- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- 1S-704-493/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Pareiškėjas
- R. B.
- Kategorijos
- 2.5.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
nerengdamas teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria pareiškėjo R. B. prašymas dėl teistumo panaikinimo buvo netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 18 d. nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 271 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant ¼ dalį turto ir paskirta 1 000 litų bauda. Vadovaujantis 1961 m. BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. liepos 19 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 414 straipsniu ir 1961 m. BK 47¹ straipsnio 7 dalies 1 punktu, R. B. atleistas nuo jam paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės.
2. Kauno apylinkės teismui pareiškėjas R. B. pateikė prašymą panaikinti teistumą, kylantį iš Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 18 d. nuosprendžio.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi šio pareiškėjo prašymo netenkino motyvuojant tuo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. liepos 19 d. nutartimi R. B. buvo atleistas nuo paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės, o Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, R. B. šiuo metu laikomas neteistu.
Šalies argumentai
4. Aukštesniam teismui pateiktu skundu R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti teistumą, kylantį iš Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 18 d. nuosprendžio.
4.1. Skunde pareiškėjas nurodė, kad pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis jis yra šiuo metu laikomas neteistu, tačiau pagal 2023 m. rugpjūčio 17 d. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymą ar baudžiamųjų bylų duomenis yra teistas ir teistumas neišnykęs.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino situaciją ir turėjo jo prašymą tenkinti. Tokiu atveju jis turėtų teismo nutartį, patvirtinančią, kad jis nėra teistas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. B. skundas atmetamas
6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pareiškėjo R. B. skundu, įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidus imperatyvių BK 97 straipsnio nuostatų. Naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 1 dalis numato, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikaltimą teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. BK 97 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reglamentavimas leidžia spręsti, kad teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas.
8. Kai sueina BK 97 straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (BK 97 straipsnio 6 dalis). Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą (BK 97 straipsnio 7 dalis).
9. Pažymėtina, kad suėjus BK 97 straipsnyje nustatytiems terminams, teistumas išnyksta savaime. Tokiu atveju nereikia kreiptis į teismą, ar kitas institucijas su tikslu jį panaikinti. Asmuo, kuriam teistumas yra išnykęs, padaręs naują nusikaltimą, baudžiamąją teisinę prasme bus vertinamas kaip asmuo pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką.
10. Nagrinėjamu atveju R. B. teistumą nulėmė jo atžvilgiu priimtas Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 18 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant ¼ dalį turto ir paskirta 1 000 litų bauda. Vadovaujantis 1961 m. BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. liepos 19 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 414 straipsniu ir 1961 m. BK 47¹ straipsnio 7 dalies 1 punktu, R. B. atleistas nuo jam paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės.
11. Pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojusio 1961 m. BK 58 straipsnio 1 dalies 2² punktą, neturinčiais teistumo laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu, taikant šio kodekso 47¹ straipsnį, jeigu jie per laiką, kuriam atidėtas bausmės vykdymas, nepadaro naujo nusikaltimo ir jų atžvilgiu bausmė nustatyta tvarka neįvykdyta.
12. Kaip matyti, Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. liepos 19 d. nutartimi R. B. buvo atleistas nuo paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės taikant 1961 m. BK 47¹ straipsnio nuostatas. Duomenų, kad per minėtą laikotarpį jis būtų padaręs naujus nusikaltimus ir jo atžvilgiu bausmė nustatyta tvarka neįvykdyta, nenustatyta. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad atsižvelgiant tiek į BK 97 straipsnio 3 dalyje, tiek minėtame 1961 m. BK 58 straipsnio 1 dalies 2² punkte įtvirtintus teistumo terminus, teistumas pareiškėjui yra išnykęs savaime. Byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad R. B. pagal šiuo atveju aktualų Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 18 d. nuosprendį laikomas neteistu.
13. Kaip minėta, teismas nuteistojo prašymu gali panaikinti teistumą ar sutrumpinti jo terminą tik tuo atveju, jei teistumo terminas nėra pasibaigęs. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teistumas R. B. yra savaime yra išnykęs, todėl jis pagal Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 18 d. nuosprendį laikomas neteistu.
14. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pareiškėjo R. B. skundo argumentai nesudaro pagrindo ją keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti pareiškėjo R. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.