. galimai netinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, dėl ko iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie tai policijai. Be to, pažeidimai nėra piktybiški ar savanaudiško pobūdžio. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. ir pažeidėjui skirti ATPK 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą, baudą, kurios dydis lygus sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pažeidėjui už ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą skirtina bauda, lygi minimaliam sankcijos dydžiui, už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., skirtina nuobauda – bauda, lygi minimaliam sankcijos dydžiui, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 str. tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 31 str. 1 d. 1 p., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d. ir 2 d., teismas

nutaria:

P. K. pripažinti kaltu 2015-05-18 padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir paskirti:

Už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

Už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, skirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, P. K. paskirti galutinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas