Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarimo, kuriuo D. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 163² str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas 2012 m. vasario 24 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. M. už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 28 d. apie 17.35 val. kelyje Kretinga – Triušiai, Kretingos rajone, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio salone neteisėtai gabeno 2000 pakelių cigarečių „Portal Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 14 500 Lt, tuo pažeidė 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymą Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1. punktą ir 3.3 punkto reikalavimus (redakcija, patvirtina 2010-06-11 įsakymu Nr. 4-443), tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 4 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad ATPK 163² straipsnio dispozicijoje numatyta objektyvi veika gali būti padaroma tik tyčia. Nagrinėjamu atveju, apelianto manymu, apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, jo kaltės formos visiškai netyrė. Pažymi, jog nagrinėdamas bylą teismas turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, tame tarpe ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškeltą versiją, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir visumą, tokiu būdu įvertinti tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.

Taip pat apeliantas įsitikinęs, jog apylinkės teismas nustatinėdamas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes neteisingai įvertino policijos pareigūnų duomenis ir nutarime nurodė, kad jis administracine tvarka baustas du kartus. Tačiau, pasak apelianto, nuo nutarime paminėtų administracinių teisės pažeidimo įvykdymo dienos yra praėję daugiau kaip vieneri metai, todėl baustumas yra išnykęs.

Be to, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konfiskavo automobilį, kadangi priemonė nebuvo tam specialiai paruošta. Pažymi, jog transporto priemonė yra parduota trečiajam asmeniui, nes jokios priemonės, dėl kurių būtų suvaržytas turtas ribojimas, taikytos nebuvo. Taigi, teismas skirdamas papildomą administracinę nuobaudą netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

Nurodo, jog teismų praktikoje yra pažymėta, kad administracinė nuobauda turi atitikti padaryto pažeidimo pavojingumą ir užtikrinti administracine nuobauda siekiamų tikslų realizavimą. Be to, administracinė atsakomybė yra individuali atsakomybė ir atsako tik kaltas asmuo, o trečiųjų asmenų teisės neturėtų būti nepagrįstai pažeidžiamos ir suvaržomos skiriant administracinę nuobaudą kaltininkui, o taip pat ir papildomą nuobaudą – priemonių, skirtų kontrabandos daiktams gabenti, konfiskavimą. Nors ATPK 26 str. numatyta galimybė konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankį ar tiesioginį objektą, kuris pažeidėjui nepriklauso nuosavybes teise, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ATPK specialiojoje dalyje, kurioje numatyta atsakomybė už konkrečius pažeidimus numatyta, kad už šį pažeidimą gali būti skiriama atitinkamo dydžio bauda su daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų daiktams gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo, t. y. specialiojoje dalyje numatyta galimybė nekonfiskuoti transporto priemonių. BK 72 str. 4 d. 1 p. numato, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. apeliaciniame skunde iš esmės neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, argumentuodamas tuo, kad jo veiksmuose nėra kaltės, kadangi jis nežinojo kaip atrodo cigarečių pakeliai su leidžiamomis prekiauti Lietuvoje banderolėmis.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. M. skirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio 4 dalyje, padarymą. Šioje teisės normoje inter alia numatyta, akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija 50 minimalių gyvenimo lygių (MGL), užtraukia baudą nuo 10 000 iki 20 000 Lt su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. M. kaltės padarius inkriminuojamą pažeidimą pagrįstos. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, objektyviai ir nešališkai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, apklausė liudytojus bei nurodė motyvus dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo D. M. padarytos veikos faktinių aplinkybių bei jo kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais motyvais bei pateiktu įrodymų vertinimu. Byloje surinkti įrodymai (administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 22), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b.l. 1-2), pažeidėjo paaiškinimas (b.l. 3), daiktų paėmimo protokolas (b.l. 4), pareigūnų D. Arbačiausko, J. Pakutkienės parodymai duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b.l. 31-32) patvirtina, kad D. M. 2011 m. lapkričio 28 d., apie 17.35 val. vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 190“, automobilio salone neteisėtai gabeno 2000 pakelių cigarečių „Portal Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė 14 500 Lt.

Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta. Aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas. Todėl apylinkės teismas pagrįstai tokiais parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.

Apelianto skunde esančios interpretacijos, kad jis nežinojo, jog rastos ir gabenamos cigaretės yra su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, yra nepagrįstos ir prieštaraujančios surinktų įrodymų visumai. Liudytoja J. Pakutkienė apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino, jog ant cigarečių pakelių esančios banderolės buvo baltarusių kalba. Paėmus pakelį buvo galima suprasti kokios tai cigaretės. Taigi apygardos teismui nekyla abejonių, jog D. M. neteisėtai gabeno cigaretes, neskirtas realizuoti Lietuvos Respublikoje. Be to, apelianto pateikta versija, jog jis yra nerūkantis ir todėl net neįsivaizduoja, kaip turi atrodyti cigarečių pakeliai su leidžiamomis prekiauti Lietuvoje banderolėmis, nėra aplinkybė šalinanti jo administracinę atsakomybę pagal ATPK 163² str. 4 d., kadangi įstatymų nežinojimas, neatleidžia asmens nuo atsakomybės.

Nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, jog jo veiksmuose nėra vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio – kaltės. Pažymėtina, jog kaltė įvardijamas asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių, t. y. jo psichinis santykis su daroma veika ir jos padariniais. Nagrinėtoje byloje apelianto kaltę patvirtina tai, jog jis pats nurodė, kad gabenamas cigaretes į Kretingą važiuoja parduoti vienam asmeniui. Tokie D. M. veiksmai tik įrodo, jog jis suprato, kad gabena cigaretes, neskirtas realizuoti Lietuvos Respublikoje ir tokiu būdu siekė pasipelnyti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs rašytinę medžiagą, liudytojų parodymus, D. M. sulaikymo aplinkybes bei paties apelianto nelogiškus paaiškinimus, daro išvadą, jog byloje pakanka įrodymų asmens kaltei gabenus akcizais apmokestinamas prekes pažeidžiant nustatytą tvarką patvirtinti. Tuo tarpu apelianto argumentai dėl papildomų įrodymų (pareigūnai turėjo nuvažiuoti į cigarečių radimo vietą ir ją apžiūrėti, apklausti liudytojus, gyvenančius prie šiukšlių konteinerių) rinkimo atmestini kaip nepagrįsti – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų asmens kaltei pagrįsti. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai yra pakankami. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai laikydamasis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, ir jam administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovo paaiškinimus, ištyrė apelianto iškeltą versiją bei įvertino tiek apeliantą kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus.

Apeliantas D. M. taip pat nesutinka su jam paskirtu transporto priemonės konfiskavimu, teigdamas, jog transporto priemonė nebuvo specialiai paruošta, be to transporto priemonė yra parduota trečiajam asmeniui.

Pažymėtina, jog transporto priemonės, kuria pažeidžiant nustatytą tvarką gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, konfiskavimas pagal ATPK 163² str. 4 d. yra neprivalomas, tačiau kartu pažymėtina, kad pagal nuoseklią teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta pažeidimui daryti, ir jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N575-215/2009, N62-2803/2010 ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. neteisėtai gabeno 2000 pakelių cigarečių transporto priemonės „Mercedes Benz 190“ automobilio salone, akivaizdu, jog be automobilio jis nebūtų galėjęs gabenti tokio kiekio cigarečių. Taigi transporto priemonę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, darydamas ATPK 163² str. 4 d. numatytą pažeidimą, panaudojo kaip įrankį teisės pažeidimui daryti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad tokio didelio neteisėto cigarečių kiekio D. M. nebūtų galėjęs gabenti kitokiu būdu.

Nors apeliantas skunde teigia, jog transporto priemonė yra parduota trečiajam asmeniui, o administracine atsakomybė yra tik individuali atsakomybė ir atsako tik kaltas asmuo, o trečiųjų asmenų teisės neturi būti nepagrįstai pažeidžiamos ir suvaržomos, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog pažeidimo padarymo metu t. y. 2011 m. lapkričio 28 d. transporto priemonė „Mercedes Benz 190“ priklausė būtent D. M., šią transporto priemonę apeliantas panaudojo kaip įrankį teisės pažeidimui daryti, o minėtą automobilį pardavė trečiajam asmeniui tik po pažeidimo padarymo t. y. 2012 m. vasario 28 d. Todėl teismas, nusprendęs konfiskuoti pažeidėjui nebepriklausiusią transporto priemonę, įstatymo nepažeidė. Be to, pagal ATPK 26 straipsnį teisės pažeidimo įrankis, gali būti konfiskuotas ir tuo atveju, kai jis nepriklauso pažeidėjui. Todėl atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo naikinti teismo nutarimą šioje dalyje. Tuo pačiu pažymėtina, jog transporto priemonę įsigijęs asmuo, gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Tenka sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nepagrįstai skundžiamame nutarime nurodė, jog D. M. baustas 2 kartus. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, jog D. M. paskutinį kartą baustas buvo 2007 m. ir paskirtą baudą yra sumokėjęs, taigi sutinkamai su ATPK 36 str. nuostata, jis laikomas nebaustu. Tačiau nors teismas skundžiamame nutarime ir nepagrįstai tai konstatavo, tačiau skiriant nuobaudą į tai neatsižvelgė. Pirmosios instancijos teismas nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių D. M. aplinkybių nenustatė, todėl pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Apygardos teismas sprendžia, kad bauda D. M. paskirta objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jo atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad D. M. padarė ATPK 163² str. 4 d. numatytą pažeidimą, procesinės teisės normų pažeidimų nenustatyta. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais tenkinti skundą, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

D. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.