- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-15
- Bylos Nr.
- 1-125-721/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00142-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Kaltinamasis
- E.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E., gimęs 1962-04-30 Mažeikių r., Ketūnų k., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nuo 2009-08-27 registruotas darbo biržoje, anksčiau neteistas, metų bėgyje administracine tvarka nebaustas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas), BK 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti).
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. E. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą o būtent: 2013 m. vasario 9 d., apie 15 val. 20 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,01 promilių girtumas), iš pykčio, kad sugyventinė A. D. atsisakė jam nupirkti alkoholio, sugriebė ir tempė ją už plaukų, tokiais savo smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
A. E. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. vasario 9 d., apie 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) , bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po to, kai panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę A. D., jai, lydimai kaimyno, sugrįžus į butą ir kaimynui išėjus, keikė nukentėjusiąją A. D. necenzūriniais žodžiais ir sakydamas, kad ją užmuš, puolė prie nukentėjusiosios, dėl ko ji išsigandusi išbėgo iš buto į laiptinę, kur sutiktas tas pats kaimynas iškvietė policijos pareigūnus, tokiu būdu jis grasino A. D. nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
A. E., apklaustas teismo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis namuose vienas pats išgėrė alkoholio ir reiklavo, kad sugyventinė parneštų dar alkoholinių gėrimų. Sugyventinė A. D. jam pradėjo priekaištauti, kad jis geria. Iš pykčio jis keikė necenzūriniais žodžiais sugyventinę. Jie susikivirčijo, bet sugyventinės jis nemušė. Paaiškino taip pat, kad dėl girtumo gal ir neprisimena, jog galėjo ją sugriebti už plaukų. Parodė, jog neprisipažįsta grasinęs sugyventinę nužudyti. Ji buvo išbėgusi į laiptinę, grįžo su kaimynu. Jo keiksmai tikrai nedavė realaus pagrindo galvoti, kad jis gali nužudyti ar kaip nors kitaip susidoroti su sugyventine. Pripažino, kad alkoholį vartoja dažnai.
Be dalinio kaltinamojo A. E. prisipažinimo jo kaltė sukėlus fizinį skausmą nukentėjusiajai A. D., t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje esančiais įrodymais.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. D. parodė, kad su A. E. kartu gyvena apie 20 metu. A. E. kiekvieną dieną vartoja alkoholį, išgėręs pradeda prieš ją smurtauti, elgtis agresyviai. 2013-02-09 iš ryto ji nupirko ir jam parnešė butelį vyno, du butelius sidro ir namuose Sodų g. 7-1, Mažeikiuose, visą dieną vienas pats vartojo alkoholį. Apie 15.00 val. pradėjo konfliktuoti, liepė parnešti dar alkoholio. Ji jį ramino, bet jis nesiliovė šūkauti. Kai jis, agresyviai nusiteikęs, ją pradėjo stumdyti, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir sugriebė už plaukų, sukėlė nedidelį skausmą, nes plaukai jos trumpi ir ji išsprūdo, kėsinosi jai spyrti, ji buvo labai išsigandusi, pabėgo iš namų ir paprašė kaimyno apraminti sugyventinį, vėliau net prašė iškviesti policijos pareigūnus. Ji bijo sugyventinio grasinimų, nes jis prieš ją jau naudoja fizinį smurtą. Atvykę policijos pareigūnai sugyventinį išsivežė. Ji labai bijo sugyventinio grasinimų su ja susidoroti, nes jis prieš ją dažnai naudoja fizinį smurtą. Anksčiau į policiją nesikreipė ir pareiškimą nerašė.
Liudytojas P. G. parodė, kad 2013-02-09 iš kaimynų, gyvenančių 1-me bute, girdėjo triukšmą, sugyventiniai konfliktavo. Apie 15.00 val. pas jį atbėgo kaimynė Aldona ir paprašė padėti apraminti triukšmaujantį sugyventinį. Jis nuėjo į kaimynų butą ir liepė Alvidui, kuris buvo neblaivus, apsiraminti. Šis nesipriešino, atsigulė miegoti. Po kiek laiko jis vėl išgirdo triukšmą kaimynų bute, kaimynė vėl buvo išbėgusi į laiptinę, sakė , kad girtas sugyventinis prieš ją smurtauja. Grasinimų susidoroti negirdėjo. Kai kaimynė pas jį atbėgo antrą kartą, jis paskambino į policiją.
Liudytoja A. L. teisme parodė, kad kaimynų iš 1-jo buto namuose beveik kiekviena diena kila konfliktai. A. E. pastoviai smurtauja prieš A. D.. 2013-02-09 jų bute taip pat vyko konfliktas, ji girdėjo Alvidą šaukiant ant sugyventinės. Vėliau sužinojo, kad kaimyną net išsivežė policijos pareigūnai.
Iš 2013-02-09 Mažeikių rajono PK informacinio pranešimo matyti, kad 2012-02-09 buvo įregistruotas pranešimas apie tai, kad 15.20 val. namuose Sodų g. 7-1, Mažeikiuose, patyrė smurtą A. D. (b. l. 5-8).
Iš byloje esančių Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulių D. S. ir A. Š. 2013-02-09 tarnybinių pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad A. D. jiems paaiškino, kad namuose ją tampė už plaukų, kelis kartus spyrė, keikė necenūriniais žodžiais ir grasino su ja susidoroti sugyventinis A. E.. Moteris buvo blaivi, jos sutuoktinis neblaivus buvo pristatytas į Mažeikių rajono PK (b. l. 9, 10-11).
Iš alkotesterio duomenų matyti, jog A. E. 2013-02-09 17.57 val. nustatytas 3,01 promilės girtumas (b.l. 12).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė sukėlus nukentėjusiajai fiinį skausmą visiškai įrodyta. A. E. veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, teismui nekilo abejonių, jog jis veikė tyčia.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine (toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam) ir netiesiogine tyčia ( kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti).
Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.
Teiginius, jog kaltinamasis dėl šio nusikaltimo nekaltas, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. A. E., nors kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai neprisipažįsta, neginčija, kad būdamas labai girtas, su ją konfliktavo ir įvykio metu ją puolė ir galėjo sugriebti už plaukų. Teismas tiki nukentėjusiosios vienodais ir nuosekliais parodymais, kad konflikto metu sugyventinis ją tampė už plaukų, sukeldamas jai fizinį skausmą, nes jos parodymus patvirtina kiti aptarti įrodymai, kuriais abejoti nėra pagrindo. Todėl teismui nekyla abejonių, jog A. E. stumdydamas ir tampydamas už plaukų, suprato savo veiksmų pobūdį bei jų pavojingumą, neteisėtumą ir suvokė, kad toks jo elgesys gali sukelti A. D. fizinį skausmą.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Taikant BK 145 straipsnio 1 dalį grasinimas nužudyti turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Šiuo atveju kaltinamojo išsakytus necenzūrinius žodžius nėra pagrindo įvertinti kaip realų grasinimą nukentėjusiąją nužudyti. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, A. E. veiksmus ir žodžius darytina išvada, kad nukentėjusioji A. D. neturėjo pagrindo galvoti, jog buvo išsakyti grasinimai ją nužudyti ir šie grasinimai bus įvykdyti. Nukentėjusioji nurodė, kad bijo A. E. dėl neprognozuojamo elgesio, nes jis ne kartą buvo pavartojęs jos atžvilgiu fiinį smurtą, todėl ji turėjo pakankamą pagrindą išsigąsti, bet jo atlikti jos atžvilgiu veiksmai nedavė pakankamo pagrindo manyti, kad gali būti realiai įvykdytas grasinimas ją nužudyti.
Kaltinamojo A. E. atsakomybė lengvinančių ( LR BK 59 str.) aplinkybių byloje nėra nustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,01 promilės girtumas, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį ( padarytas nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą, motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į kaltinamojo asmenybę (yra nedirba, nebuvo teistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, byloje nėra kitos neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos). Kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.
A. E. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, ji panaikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendė:
A. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas), ir paskirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, uždraudžiant bet kokiomis priemonėmis bendrauti su nukentėjusiąja A. D. bei įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.
Vadovaujantis LR BK 66 str. , 65 str. 1 d. 1 p. „b“ p.p., į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013-02-09 iki 2013-02-11, ( 2 dienas), kas sudaro 4 laisvės apribojimo dienas.
A. E. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Paskirtą A. E. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.