- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-25
- Bylos Nr.
- 2-2974-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36902-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau AB) „Lietuvos draudimas“, 119,83 Eur draudimo išmoką.
Ieškinyje nurodė, kad 2017-11-18 Marijampolėje, Šakių g. 24 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis Škoda Superb, v. n. (duomenys neskelbtini) draustas transporto priemonių draudimu. Dėl įvykio atsakovė pradėjo žalos bylą ir informavo ieškovą, kad išmoka gali būti mokama tik dėl vienų dešinės pusės durelių apgadinimo, nes buvo padaryti du eismo įvykiai, o dėl kitų to paties automobilio šono durelių galėtų registruoti atskirą draudiminį įvykį. Ieškovas nurodė, jog atsakovės sprendimas traktuoti automobilio durelių apgadinimus kaip du atskirus eismo įvykius yra nepagrįstas. Ieškovas pateikė skundą Lietuvos bankui ir gavo atsakymą, jog atsakovė turi išmokėti draudimo išmoką, apskaičiuotą ieškovo patirtus nuostolius vertinant kaip vieną įvykį, o ne du. Atsakovė pranešė, jog nesutinka su Lietuvos banko sprendimu ir rekomendacijų nevykdys. Nurodė, jog atsakovės sprendimas nepripažinti vieno to paties įvykio padarytos žalos priimtas remiantis tik atsakovės pasvarstymais, jokių kitokių duomenų dėl to nėra. Ieškovas dėl patirto autoįvykio metu streso realiai nesuprato nei automobilio apgadinimo masto, nei kitų aplinkybių, neteisingai suvokė įvykio aplinkybes, tačiau dabar mano, jog apgadinimai padaryti automobiliui judant ta pačia kryptimi ir kliudžius vieną stulpelį.
Atsiliepimas
Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė yra sudarę transporto priemonių draudimo sutartį pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021. 2017-11-20 Ieškovas pranešė apie 2017-11-18 įvykusį įvykį, kurio metu manevruojant automobiliu buvo kliudytos dvi kliūtys ir keliose vietose apgadintas apdraustas automobilis. Pateiktame prašyme išmokėti draudimo išmoką buvo nurodyta, kad „priekiu važiuodamas į teritoriją atsitrenkiau į du stulpelius“. Atliktos apžiūros metu fiksuota, kad automobiliui apgadinta priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, galinės dešinės pusės durys ir slenkstis. Žalos administravimo metu atsakovei abejonių sukėlė įtarimai dėl automobilio defektų lokalizacijų skirtingose automobilio pusėse, taip pat skirtingi sugadinimai ant automobilio dešinės pusės, todėl buvo paprašyta, kad vairuotojas pateiktų paaiškinimus dėl tikslesnių įvykio aplinkybių. Vairuotojas atsiuntė elektroniniu paštu paaiškinimą, kuriame nurodė, jog sukdamas tarp dviejų stulpelių užkliudė keleivio šoną, tuomet bandydamas išvažiuoti dar kartą kliudė tą patį stulpelį, o kitoje pusėje priekiniu bamperiu kliudė kitą kliūtį. Tokią pat informaciją pareiškėjas pateikė ir žalos registravimo metu. Be to, atsakovė nustatė, kad priekinio bamperio kairės pusės sugadinimai egzistavo dar prieš draudžiant automobilį. Atsižvelgus į žalos administravimo metu nustatytas aplinkybes, atsakovė priėmė šiiuos sprendimus: dėl priekinio bamperio dešinės pusės sugadinimų – atsisakė atlyginti, nes žala padaryta ne deklaruojamo įvykio metu (egzistavo iki draudimo apsaugos pradžios); dėl priekinių dešinės pusės durų ir slenksčio sugadinimų – įvykį kvalifikavo draudžiamuoju; dėl dešinės pusės galinių durų sugadinimų - įvykį kvalifikavo draudžiamuoju. Nurodė, jog žalos administravimo metu buvo nustatyta, kad automobilis prieš draudžiant jau turėjo priekinio bamperio analogiškus defektus, todėl šie defektai nėra susiję su deklaruojamu eismo įvykiu. Draudiko nuomone, siekdamas gauti draudimo išmoką už priekinio bamperio sugadinimus, ieškovas elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai. Vien dėl šios priežasties draudikas galėjo visą įvykį, pagal Taisyklių 8.1.17 punktą, kvalifikuoti nedraudžiamuoju ir atsisakyti atlyginti visus šio įvykio nuostolius, tačiau draudikas taip nepadarė ir įvertino galimus šio įvykio nuostolius, atsisakydamas atlyginti tik priekinio bamperio sugadinimus, kaip padarytus ne šio įvykio metu. Draudikas nustatė, kad nuostolio dydis už priekinių dešinės pusės durų ir slenksčių remontą sudaro 313,48 Eur. Iš šios sumos atimta 160 Eur besąlyginė išskaita, numatyta draudimo sutartyje. Tokiu būdu ieškovui išmokėta 153,48 Eur draudimo išmoka. Kadangi vairuotojas savo veiksmais sukėlė du įvykius, kurių metu judėjo skirtinga trajektorija, nors ir kontaktavo su tuo pačiu objektu, šį įvykį atsakovė traktavo taip pat draudžiamuoju, tačiau kadangi nustatytas nuostolio dydis neviršija besąlyginės iškaitos: nuostolio dydis – 119,83 Eur, o išskaita 160 Eur, todėl išmoka už galines duris nebuvo mokėta. Nurodė, kad atsakovė nesutinka su Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimu, kuris yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas, todėl nevykdytinas. Draudiko įsitikinimu, Lietuvos bankas, spręsdamas ginčą, pažeidė rungimosi principą, neįvertino paties pareiškėjo nesąžiningumo, tinkamai nemotyvavo savo sprendimo, nepasisakė dėl specialių žinių turinčio eksperto išvados vertinimo. Priežiūros tarnyba besąlyginės išskaitos taikymą nepagrįstai susiejo su eismo įvykio sąvoka, nepagrįstai vertino pareiškėjo tyčios įtaką.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškino, jog ieškovas negali pasakyti, kaip iš tikrųjų įvyko eismo įvykis, nes jis tik jautė, jog, įvažiuodamas į namą ir darydamas dešinį posūkį, lietė vieną dešinį stulpelį. Tada pavažiavo atbulas apie pusmetrį ir įvažiavo į kiemą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas tiek pirminiame prašyme, tiek pranešime apie įvykį, nurodė, jog kliudė du stulpelius. Atsakovė įvertino automobilio sugadinimų pobūdį, automobilio judėjimo trajektoriją ir nustatė, jog buvo du draudžiamieji įvykiai, kurių vieno suma neviršija besąlyginės išskaitos, todėl draudimo išmoka nemokėta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Ieškovas ir atsakovė 2017-08-08 sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kurios pagrindu ieškovui išduotas transporto priemonių draudimo liudijimas, serija LD Nr. 108723635 pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (toliau – Taisyklės) (b. l. 6-7, 8-41), kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis (Taisyklių 1.8 punktas).
2017-11-20 ieškovas pranešė atsakovei apie 2017-11-18, 19 val. Šakių g. 24, Marijampolėje įvykusį įvykį, kurio metu automobiliu Škoda Superb, v. n. (duomenys neskelbtini) priekiu įvažiuojant į teritoriją, atsitrenkta į du tvoros stulpelius ir buvo apgadintas apdraustas automobilis, t. y. buvo sugadintas automobilio kairės pusės priekinis bamperis bei dešinės pusės abidvi durys ir slenkstis (b. l. 71) Transporto priemonės apžiūros akte, surašytame atsakovės atstovo, nurodyti tokie transporto priemonės apgadinimai: priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durelės, galinės dešinės pusės durys, dešinės pusės slenkstis (b. l. 72).
2017-11-29 ir 2018-01-04 atsakovė sudarė žalos sąmatą (b. l. 98-101, ), kurioje nurodė, jog žala už dvi duris ir slenkstį 313,48 Eur, nuostolis už galines duris 119,83 Eur bei surašė ekspertinę pažymą (b. l. 102-104), kurioje nurodė, kad automobilio Škoda Superb abiejų dešinių durelių sugadinimai buvo padaryti skirtingu metu, judant skirtingomis trajektorijomis, įvažiuojant, išvažiuojant, sustojant ir nuvažiuojant nuo vertikalios kliūties, tikėtina to paties ar identiško stulpelio.
2018-05-02 Lietuvos banko Priežiūros tarnyba priėmė sprendimą Nr. 242-183, kuriuo rekomendavo atsakovei išmokėti draudimo išmoką A. J., apskaičiuotą pareiškėjo patirtus nuostolius įvertinus kaip vieno eismo įvykio pasekmes (b. l. 62-67). 2018-05-24 atsakovė raštu Nr. 1925505 informavo Lietuvos banko priežiūros tarnybą, kad tarnybos sprendimą laiko nepagrįstu ir jo nevykdys (b. l. 69-70).
Byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas.
Civilinio kodekso (toliau CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Pagal taisyklių 1.11 punktą draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Taisyklių 1.29 punkte nurodyta, kad besąlyginė išskaita (frančizė) yra draudimo liudijime nurodyta suma, kuria kiekvieno transporto priemonės sugadinimo ar sunaikinimo atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką. Ieškovo sudarytame transporto priemonių draudimo liudijime nurodyta besąlyginė išskaita yra 160 Eur.
Ginčo atveju, draudikas, atlikęs žalos administravimą, nustatė, kad įvyko du draudžiamieji įvykiai ir už priekinių automobilio dešinės pusės durų ir slenksčių remontą paskaičiavo 313,48 Eur nuostolių dydį, iš kurio atėmė 160 Eur frančizę bei išmokėjo ieškovui 153,48 Eur draudimo išmoką. Ginčo dėl to byloje nėra. Dėl dešinės pusės galinių durų sugadinimų atsakovė nustatė, jog nuostolio dydis sudaro 119,83 Eur, tačiau kadangi šis dydis neviršija besąlyginės išskaitos dydžio - 160 Eur, išmoka nebuvo mokėta.
Ieškovas nesutinka su tokia atsakovės pozicija ir reikalauja sumokėti 119,83 Eur draudimo išmoką.
Dėl ieškovui priklausančios transporto priemonės apgadinimų spręstina pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus, garso įrašą bei remiantis tikimybių pusiausvyros principu, kadangi ieškovas nuo ekspertizės automobilio sugadinimo mechanizmui nustatyti atsisakė. Kaip matyti iš ieškovo pranešimo apie įvykį bei tolimesnio ieškovo elektroninio susirašinėjimo su žalą administruojančiu ekspertu, ieškovas nurodė, kad sukdamas automobilį tarp dviejų tvoros stulpelių, kliudė keleivio šoną, tada, bandant išvažiuoti atgal, dar kartą buvo kliudytas stulpelis keleivio puse, o kitoje pusėje priekiniu bamperiu buvo kliudyta kita kliūtis (b. l. 48). Ieškinyje gi nurodyta bei teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas kliudė vieną stulpelį. Teismui atsakovės pateiktame garso įraše apie eismo įvykį girdėti, jog ieškovas praneša apie tai, jog kliudė du stulpelius. Į bylą pateiktoje ekspertinėje pažymoje, surašytoje žalų tyrimo eksperto R. L., nurodyta, kad automobilio apžiūros metu buvo fiksuota, kad automobilio dešiniajame šone yra dvi sugadinimų zonos, susidedančios iš trijų vienas virš kito išsidėsčiusių gilių horizontalių įbrėžimų. Taip pat nurodyta, kad priekinėse durelėse vidurinių ilgiausių įbrėžimų zonoje įbrėžimų priekyje įbrėžimai staiga keičia kryptį į priešingą, kas rodo, jog jie buvo padaryti automobiliui judant atgal kairiajame posūkyje, sustojus ir nežymiai pajudėjus į priekį. Galinėse durelėse ir slenkstyje po jomis įbrėžimai staiga keičia kryptį į priešingą, kas rodo, kad jie buvo padaryti judant dešiniame posūkyje ir įvažiavus į kliūtį sustojus, po to pajudėjus priešinga kryptimi. Dėl tokio sugadinimų mechanizmo ekspertas padarė išvadą, jog sugadinimai padaryti skirtingu metu, judant skirtingomis trajektorijomis. Šio į bylą pateikto rašytinio įrodymo išvadas teismo posėdyje patvirtino ir apklaustas ekspertas R. L., savo išvadas patvirtinęs ir vaizdine medžiaga bei nurodęs, jog priekinėse durelėse užfiksuotas pėdsakų pobūdis, t. y . tai, jog vairas buvo susuktas į kairę pusę, leidžia teigti, jog priekinės durelės buvo sugadintos išvažiuojant ir kitu metu. Ieškovo į bylą pateiktas susirašinėjimas su transporto inžinerijos fakulteto Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriumi E. S. nepaneigia šių eksperto išvadų, nes E. S. susirašinėjime nurodė, jog galima nustatyti, kelių įvykių metu padaryti sugadinimai, tačiau dėl A. J. neaiškiai išdėstytų aplinkybių ir pateiktų neryškių nuotraukų, situaciją komentuoti sunku (b. l. 135-136). Teismas remiasi eksperto R. L., kuriam suteikta eismo įvykio tyrimo eksperto kvalifikacija (b. l. 131) paaiškinimais bei atliktu tyrimu ir konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad dešinės pusės galinės automobilio durys buvo apgadintos ne pirminio kontakto su stulpeliu metu, tačiau kitu metu, netaisyklingai (neatsargiai) manevruojant tarp stulpelių ir kliudant kliūtį iš naujo, kita automobilio dalimi. Kadangi vairuotojas savo veiksmais sukėlė du įvykius, kurių metu judėjo skirtinga trajektorija, tačiau nustatytas nuostolio dydis neviršija besąlyginės iškaitos, todėl išmoka už galines duris nebuvo mokėta pagrįstai.
Ieškovas remiasi Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimu, rekomenduojančiu atsakovei sumokėti draudimo išmoką. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendime nurodyta, kad vien aplinkybė, jog buvo du atskiri kontaktai su ta pačia kliūtimi važiuojant skirtingomis trajektorijomis, pati savaime nesuponuoja išvados, jog apgadinimai nėra susiję su vienu eismo įvykiu (b. l. 66). Su tokiu Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimu nėra pagrindo sutikti, kadangi automobilio sugadinimai neįvyko vieno įvykio metu staiga ir netikėtai (Taisyklių 7.1 punktas), o abu įvykiai (kairės pusės priekinių ir galinių durelių sugadinimai) galėjo įvykti natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis skirtingu metu. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas apie automobilio sugadinimus sakė netiesą, o būtent, žalą administruojančiam ekspertui pateikė informaciją, jog priekinis bamperis buvo sugadintas 2017-11-18 įvykio metu, kai tuo tarpu ekspertas nustatė, jog priekinis bamperis buvo sugadintas prieš apdraudžiant automobilį. Dėl sugadinto bamperio draudimo išmoka ieškovui nebuvo išmokėta, ieškovas dėl to pretenzijų nereiškia. Tuo pačiu ieškovas, kaip jau buvo minėta, neteisingai nurodė pačio įvykio mechanizmą, pateikdamas informaciją, jog atsitrenkė į du stulpelius, kas neatitinka paliktų ant automobilio pėdsakų pobūdžio bei automobilio judėjimo trajektorijos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas apie įvykį atsakovei pranešė po kelių dienų, nurodydamas vienokias įvykio aplinkybes, ieškinyje nurodo jau kitokias, pats savo paaiškinimuose painiojasi, todėl teismas remiasi specialisto R. L. atliktu tyrimu bei jo paaiškinimais teismo posėdžio metu, o ne Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimu.
Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys atmetamas.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.