- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-01
- Bylos Nr.
- 2YT-44246-545/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37361-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. B. skundus dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2016-09-27 skunde nurodo, kad antstolio Rimanto Vižainiškio kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0128/12/02572, kurioje antstolis atlieka 120 794,38 Eur ir 9 % metinių palūkanų išieškojimą iš skolininko A. B. (toliau — Pareiškėjas) išieškotojo BKU „Vilniaus taupomoji kasa" naudai. LR CPK 590 str. numato, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Turtas, iš kurio atliekamas išieškojimas minėtoje vykdomojoje byloje yra Jonavos rajone. Taigi, vykdomieji veiksmai iš skolininko turto gali būti atliekami tik to antstolio, kurio veiklos teritorija yra Jonavos rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Antstolio Rimanto Vižainiškio veiklos teritorija apima Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono apylinkių teismų veiklos teritorijas, taigi antstolis Rimantas Vižainiškis neturi teisės atlikti vykdymo veiksmų Jonavos rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje, todėl vykdomoji byla Nr. 0128/12/02572 privalo būti perduota Jonavos rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams.
Pareiškėjas 2016-10-03 skunde nurodo, kad antstolis Rimantas Vižainiškis išieškojimą nukreipęs į hipoteka įkeistą pareiškėjui priklausantį turtą. Antstolis 2016-08-18 paskelbė pareiškėjui priklausančio turto antrąsias varžytynes. Pareiškėjas, įsitikinęs, kad antstolis pažeidė LR CK 4.194 str. įtvirtintą skolos išieškojimo tvarką parduodant varžytynėse jungtine hipoteka įkeistą daiktą. LR CPK 664 str. nustato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Jame numatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile - iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile - iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, ketvirtąja eile - iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, penktąja eile - iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Šiuo atveju iš antstolio Rimanto Vižainiškio 2016-08-18 turto arešto akte pateiktos informacijos matyti, kad išieškotojui jungtine hipoteka buvo įkeistas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. LR CK 4.194 str. įtvirtinta, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Pardavus jungtine hipoteka įkeistus daiktus viešose varžytynėse, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjo ir jo šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta yra būtent gyvenamajame name Gėlių g. 4, Šveicarijos k., Jonavos r., kurį antstolis, kartu su žemės sklypu, ūkiniu pastatu, pirtimi ir kitais kiemo statiniais kaip kompleksą pardavinėja iš pirmųjų varžytynių. Tačiau Pareiškėjas, kaip buvo minėta, turi ir kito kreditoriui įkeisto turto, adresu (duomenys neskelbtini), kas nėra Pareiškėjo gyvenamasis būstas. Nagrinėjamu atveju antstolis paskelbė apie visų pareiškėjui priklausančių įkeistų nekilnojamųjų turto objektų pardavimą. Pareiškėjas nesutinka su tokiu antstolio turto pardavimu ir reikalauja, kad pirmiausiai antstolis pardavinėtų pareiškėjo žemės sklypą, ūkinį pastatą, pirtį ir kitus kiemo statinius, o tik juos realizavus ir nepakakus lėšų atsiskaityti su kreditoriumi, pardavinėtų pareiškėjo gyvenamąjį būstą. Antstolis neturėjo teisės savo nuožiūra pakeisti varžytynėse parduodamo nekilnojamojo turto objekto, nes jam pateiktuose vykdomuosiuose dokumentuose buvo nurodyta priverstinai parduoti konkrečius nekilnojamojo turto objektus su nurodytais jų unikaliais numeriais bei kitais skiriamaisiais požymiais, o ne turtą, kaip visą kompleksą. Antstolis, paskelbdamas apie varžytynes parduoti vykdomuosiuose dokumentuose nurodytus nekilnojamuosius daiktus kaip kompleksą, pažeidė jungtine hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytynių nustatytą tvarką, nesilaikė LR CK 4.194 str. 1 d. nurodytų reikalavimų, o tai yra laikytina esminiu pažeidimu. Pareiškėjo nuomone, antstolis privalėjo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, pirtį ir kitus kiemo statinius įvertinti kiekvieną atskirai ir tik tada, žinodamas tikrąją jų vertę, skelbtų pirmiausiai žemės sklypo, ūkio pastato, pirties ir kitų kiemo statinių varžytynes. Pareiškėjas prašo paskelbti neįvykusiomis pareiškėjo turto antrąsias varžytynes, suteikti galimybę pareiškėjui nustatyti jungtine hipoteka įkeisto turto pardavimo eilę, skirti pareiškėjo turto (kiekvieno objekto atskirai) rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir turtą pardavinėti tik po turto vertės ekspertizės atlikimo ir tik tokia Pareiškėjo nurodyta tvarka - pirmąją eile pardavinėti žemės sklypą, ūkio pastatą, pirtį, kiemo statinius ir tik pardavus šį turtą bei negavus pakankamai lėšų pareiškėjo skoloms padengti, antrąja eile pardavinėti pareiškėjo gyvenamąjį namą.
Suinteresuotas asmuo antstolis Rimantas Vižainiškis 2016-10-06 patvarkymu pareiškėjo 2016-09-27 skundo netenkino. Antstolis patvarkyme nurodė, kad skolininkas savo skunde akcentuoja, kad vykdomoji byla užvesta neteisėtai, tačiau neprašo nutraukti neteisėtai užvestos bylos, o prašo vykdomąją bylą persiųsti kitam antstoliui veiklą vykdančiam Jonavos rajone tolesniam vykdymui. Pabrėžtina, kad toks vykdomojo dokumento formalus persiuntimas tolesniam vykdymui nepakeičia skolininko pareigos atsiskaityti pagal vykdomąjį dokumentą, todėl šis skolininko skundas skundžiant tik vykdomosios bylos užvedimo 2012-10-04 faktą yra vertintinas tik kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, vilkinimas vykdomojo proceso, nenoras atsiskaityti su hipotekiniu kreditoriumi. Išieškotojas KU Vilniaus taupomoji kasa pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdymui nurodė, kad skolininko A. B. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Skolininkas pasirašydamas paprastąjį vekselį, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas, taip pat yra pasirašytinai nurodęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Todėl priežasčių nepriimti vykdomojo dokumento vykdymui nebuvo, ir tuo pagrindu 2012-10-04 priimtas antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Neįvykdžius skolininkui vykdomojo dokumento reikalavimo per raginimo geruoju įvykdyti terminą, antstolis pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus. Pažymėtina, kad skolininkas nenurodo dėl kokių priežasčių tik dabar nusprendė skųsti antstolio 2012 m. atliktus procesinius veiksmus, nenurodo dėl kokių priežasčių praleido skundo padavimui terminus, bei neprašo praleisto termino atstatyti. Tuo pagrindu antstolis turi spręsti praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, tačiau pagrindų atnaujinti šį terminą antstolis neturi. Vadovaujantis LR CPK 591 str. normomis, antstolis gali pratęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamojoje veiklos teritorijoje, jei tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimą, šiuo pagrindu 2013-03-14 buvo priimtas antstolio Rimanto Vižainiškio patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje.
2016-10-11 patvarkymu antstolis atmetė 2016-10-03 pareiškėjo skundą. Patvarkyme antstolis nurodė, kad skolininkas pats nesinaudojo LR CK 4.194 str. numatyta galimybe, įkeisdamas turtą nenustatė papildomų sąlygų įkeitimo lakšte dėl turto pardavimo eiliškumo ar išduodant vykdomąjį dokumentą. LR CPK 664 str. reglamentuoja išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, 1 d. nustato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Todėl įkeistas turtas sutartine hipoteka privalomas realizuoti pirmoje eilėje, o ne penktoje kaip teigia skolininkas. Sutartine hipoteka turtas buvo ir yra įkeistas kaip vieningas kompleksas ir nedalomas, nes jo skaidymas ne tik sumenkintų bendrą turto vertę, bet ir padarytų išieškojimą neįmanomąjį realizuojant atskirai dalimis. Skolininkui įkeitus nekilnojamuosius daiktus, nebuvo nustatyta daiktų pardavimo eiliškumas, todėl įkeisti objektai realizuojami kompleksiškai. Todėl skolininko reikalavimas realizuoti atskirai objektus yra nelogiškas. Pabrėžtina, kad Teismai taip pat yra pasisakę, kad išieškojimas pirmiausiai turi būti nukreiptas į kreditoriaus naudai įkeistą skolininko turtą. Antstolis, areštavęs įkeistą skolininko turtą, 2016-03-14 priėmė patvarkymą dėl turto ekspertizės skyrimo. 2016-04-13 d. ekspertinė įstaiga UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas" atliko nekilnojamajam turtui ekspertizę, kurį įvertino bendrai 156 000 Eur sumai ( ekspertizės akte yra nurodytos kiekvieno objekto vertės atskirai), todėl skolininko teigimas, kad nėra nustatyta atskiro turtinio vieneto vertė yra klaidinanti.
Atsiliepimas
Suintersuotas asmuo M. N. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas skundą pateikė tik 2016-09-27, tačiau apie skundžiamus veiksmus (t.y., užvestą vykdomąją bylą) neabejotinai žinojo ketverius metus, kuomet vyksta vykdymo procesas. Konstatuotina, kad pareiškėjas yra visiškai praleidęs tiek 20 dienų terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie skundžiamą veiksmą momento, tiek ir įstatyme nustatytą naikinamąjį 90 dienų terminą skundui paduoti. Vykdomoji byla antstolio kontoroje buvo užvesta 2012-10-04. Pareiškėjo išduotame paprastajame vekselyje, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas, nurodyta pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Taikos g. 82-11, Vilniuje, tai yra patenka į antstolio Rimanto Vižainiškio veiklos teritoriją. Dar 2013-02-01 pareiškėjui asmeniškai buvo įteikti antstolio dokumentai dėl pareiškėjo sąskaitų ir turto arešto, patvarkymas į darbovietę ir kiti dokumentai. Taigi nuo šio momento pareiškėjas neabejotinai žinojo, kad vykdymo veiksmus atlieka antstolis Rimantas Vižainiškis, tačiau antstolio veiksmų neskundė, neprašė perduoti vykdomosios bylos kitam antstoliui. 2016-08-05 pareiškėjui asmeniškai buvo įteikti antstolio patvarkymai apie skelbiamas pirmąsias turto varžytynes. Taigi pareiškėjas buvo nuolat informuojamas ir žinojo apie antstolio atliekamus vykdymo veiksmus, tačiau jų per nustatytą terminą neskundė.
2016-10-03 skunde dėstomi motyvai, kad iš gyvenamojo namo turėjo būti išieškota penktąją eile akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi minėtas gyvenamasis namas buvo įkeistas hipoteka kreditoriaus reikalavimui užtikrinti, todėl iš jo ieškotina pirmąja eile. CPK 664 str. 1 d. nustatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad išieškojimas pirmiausiai turi būti nukreiptas į kreditoriaus naudai įkeistą skolininko turtą. Šiuo atveju pareiškėjo turtas kaip vieningas kompleksas buvo įkeisti hipoteka, užtikrinant kreditoriaus BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimams. Pareiškėjui neatsiskaitant su kreditoriumi, būtent hipotekos kreditoriaus naudai buvo vykdomas išieškojimas iš minėto įkeisto nekilnojamojo turto. Per pirmąsias varžytynes turto parduoti nepavyko, antrosiose varžytinėse turtas parduotas už 93.600 Eur. Taigi net ir pardavus visą nekilnojamąjį turtą yra nepadengiamas visas pareiškėjo įsiskolinimas. Todėl pareiškėjo reikalavimas antrąsias varžytynes paskelbti neįvykusiomis, o turtą pardavinėti dalimis ir paties pareiškėjo nurodyta tvarka — pirmąją eile pardavinėti žemės sklypą, ūkio pastatą pirtį, kiemo statinius ir tik pardavus šį turtą bei negavus pakankamai lėšų skolai padengti, antrąja eile pardavinėti gyvenamąjį namą esantį Gėlių g. 4, Šveicarijos k., Jonavos raj., yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad visas turtas kreditoriui buvo įkeistas kaip vieningas kompleksas, jo skaidymas nelogiškas, sumenkintų bendrą turto vertę, siekis turtą realizuoti atskirai dalimis išieškojimą padarytų neįmanomą. Pareiškėjui įkeltus nekilnojamuosius daiktus, nebuvo nustatyta daiktui pardavimo eiliškumas, pareiškėjas nesinaudojo CK 4.194 str. numatyta galimybe ir įkeisdamas turtą nenustatė papildomų sąlygų įkeitimo lakšte dėl turto pardavimo eiliškumo, todėl įkeisti objektai pagrįstai buvo realizuojami kompleksiškai. Teikdamas skundą įvykus antrosioms turto varžytynėms pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja teise. CK 1.137 str. 2d. yra nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs 20 dienų terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie skundžiamą veiksmą momento. Pareiškėjas taip pat praleido ir naikinamąjį 90 dienų terminą tokio turinio skundui paduoti. 2016-09-27 skunde pareiškėjas skundžia antstolio atliktus veiksmus, teigdamas neva vykdomoji byla yra užvesta neteisėtai, kadangi vykdymo veiksmai atliekami ne antstolio veiklos teritorijoje ir prašo perduoti vykdomąją bylą Jonavos rajono apylinkės teismo teritorijoje veikiančiam antstoliui. Pagal CPK 590 str. jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Pareiškėjo išduotame paprastajame vekselyje, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas, nurodyta pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Taikos g. 82-11, Vilniuje, t.y. patenka į antstolio Rimanto Vižainiškio veiklos teritoriją. Pareiškėjas neabejotinai žinojo, kad vykdymo veiksmus atlieka antstolis Rimantas Vižainiškis, tačiau antstolio veiksmų neskundė, neprašė perduoti vykdomosios bylos kitam antstoliui. Taigi pareiškėjas apie 2016-09-27 skundžiamus veiksmus žinojo jau ketverius metus, kuomet vyksta vykdymo procesas, tačiau antstolio veiksmus apskundė tik 2016-09-27 ir 2016-10-03, taip grubiai praleisdamas skundui paduoti nustatytus terminus. Pažymėtina, kad CPK 681 str. 3 d. nustatyta, kad skolininkas dalyvavęs areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas, nedalyvavęs areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Nors buvo tinkamai informuotas, skolininkas nei dėl 2016-04-13 atliktos turto ekspertizės, nei antstolio veiksmų organizuojant turto pardavimą iš varžytynių, įstatyme nustatytais terminais neskundė ir jokių prieštaravimų nereiškė. Todėl 2016-10-03 skundas, yra atmestinas, kadangi buvo pateiktas praleidus terminą skundui paduoti. Sutartine hipoteka įkeistas pareiškėjo turtas yra įkeistas kaip vieningas nedalomas kompleksas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nesinaudojo LR CK 4.194 str. numatyta galimybe, įkeisdamas turtą nenustatė papildomų sąlygų įkeitimo lakšte dėl turto pardavimo eiliškumo. Kadangi įkeltus nekilnojamuosius daiktus, nebuvo nustatyta daiktų pardavimo eiliškumas, įkeisti objektai teisėtai ir pagrįstai buvo realizuojami kompleksiškai. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) yra bankrutuojanti kredito unija, kuriam pareiškėjas šiai dienai yra skolingas 181 756,42 Eur. Pareiškėjas, kuris iki šiol į antstolio depozitinę sąskaitą nėra įmokėjęs jokios sumos, teikdamas skundą įvykus antrosioms turto varžytynėms piktnaudžiauja teise ir siekia ne savo teisių gynimo, o užvilkinti vykdymo procesą ir išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi. Tokiu elgesiu pareiškėjas riboja tiek suinteresuoto asmens, tiek jo kreditorių teises patenkinti savo reikalavimus bankroto byloje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.
Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.
Antstolių įstatymo 3 str. 2 d. nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.
Pareiškėjas kaip viena iš skundo argumentų nurodė, kad antstolis negali vykdyti išieškojimo, nes pareiškėjas gyvena ir visas jo turtas yra Jonavos r., o antstolis nepagrįstai vykdo išieškojimą Vilniuje. Todėl antstolis negali vykdyti išieškojimo, nes pareiškėjo gyvenamoji vieta yra ne antstolio veiklos teritorijoje.
LR CPK 590 str. 1 d. nurodyta, kad jei skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Ši teisės norma yra alternatyvi, todėl antstolis gali pasirinkti ar jis vykdys išieškojimą pagal asmens gyvenamąją vietą, ar pagal jo turto buvimo vietą, ar jo darbo vietą. Nors pareiškėjas deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, paprastajame vekselyje, kurio pagrindu ir yra užvesta vykdomoji byla, pareiškėjo adresas yra nurodytas Taikos g. 82-11, Vilnius. Manytina, kad išieškotojas, žinodamas pareiškėjo adresą Vilniuje, tinkamai pasielgė dėl skolos išieškojimo kreipėsi į Vilniuje veikiantį antstolį Rimantą Vižainiškį. Pareiškėjas nenurodė svarių argumentų, kodėl nesutinka su skolos išieškojimo vykdymu Vilniuje ir kodėl reikalauja, kad byla būtų persiųsta Jonavos r. teritorijoje veikiančiam antstoliui. Beje, pažymėtina, kad pareiškėjas prašo vykdomąją bylą persiųsti, o ne nutraukti, todėl laikytina, kad su vykdomu išieškojimu iš esmės sutinka.
LR CPK 591 str. numato, kad pradėtus vykdymo veiksmus antstolis gali tęsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimą. Antstolis surašo motyvuotą patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje ir šį patvarkymą patvirtina rezoliucija apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Antstolis, priimdamas patvarkymą ir nuspręsdamas atlikti išieškojimą Jonavos r., nurodė, kad tokie veiksmai reikalingi, nes nekilnojamasis turtas, iš kurio galima vykdyti išieškojimą, yra Jonavos r. 2013-03-28 rezoliucija Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. Biekšienė patvirtino antstolio patvarkymą rezoliucija. Teismas įvertino antstolio veiksmus ir ketinimą veikti kito antstolio teritorijoje ir patvirtino jį kaip pagrįstą. Kaip jau anksčiau minėta, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Teismo nuomone, antstolis ėmėsi efektyvių priemonių siekdamas apginti išieškotojo interesus ir atliekami išieškojimo veiksmai kito antstolio veikimo teritorijoje laikytini pagrįstais. Be to, pareiškėjas apie pradėtus vykdymo veiksmus tiek Vilniuje, tiek Jonavs r., žinojo dar 2013 m., tačiau dėl netinkamos antstolio veiklos teritorijos kreipėsi tik dabar.
Varžytynės, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra priverstinis skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimas, kurį atlieka antstolis CPK 691–727 str. nustatyta tvarka. Parduodant iš varžytynių realizuojamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija 2030 Eur, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija 30 000 Eur (CPK 694 str. 1 d.), bei kitas turtas, jei tokį turto realizavimo būdą pasirenka išieškotojas (CPK 695 str.1 d.) arba savo patvarkymu nustato antstolis (CPK 695 str. 2 d.). Varžytynės susijusios su skolininko, kreditoriaus ir skolininkui priklausančio turto pirkėjo nuosavybės teisėmis, kurių apsauga užtikrinama, jeigu turto pardavimas iš varžytynių įvyksta nepažeidžiant specialių šiai turto realizavimo formai įstatymo nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2006).
CPK 586 str. 1 d. nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Taigi vykdymo veiksmų apimtį ir ribas nustato antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas. Todėl atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 str. 4 d.), atlikdamas vykdymo veiksmus vadovautis jam pateiktu vykdomuoju dokumentu. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolis vykdo Vilniaus r. 3-ojo notarų biuro 2012-09-18 vykdomąjį įrašą Nr. 5800 dėl 120 192 Eur skolos, 2079,90 Lt bei 9 proc. sutartinių metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankas naudai, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). – žemės sklypą, namą ir kitus statinius. Kaip matyti iš nutarties, teismas nutarė parduoti iš varžytinių minėtą nekilnojamąjį turtą kaip vieną kompleksą. Kaip nurodo pats pareiškėjas, jis nekilnojamąjį turtą įkeitė vienu hipotekos lakštu, taip užtikrindamas prievolės vykdymą. Taigi, turtas negali būti atidalintas ir parduotas atskirai. Pagal minėtą teismo priimtą bei įsiteisėjusį procesinį sprendimą nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų pakeistas sprendimo vykdymo tvarka ar nustatytas kitoks išieškojimo eiliškumas, vykdomajame rašte (nutartyje) yra nustatyta turto realizavimo tvarka, kurios antstolis privalo laikytis, todėl antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, veikė pagal vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas vykdomojo dokumento pagrindu ir jų nepažeidė. Kadangi minėtas nekilnojamasis turtas yra nurodytas kaip vienas objektas, anstolis, veikdamas teismo nurodymu, paskelbė varžytynes tiek sklypui, tiek namui ir priklausiniams kaip vienam objektui.
Pareiškėjas teikia argumentą, kad kadangi pareiškėjas yra sudaręs jungtinę hipoteką, todėl turi teisę pats nurodyti antstoliui, kokia eile nustatyti įkeistų daiktų pardavimą. Pareiškėjas nurodo, kad pagal LR CK 4.194 str., kai jungtine hipoteka yra įkeisti negyvenamieji nekilnojamojo turto objektai bei kartu gyvenamas būstas, kuriame asmuo gyvena, pirmiausiai turi būti parduodami negyvenamieji nekilnojamojo turto objektai ir tik tada, kai juos pardavus neužtenka lėšų skoloms padengti, gali būti parduodamas įkeistas gyvenamas būstas. Tačiau pareiškėjas nepamini to fakto, kad gyvenamoji pareiškėjo patalpa, t.y. namas, esantis (duomenys neskelbtini). yra pastatytas ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pageidauja, kad būtų parduodamas žemės sklypas, tačiau namas, kuriame jis stovi, liktų pareiškėjui. Pareiškėjas tokiu prašymu nenumato, kad jei žemės sklypas ir kiti priklausiniai būtų parduoti skirtingiems asmenims, kiltų ginčas dėl žemės sklypo ir kitų objektų naudojimo, privažiavimo prie namo ir pan. Taigi susidarytų absurdiška situacija, kurios pareiškėjas, teikdamas prašymą, nenumato. Kaip jau anksčiau minėta, žemės sklypas, priklausiniai ir namas sudaro vieną objektą, kurie negali būti atskirti ir pardavinėjami atskirai, todėl LR CK 4.194 str. normos šiuo atveju negali būti taikomos.
Pareiškėjas nesutinka su tokiu antstolio numatytu turto pardavimu ir reikalauja, kad pirmiausiai antstolid pardavinėtų pareiškėjo žemės sklypą, pirtį, kitus objektus, o tik juos realizavus ir nepakakus lėšų atsiskaityti su kreditoriumi, būtų pardavinėjamas pareiškėjo gyvenamas būstas. Kaip jau anksčiau minėta, namas, žemės sklypas, pirtis ir kiti objektai negali būti pardavinėjami atskirai, nes jie laikytini vienu bendru objektu. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad pardavinėjant objektus atskirai, pakaktų parduotų objektų vertės skolai padengti bei kad nepakistų objektų vertė, kas, turto vertei sumažėjus, pažeistų kreditoriaus interesus. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad antstolio nustatyta vertė neatitinka rinkos kainų. Pardavus objektus atskirai ir neparduodant namo, pilnai skola nebūtų padengta ir vis tiek tektų parduoti namą, kad būtų atsiskaityta su kreditoriumi. Taigi, turto pardavinėjimas dalimis yra beprasmis ir tokiais veiksmais nebūtų gauta jokios naudos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nenustačius antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmuose civilinio proceso įstatymo vykdymo procesą reglamentuojančių normų pažeidimų, darytina išvada, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai atliko veiksmus pareiškėjo A. B. atžvilgiu, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 - 513, 293 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) skundo dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus gražinti antstoliui vykdomąją bylą Nr. 0128/12/02572.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.