Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. S. atstovo advokato Tomo Vildžiūno apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarimo G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarimu G. S. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinus, jis nubaustas 1250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams. Jis nubaustas už tai, kad 2015 m. gruodžio 5 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) m., vairuodamas automobilį ,,Mersedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai vairuotojui nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,49 prom.), stabdomas policijos pareigūnų nepakluso jų teisėtiems reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti transporto priemonę, dėl ko jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrankė į namo tvorą bei medį. Eismo įvykio metu buvo apgadinta namo tvora ir automobilis. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog G. S. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus. Teismas išsiaiškino visas bylos aplinkybes, kurios turi reikšmės teisės pažeidimo faktui bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui išspręsti, pagrįstai konstatavo kaltus veiksmus bei paskyrė tinkamą nuobaudą, proporcingą padarytiems teisės pažeidimams.G. S. atstovas advokatas Tomas Vildžiūnas skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarimą ir prašo ji panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą G. S. atžvilgiu nutraukti. Skunde apeliantas teigia, kad priimtas nutarimas neatitinka ATPK 286 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes pagal įstatymą jame privalo būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų vertinimas, pateiktos žinios apie kitus dalyvaujančius asmenis ir kt., tačiau tokių duomenų nutarime, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda, nėra. Tokių teisiškai reikšmingų aplinkybių nebuvimas nei administracinio teisės pažeidimo protokole nei nutarime, apelianto nuomone, laikytinas akivaizdžiu imperatyvaus reikalavimo tai padaryti pažeidimu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: kuriais remdamasis nustato, ar padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kt. aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (ATPK 256 straipsnio 1 dalis). Skunde teigiama, kad G. S. alkoholio vartojimo fakto neneigė, tačiau tvirtino, kad automobilio nevairavo, įvykio metu sėdėjo automobilio priekyje tarp vairuotojo ir keleivio, automobilį vairavo jo vairuotojas, iš Anglijos, kuris šiuo metu negali atvykti į Lietuvą ir patvirtinti šios versijos. Tačiau šias aplinkybes patvirtino apklausiami teismo posėdyje liudytojai R. B. ir A. P.. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai liudytojų R. B. ir A. P. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, vertino kritiškai, kaip norą padėti G. S. išvengti administracinės, nes tiek R. B., tiek A. P. paaiškinimuose ir parodymuose teisme davė nuoseklius parodymus. Skunde apeliantas teigia, kad nors pirmos instancijos teismas jo atstovaujamojo kaltę grindė liudytojų: L. R., Ž. Z. ir K. S. parodymais, apeliantui šių liudytojų parodymai kelia abejonių. Jis skunde nurodo, kad teisme liudytojas L. R. paaiškino, kad matė, kaip iš autoįvykį padariusio automobilio mikroautobuso ,,Mersedes Benz“ dešinės pusės išlipo vyriškis ir patvore nubėgo link Kaišiadorių m. turgavietės, pavijęs jį sulaikė ir sulaikytas asmuo buvo G. S., tačiau 2015-12-05 tarnybiniame pranešime apie tai, kad jis matytų, jog iš autoįvykį padariusio automobilio dešinės puses išlipo vyriškis, policijos pareigūnas L. R. nenurodė. Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja Ž. Z. parodė, kad L. R. vijosi G. S., kuris bėgo link baseino, tačiau 2015-12-05 tarnybiniame pranešime apie tai, kad L. R. vijosi būtent G. S., pareigūnė Ž. Z. nenurodė. Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja K. S. paaiškino, kad ji padėjo kolegoms suforminti eismo įvykį. Policijos tarnybiniame automobilyje ji matė sėdintį G. S., policijos pareigūnus L. R. ir Ž. J.. Su nubraižyta eismo įvykio schema G. S. sutiko, tačiau neigė vairavęs automobilį. Tačiau dėl kokių priežasčių 2015-12-05 tarnybiniame pranešime ji nurodė G. S. kaip vairuotoją, pareigūnė K. S. jokio logiškai paaiškinamo atsakymo nepateikė. Apelianto nuomone, pareigūnai suderino savo parodymų teisme pozicijas, nes buvo apklausinėjami skirtingų teismo posėdžių metu, bei nurodė papildomas aplinkybes, kurių jie buvo nenurodę savo tarnybiniuose pranešimuose. Šios aplinkybės, apelianto teigimu, rodo, kad teismas G. S. kaltę iš esmės rėmėsi vien tik suinteresuotų asmenų- policijos pareigūnų parodymais. Skunde abejojama dėl skundžiame nutarime pagrįstumo dėl eilės neišsiaiškintų ir nevertintų aplinkybių. Nesiaiškinta, dėl kokių priežasčių administracinio teisės pažeidimo protokolas G. S. buvo surašytas tik po daugiau kaip dviejų mėnesių. Nevertintos aplinkybės, kad automobilio rakteliai nebuvo rasti nei pas G. S. nei automobilyje, kad G. S. pateikus pareigūnams visus duomenis apie draugą A. gyvenantį Didžiojoje Britanijoje, kuris vairavo automobilį, Institucija, rinkusi įrodymus administracinėje byloje nesiėmė jokių priemonių, kad surastų ir klaustų aukščiau paminėtą asmenį, kodėl nebuvo aiškintasi dėl policijos pareigūnų automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus, duomenų perdavimo į bylą, kas apelianto nuomone, leidžiam manyti, kad tokiu būdu buvo slepiamos tam tikros realios įvykio aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas taip pat šių duomenų neišreikalavo.Apeliantas remdamasis išdėstytais argumentais, teigia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino byloje esančių įrodymų prieštaravimų, todėl skundžiamas tarimas yra nepagrįstas bei naikintinas.Atsiliepime į G. S. atstovo apeliacinį skundą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato atstovas prašo pažeidėjo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. S. atstovo advokato Tomo Vildžiūno apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliantas G. S. kaltę dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies ginčija, teigdamas, jog byloje nesurinkta neginčijamų šio asmens kaltės įrodymų, sprendimas priimtas tinkamai ir išsamiai neįvertinus bylos duomenų, nesurinkus visų reikalingų duomenų. Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą: rašytinę medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, byloje apklaustų asmenų paaiškinimus ir parodymus, su tokiais skundo teiginiais nesutinka ir konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių G. S. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad automobilį vairavo ne jis, o jo draugas iš Anglijos, teisingai skundžiamame nutarime įvertinta kaip gynybinė. Teismas išsamiai ir argumentuotai nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, dėl kokių priežasčių pažeidėjo parodymus vertino kritiškai. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, visiškai sutinka su tokia teismo išvada, nes pažeidėjo parodymuose yra visa eilė elementarios logikos neatitinkančių aplinkybių, taip pat aplinkybių, kurios nepatvirtintos jokiais kitais bylos duomenimis bei jiems prieštarauja. G. S. teigė, kad automobilį vairavo jo draugas iš Anglijos, kuris tik kartą ar du buvo Kaišiadoryse, tačiau iš pažeidėjo parodymų taip pat matyti, kad šis asmuo tamsiu paros metu važinėjo po nepažįstamą mietą, nieko nesakęs G. S. staigiai sukinėjosi po miesto gatves, nurodydamas, kad vėliau pasakys, kodėl taip elgėsi, kas yra visai neįtikima. G. S. nurodė, kad automobiliui atsitrenkus į medį, pradžioje iš jo pabėgo vairuotojas ir R. B., o paskui bėgo ir jis, tačiau negalėjo teismui paaiškinti, kodėl po autoįvykio, jeigu jis nevairavo automobilio, būdamas jo savininku, bėgo iš įvykio vietos. Aukštesnysis teismas sutinka ir su apylinkės teismo kritiškai vertintu G. S. aiškinimu, jog autoįvykį padaręs asmuo A. M. į teismo posėdį, vyksiantį Kaišiadorių rajono apylinkės teisme, bijo atvykti, nes jam gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tikint pažeidėjo iškelta versija, kad iš tiesų automobilį vairavo A. M., logiška būtų manyti, kad pastarasis t.y. dėl eismo įvykio kaltas asmuo, juo labiau, pasak G. S., būdamas jo draugas ir net dirbantis pas jį, pagal bendrąsias moralės normas turėtų būti suinteresuotas padėti nekaltam asmeniui išvengti pasekmių, o ne esant kaltam dėl pažeidimų, vengti atsakomybės. Prieštaringa G. S. pozicija ir dėl to, kad teismas, turėdamas duomenis apie aptariamą asmenį, buvo pasyvus ir nesiėmė jokių priemonių iškviesti jį į teismą ir apklausti. G. S., būdamas A. M. darbdaviu ir net draugu, pats nesiėmė jokių priemonių šį asmenį pakviesti į teismą, juo labiau, kad jo parodymai turėtų esminę reikšmę dėl G. S. kaltės patvirtinimo ar paneigimo. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, analizuojant G. S. versijos patikimumą, jo aiškinimą paneigia ir R. B. paaiškinime nurodytos aplinkybe, kad G. S. ir automobilį vairavęs asmuo, važiuodami link parduotuvės kalbėjo lietuvių kalba, kad tas asmuo buvo nestambaus kūno sudėjimo. Vertinant visų aptartų aplinkybių visumą, yra realus pagrindas manyti, kad versija dėl kito automobilį vairavusio asmens, t.y. A. M., gyvenančio Anglijoje, yra sugalvota. Todėl ir G. S. atstovo advokato Tomo Vildžiūno teismo posėdžio metu pateikto A. M. vardu pasirašyto paaiškinimo dėl autoįvykio, apylinkės teismas pagrįstai nelaikė įrodymu, paneigiančiu G. S. kaltę. Nors apeliantas bando įtikinti, kad teismas nepagrįstai patikimais nelaikė nuoseklių liudytojo R. B. ir A. P. parodymų. Iš tiesų, šie liudytojai paaiškinimuose ir parodymuose teisme patvirtino apelianto iškeltą versiją, tačiau kitų objektyvių įrodymų, kuriais galima būtų ją patvirtinti, byloje nėra ir atsižvelgiant į aukščiau aptartus argumentus dėl paties G. S. parodymų, bei tai, kad šie asmenys yra G. S. draugai, darytina neabejotina išvada, kad R. B. ir A. P. davė parodymus siekdami padėti G. S. išvengti administracinės atsakomybės. Taigi, vien parodymų nuoseklumas netapatinamas su jų teisingumu. Aukštesnysis teismas be kita ko pažymi, kad nelaikyti teisingais pažeidėjo draugų parodymus vien todėl, kad jie palankūs pažeidėjai, nebūtų teisinga, tačiau šiuo atveju liudytojų R. B. ir A. P., kaip ir paties G. S. nurodytas aplinkybes paneigė aukščiau aptarti objektyvūs ir patikrinti duomenys, todėl minėtų liudytojų parodymai teisingai ir pagrįstai buvo pripažinti nepatikimais ir jais nesiremta.Nesutiktina su skundo argumentu, kad byloje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai prieštaringi, todėl negali būti laikomi įrodymu. Skunde yra nurodomi jų parodymų neatitikimai, tačiau išanalizavus policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų bei jų parodymų teisme turinį nagrinėjamų pažeidimų kontekste, apygardos teismas konstatuoja, jog policijos pareigūnų parodymuose jokių prieštaravimų nėra, o tai, kad asmenys, po kurio laiko dėstydami įvykio aplinkybes, negali detaliai analogiškai nurodyti visų ankščiau paminėtų aplinkybių, neduoda pagrindo jų parodymus laikyti neatitinkančius tikrovės. Kaip nustatyta bylos medžiaga, nekyla ginčo dėl to, kad L. R. ir Ž. Z. išsamiai ir nuosekliai nurodė esmines aplinkybes, kad jie matė iš automobilio pro dešinę pusę, kur yra automobilio vairas, pusės išlipantį ir bėgantį asmenį. Šie liudytojai nurodė, kad jie persekiojo baltos spalvos krovininį automobilį Didžiosios Britanijos valstybiniais numeriais, kuris paliepimui sustoti nereagavo, važiavo greitai sukiojosi gatvėmis, paskui vairuotojas automobilio nesuvaldė ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į medį, jie privažiavo prie jo ir matė, kaip iš šio automobilio išlipo tik vienas asmuo ir bėgo nuo automobilio. Tą asmenį pareigūnas L. R. sulaikė, ir tai buvo G. S.. Šių liudytojų parodymai paneigia G. S. iškeltą versiją, kad jo vairuotojui A. M. padarius avariją, pastarasis, pats G. S. ir R. B. pradėjo bėgti nuo automobilio. Taigi, policijos pareigūnų parodymai, priešingai nei teigia apeliantas, nuoseklūs, neprieštaraujantys kitiems teismo posėdžio metu ištirtiems rašytiniems įrodymams, teismas pats nenustatė ir jam nebuvo nurodytos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių liudytojai Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK pareigūnai L. R. ir Ž. Z. galėtų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį G. S., todėl aukštesnysis teismas sutinka, kad apylinkės teismui nebuvo jokių priežasčių šių asmenų parodymais netikėti.Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad G. S. kaltei pagrįsti nebuvo surinkti visi būtini duomenys (nesiaiškinta, kur buvo rasti automobilio rakteliai, kodėl vaizdo registratoriaus duomenys neperduoti į bylą). Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors pagal įstatymo nuostatas konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, tačiau duomenų rinkimas negali būti nesibaigiantis ir tiek administracinio teisės pažeidimo bylą tirianti Institucija, tiek ją nagrinėjantis teismas sprendžia, kuomet duomenų yra užtektinai neginčijamam fakto buvimui ar nebuvimui patvirtinti. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių G. S. kaltę, todėl atlikti dar kokius nors papildomus, perteklinius veiksmus, nėra objektyvaus pagrindo. Skunde nurodoma, kad nesiaiškinta, dėl kokių priežasčių administracinio teisės pažeidimo protokolas G. S. buvo surašytas tik po daugiau kaip dviejų mėnesių. Iš policijos pareigūnės A. S. tarnybinio pranešimo dėl administracinio teisės pažeidimo matyti, kad 2015 m. gruodžio 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas, G. S. pareikalavus gynėjo, surašymas perkeltas 2015 m. gruodžio 11d., kuomet į policijos komisariatą G. S. neatvyko, o 2015 m. gruodžio 14 d. gautas jo paaiškinimas, kad automobilį vairavo jo draugas iš Anglijos A. M.. Ši pažeidėjo versija buvo tiriama, ji nepasitvirtino. G. S. buvo siunčiami pranešimai ir šaukimai dėl atvykimo į policijos įstaigą, tačiau jis tai daryti vengė, dėl ko 2016 m. vasario 11 d. buvo paskelbta jo paieška, tą pačią dieną jis buvo sulaikytas oro uoste ir policijos įstaigoje surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai. Šios aplinkybes neabejotinai patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolai beveik po dviejų mėnesių nuo pažeidimų padarymo dienos buvo surašyti išimtinai dėl G. S. kaltės. Teismas, skirdamas pažeidėjui nuobaudą, tinkamai įvertino visas aplinkybes ir skyrė jam sankcijų ribose numatytas nuobaudas. Paskirta galutinė subendrinta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai išyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje nesančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad G. S. administracinėn atsakomybėn už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus patrauktas teisingai ir teisėtai, jo veika kvalifikuota tinkamai.Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl G. S. atstovo advokato Tomo Vildžiūno apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. S. atstovo advokato Tomo Vildžiūno apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.