Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. S. Ž

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. S. Ž, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, 4 klasių išsilavinimo, našlio, pensininko, gyv. (duomenys neskelbtini) k., Kruonio sen., Kaišiadorių r., administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. Ž surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas nepilnamečio V. M., gim. (duomenys neskelbtini), seneliu, girtauja nepilnamečio anūko akivaizdoje, vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, t.y. 2014 m. kovo 15 d., apie 15.00 val., būdamas neblaivus, kabinėjosi žodžiais prie V. M., dėl ko nepilnametis vaikas turėjo išeiti iš namų. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais K. S. Ž pažeidžia nepilnamečio anūko V. M. teises į saugią ir ramią aplinką, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181-3 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu K. S. Ž dėl pažeidimo neprisipažino. Paaiškino, kad anūkas pats išeina iš namų. Kadangi anūkas visą savaitę nebuvo namuose, todėl jis 2014 m. kovo 15 d. kreipėsi į policijos pareigūnus, kad pastarieji parvežtų anūką namo. Tądien pareigūnai anūko neparvežė, o jis buvo blaivus ir anūko nematė. Anūkas jį apkalba.

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

ATPK 181-3 str. 1 d. numato, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika – užtraukia įspėjimą arba baudą iki vieno šimto litų. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181-3 str. 1 d. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (2006 m. birželio 8 d. įstatymo redakcija Nr. X-672), vienai iš pagrindinių vaiko teisių priskirdamas jo teisę būti sveikam, garantuojamą priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo pačių vaikų atžvilgiu, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2014 m. kovo 15 d., apie 15.00 val., būdamas neblaivus, kabinėjosi žodžiais prie V. M., dėl ko nepilnametis vaikas turėjo išeiti iš namų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek savo pirminiuose, tiek vėliau teisme duotuose parodymuose paneigė, jog jis protokole nurodomu laiku būdamas neblaivus, kabinėjosi žodžiais prie nepilnamečio anūko, nurodydamas, jog anūkas prieš savaitę buvo išėjęs iš namų, pastarojo tą dieną nematė, jis paskambino į policiją, prašydamas policijos pareigūnų anūką parvežti namo. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas Ž. Š. patvirtino, jog tądien nuvykus pas K. S. Ž į namus, kuriuose pastarasis gyvena kartu su anūku V. M., anūko namuose nebuvo, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paprašė parvežti V. M. namo, kadangi anūkas jau kelias paras nebuvo namuose. V. M. nematė ir su pastaruoju bendrauti neteko. Į teismo posėdį V. M. neatvyko, taip pat nebuvo atvesdintas, todėl pašalinti prieštaravimų tarp V. M. paaiškinime išdėstytų aplinkybių, jog 2014 m. kovo 15 d. senelis buvo išgėręs alkoholio ir pradėjo kabinėtis žodžiais bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, nėra galimybės. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių K. S. Ž kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181-3 str. 1 d, padarymo, byloje nėra surinkta.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys adm.b.Nr.N9-990/2006, Nr.N62 – 3686/2008). Šioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl K. S. Ž inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo, esančių neaiškumų ir prieštaravimų teismas neturi galimybės pašalinti, todėl yra pagrindas iškilusias abejones vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad aplinkybės, jog K. S. Ž 2014 m. kovo 15 d., apie 15.00 val., būdamas neblaivus, kabinėjosi žodžiais prie V. M., dėl ko nepilnametis vaikas turėjo išeiti iš namų, nebuvo įrodytos, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181-3 str. 1 d. K. S. Ž atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu (nesant pažeidimo įvykio ir sudėties).

Vadovaudamasis ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 286 ir 287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą dėl K. S. Ž patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181-3 str. 1 d. nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.