Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, ir nuteista laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. A. nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-08 nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir S. A. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-08 nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, V. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajai E. E. susitaikius, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Dėl jo nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. A. nuteista už tai, kad veikdama kartu su V. M. ir nenustatytu asmeniu, 2015 m. spalio 20 d., apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme, bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją E. E., būtent: nenustatytam asmeniui pastūmus nukentėjusiąją E. E., dėl to E. E. nugriuvus ant žemės, gulinčiai E. E. sudavus ne mažiau kaip aštuonis kartus į įvairias kūno vietas, tuo padarius jai kairio stipinkaulio lūžį, kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, apatinėje lūpoje, smakre, dešiniame skruoste, kairiame sėdmenyje ir kairėje šlaunyje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes kairio stipinkaulio lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, pagrobė 3 eurų vertės rankinę, kurioje buvo: 10 vnt. kiaušinių bendros 1,15 eurų vertės, 1 l pieno, 0,90 eurų vertės, iš viso pagrobė 5,05 eurų vertės svetimą turtą.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajai S. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jos kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Taip pat teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai S. A. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė baudžiamojo įstatymo 54 straipsnio 2 dalies, bausmės skyrimo nepilnamečiam ypatumų, numatytų 91 straipsnio 2 ir 3 dalyse, reikalavimus. Priešingai, teisėjų kolegija yra tos nuomonės, kad apylinkės teismas S. A. už padarytą nusikaltimą paskyrė tinkamą bausmę, kurią vertinti kaip aiškiai per griežtą ar atidėti jos vykdymą nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

BK 91 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiam teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka arba jeigu nepilnametis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. BK 92 straipsnio 1 dalis nustato, jog bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistajai S. A. ir nustatydamas jos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad vieną apysunkį nusikaltimą ji įvykdė būdama nepilnametė (17 m.), teista du kartus, šiuo metu teista tris kartus ir atliekanti laisvės atėmimo bausmę, įvertino tai, kad jog yra viena jos atsakomybę lengvinanti ir dvi jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d., 2 p.; 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), įvertino tai, kad ji praeityje bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų charakterizuojama neigiamai.

Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieš tai nurodytas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, sprendžia, kad apylinkės teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę nuteistajai, bausmės skyrimo nepilnamečiam ypatumų, bausmės individualizavimo ir teisingumo principų nepažeidė, paskyrė nuteistajai teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia tai, kad nuteistajai apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, ji, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta bausmė, t. y. laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, ir ši bausmė dar buvo bendrinama su nuteistajai ankstesniu nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme, ir skirta galutinė subendrinta bausmė, t. y. laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams – yra žymai mažesnė nei jos padarytos veikos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (laisvės atėmimo bausmės vidurkis už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymą – 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų), netgi arčiau minimalios ribos. Dėl to, kolegijos vertinimu, įvertinus visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, S. A. paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 80 straipsnio reikalavimus. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Todėl nuteistosios skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad kitos rūšies bausmės, nei terminuotas laisvės atėmimas, paskyrimas nepakeis S. A. teisei priešingo elgesio. Kartu pastebėtina tai, kad vien tik simbolinės nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik kad bausmės paskirties bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. A., praeityje būdama du kartus teista už tyčinių nusikaltimų padarymą, vėl įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, kad šiuo metu nuteistoji teista jau tris kartus ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, konstatuoja, kad nuteistoji savo nusikalstamų polinkių nekeičia ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, ir todėl sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir patikrinusi baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą ir sušvelninti S. A. skirtą bausmę ar atidėti jos vykdymą, kaip to skundu prašo apeliantė, nėra pagrindų. Dėl to nuteistosios apeliacinis skundas pripažįstamas nepagrįstu ir yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistosios S. A. apeliacinį skundą atmesti.