- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-31
- Bylos Nr.
- 1A-321-113-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Rasa Valentinienė
- Nuteistasis
- R. J., T. Š.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys, Algirdas Švėgžda
- Kategorijos
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-321-113/2007
Teisėjas Savinijus Katauskas Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5; 1.1.8.1.1 (S)
2007 m. rugpjūčio 31 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. gynėjo advokato Algirdo Švėgždos ir Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Baltonio apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-05-30 nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams; šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas T. Š., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. nuteistas už tai, kad 2007-01-06, apie 21.00 val., neblaivus, nuomojamo namo, Taikos g. 36, Kretingoje, kambaryje, kartu su T. Š., sudavė ne mažiau 2 smūgius A. Š. į kairę veido pusę ir į viršutinės lūpos dešinę pusę, dėl to nukentėjusiajam buvo padaryta poodinė kraujosruva kairėje veido pusėje, kairio žando odos įdrėskimas, viršutinės lūpos dešinės pusės odos nubrozdinimas ir vidinio paviršiaus kraujosruva, emalio ribose nuskelti keturių kandžių (priekinių dantų) vainikų kraštai, tai sukėlė nukentėjusiam A. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu R. J. kartu su T. Š. atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis bei pagrobė iš A. Š. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3220“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 400 litų, ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6030“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 350 litų. Tokiu būdu R. J. kartu su T. Š. pagrobė svetimo turo už 750 litų.
Šalies argumentai
Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį ir R. J. išteisinti. Nurodo, jog nuteistasis pripažįsta, kad incidentas su nukentėjusiuoju buvo, tačiau mobiliojo ryšio telefonų jis net nematė. Tvirtina, kad kitas nuteistasis T. Š. patvirtino, jog po incidento rado du mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos vėliau pardavė, tuo metu R. J. miegojo ir apie tai nieko nežinojo. Mano, kad R. J. kaltė grindžiama tik prieštaringais A. Š. parodymais. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis parodė, kad buvo išgėręs, telefonai buvo jo kišenėje, grįžęs namo pasigedo telefonų. Mano, kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, jog R. J. pagrobė iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonus, nenustatyta, jog nuteistieji buvo susitarę pagrobti telefonus.
Prokuroras prašo pakeisti nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės. Nurodo, kad atsižvelgiant į R. J. asmenybę, jo sistemingus teistumus, darytina išvada, jog jis nusikalto dėl jo susiformavusios neigiamos orientacijos bei požiūrio į jį supančią aplinką ir visuomenę. Naują nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė didelį stresą, jo gyvybei ir sveikatai grėsė realus pavojus, buvo smūgiuojama į gyvybiškai svarbų organą – galvą. Mano, kad paskirta bausmė savo dydžiu yra neteisinga ir aiškiai per švelni. Prašo paskirti R. J. laisvės atėmimą ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro - atmesti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, prokuroro – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo R. J. kaltės. Teismas, vertindamas įrodymus, BPK 20 str. nuostatų nepažeidė, jo veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 180 str. 1 d.
Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių yra nepagrįstas. Spręsdamas nuteistųjų kaltės klausimą, teismas vertino ne tik kaltinamųjų, bet ir nukentėjusiojo parodymais apie įvykio aplinkybes.
Nuteistasis R. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2007 01 09 parodė, kad savo namuose 2007-01-06 gėrė vienas, kada į jo namus atėjo nukentėjusysis. Jam pasiūlęs kartu išgerti alaus. Netrukus nepažįstamasis išėjęs, o jis nuėjęs miegoti (b. l. 105-106, t. 1). Kitos apklausos metu (b. l. 107-108) R. J. nurodo, kad pabudęs pamatė stovintį, kruvinu veidu nepažįstamą vyrą, kuris norėjo išbėgti iš kambario, tačiau jis jį sulaikęs, liepęs nusiprausti kruviną veidą. Po to, jis išbėgęs. Nuteistasis T. Š. pirmosios apklausos metu (b. l. 46-47) parodė, kad į mamos ir jos sugyventinio nuomojamą butą nepažįstamą vyrą atsivedė jis, kad, kilus konfliktui, sumušė jį. Telefonus rado ant grindų jau išbėgus nukentėjusiajam. Panašiai įvykio aplinkybes nurodė ir kitos apklausos metu (b. l. 49-50). Akivaizdu, kad nuteistųjų nurodytos įvykio aplinkybės prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Nuteistojo T. Š. aiškinimui, kad su nukentėjusiuoju įvykio metu kambaryje buvo jis vienas, prieštarauja nuteistojo R. J. parodymai, jog jis prabudęs, kambaryje pamatė nukentėjusįjį kruvinu veidu. Teigdamas, kad T. Š. kambaryje nebuvo R. J. prieštarauja nuteistojo T. Š. parodymams, kad nukentėjusysis, po jo pavartoto smurto iš kambario pabėgo. Taigi, nuteistasis R. J. negalėjo matyti nukentėjusiojo, nes jis T. Š. aiškinimu buvo išbėgęs iš buto, taigi nesant kartu abejiems nuteistiesiems įvykio metu, nuteistasis R. J. negalėjo matyti nukentėjusiojo, nes T. Š. teigimu jis jau buvo pasišalinęs iš buto. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje ir pasisakydamas dėl savo apeliacinio skundo, nuteistasis R. J. dalinai pripažino savo kaltę, nurodė, kad kelis smūgius sudavė nukentėjusiajam, nors šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu R. J. nenurodė.
Nuteistųjų parodymai, jų nurodytos įvykio aplinkybės neatitinka nukentėjusiojo nurodytoms įvykio aplinkybėms, todėl teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais apie įvykio aplinkybes, kur nukentėjusysis vienodai ir nuosekliai visų apklausų metu parodė, kad į savo butą jį atsivedė abu nuteistieji, kad jie, pavartoję prieš jį smurtą, pagrobė du jo telefonus. Todėl daryti išvadą, kad teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kaip teigiama nuteistojo R. J. gynėjo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, siekdami pagrobti nukentėjusiojo turtą, abu nuteistieji pavartojo prieš nukentėjusįjį smurtą ir jų veiką tinkamai kvalifikavo kaip plėšimą.
Prokuroras savo apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad teismas nepasisakė kodėl nuteistajam paskirta bausmė yra mažesnė už sankcijoje numatyta bausmės vidurkį. Teismas taip pat nepasisakė ir dėl byloje esančių nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Akivaizdu, kad nuteistasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nuosprendyje teismas nepasisakė ar ji pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką, tačiau paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
Paskirta laisvės atėmimo bausmė yra arčiau sankcijoje už šį nusikaltimą numatytos bausmės vidurkio. Teismas nuosprendyje pasisakė dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio. Paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas vadovavosi BK 56 str. nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo motyvuose atsižvelgė į tai, kad nusikaltimu padaryta žala iki teismo posėdžio buvo atlyginta, kad nukentėjusysis dėl to pretenzijų nereiškė. Teisėjų kolegija mano, kad teismas, skirdamas R. J. realią laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai atsižvelgė ir į paties nukentėjusiojo neatsakingumą, nes būdamas neblaivus ir, priimdamas kvietimą eiti į jam visiškai nepažįstamų asmenų butą gerti alkoholinius gėrimus, nukentėjusysis, nors pats to ir nenorėdamas, sudarė nuteistiesiems palankesnes sąlygas įvykdyti nusikalstamą veiką. Daryti išvadą, kad kaltinamajam R. J. paskirta aiškiai per švelni bausmė, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 362 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo R. J. gynėjo advokato Algirdo Švėgždos ir prokuroro apeliacinius skundus atmesti.