- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-756-340/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00346-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė (pran.), Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- I. Z.
- Ieškovas
- V. K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo I. Z. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui I. Z. dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Visagino miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Visagino m. apylinkės teismo 1999-06-10 sprendimą ir priteisti iš atsakovo dukters A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2010-01-01 iki dukros pilnametystės, paskiriant ieškovę dukrai skirtas lėšas tvarkytu uzufrukto teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1999-06-10 sprendimu dukters išlaikymui iš atsakovo buvo priteista po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) per mėnesį, bet ne mažiau, kaip 1 MGL. Tuo metu dukrai buvo 1 metai, dabar – 13, pasikeitė jos poreikiai. Atsakovas neteikia dukrai išlaikymo nuo 2010-01-01. Taip pat prašė grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį patenkinti iš dalies ir pakeisti Visagino m. apylinkės teismo1999-06-10 sprendimą, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), po 130 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2010-05-01 iki dukros pilnametystės, paskiriant ieškovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis teikė išlaikymą dukrai, tokį koks buvo priteistas teismo ir išieškomas iš darbo užmokesčio. Nuo 2009-12-17 jis buvo išleistas į pensiją, ir jo pajamos ženkliai sumažėjo, nes gauna tik pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Laiko, kad 2009 m. gruodžio mėnesį pervedus ¼ darbo užmokesčio ir išeitinės pašalpos bei pensijos, ieškovė jau gavusi išlaikymą iki 2010 m. gegužės mėnesio. Nurodė, kad didesnio išlaikymo jis teikti negali, nes pats negalės pragyventi.
Visagino miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinį palaikė, o išlaikymo dydį siūlė nustatyti ne mažesnį, kaip rekomenduojamas teisminėje praktikoje, t. y. 400 Lt per mėnesį.
Visagino m. apylinkės teismas 2010-06-14 sprendimu V. K. ieškinį tenkino ir pakeitė 1999-06-10 Visagino miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-617/99 iš I. Z. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai A. po ¼ dalį visų pajamų (uždarbio) kas mėnesį, bet ne mažiau, kaip 1 MGL, priteisiant iš atsakovo I. Z. nepilnametei dukrai A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt dydžio išlaikymą, skaičiuojant jį nuo 2010-03-22 iki A. pilnametystės, pavedant šias lėšas tvarkyti V. K. uzufrukto teise; sprendė, jog sprendimas išlaikymo dydžio pakeitimo dalyje vykdytinas skubiai; iš atsakovo I. Z. priteisė 97,20 Lt žyminio mokesčio ir 11,20 Lt pašto išlaidų valstybei, bei 500 Lt atstovavimo išlaidų ieškovei V. K.; Valstybinę mokesčių inspekciją įpareigojo grąžinti ieškovei V. K. 65 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2010-03-19 mokėjimo nurodymu Nr. 419574.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad atsakovas I. Z. nuo 1999 m. gegužės mėnesio teikė išlaikymą savo dukrai A.; išlaikymo dydis sudarė ¼ dalį jo gaunamų pajamų, bet ne mažiau, kaip 1 MGL kas mėnesį; pastaraisiais metais vidutiniškai jis sudarydavo apie 450 - 500 Lt. Ieškovė reikalauja padidinti priteisto išlaikymo minimumą, patvirtina pateikiamomis pažymomis apie dukros sveikatos būklę, mokamų komunalinių mokesčių dydžius, savo gaunamas pajamas. Ieškovė augina du vaikus, yra bedarbė, ir išlaikoma vyro, su kuriuo kartu gyvena ir turi bendrą vaiką; taip pat jis išlaiko ir atsakovo dukrą, tokiu būdu mergaitei teikiamas ne mažesnis, kaip 400 Lt išlaikymas. Teismas konstatavo, jog net neįrodinėjant papildomai būtinų vaiko poreikių, yra preziumuojama, jog 1 MMA (800 Lt) suma reikalinga, kad būtų patenkinti būtiniausi, t. y. minimalūs vaiko poreikiai. Esant tokioms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turėtų skirti savo vaiko išlaikymui ne mažiau, kaip po 400 Lt. Teismas sprendė, kad atsakovui esant darbingam, turinčiam pakankamą išsilavinimą, neturinčiam esminių sveikatos sutrikimų, ir dėl to turinčiam potencialią galimybę turėti tokį darbą, kur gaunamas užmokestis ženkliai viršytų valstybės nustatytus minimalius dydžius, bei patenkintų jo paties, jo vaikų, ir kitų šeimos narių poreikius, vaiko išlaikymo pareigos perkėlimas motinai, neatitiktų nei CK 1.5 str. 1 d. numatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 3.192 str. įtvirtintos abiejų tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams. Šalių nepilnametė dukra A. yra mokyklinio amžiaus (12 metų), turi sveikatos problemų, dėl kurių reikalingas nuolatinis gydymas medikamentais ir dietinė mityba, todėl jos poreikiai yra santykinai didesni. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo pajamos yra mažesnės, nei 1 MMA, tačiau teismas sprendė, jog vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, ir atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, bei nepilnametės maitinimosi, aprangos, sveikatos ir lavinimo poreikių, darytina išvada, kad mergaitės tėvai gali ir privalo teikti ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą, padalijant jį lygiomis dalimis po ½ kiekvienam iš tėvų, t. y. po 400 Lt, kas atitiktų ir LAT formuojamą praktiką. Teismas atsižvelgė į tai, kad iki 2010 m. pradžios atsakovas teikė pakankamą išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Nutrūkus darbo santykiams, išlaikymas buvo paskaičiuotas nuo išeitinės išmokos dydžio, ir sudarė 2 100,85 Lt sumą. Vertinant šią sumą, kaip avansinį išlaikymo mokėjimą, teismas sprendė, jog šiuo atveju išlaikymas yra priteistinas nuo ieškinio padavimo, t. y. nuo 2010-03-22, kada ieškovas nustojo teikti išlaikymą visiškai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Visagino m. apylinkės teismo 2010-06-14 sprendimą; grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog sutinka, kad tėvas privalo skirti piniginę kompensaciją savo vaiko išlaikymui, tačiau nesutinka su priteista suma, kaip per didele. Nurodo, jog po teismo sprendimo priėmimo sužinojo, kad A. Z., galimai nėra jo dukra, todėl prašo skirti ir sutinka apmokėti genetinę ekspertizę.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Visagino m. apylinkės teismo 2010-06-14 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. nurodo, jog apeliaciniame skunde nenurodytas jo pagrindas, faktinės aplinkybės, kurias apelianto manymu neištyrė ar neteisingai įvertino teismas, taip pat nenurodyti materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimai. Apeliantas nepateikė įrodymų, savo teiginiams, kad A. Z. nėra jo dukra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė Lietuvos A. T. suformuotos teismų praktikos nuostatų tokios kategorijos bylose, kas sudaro pagrindą palikti teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Byloje nustatyta, kad Visagino miesto apylinkės teismo 1999-06-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-617/1999 iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai A., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po ¼ dalį jo visų rūšių uždarbio (pajamų) kas mėnesį, bet ne mažiau kaip MGL iki mergaitės pilnametystės; išlaikymas mergaitei buvo tiekiamas iki 2010-01-01 (b.l. 10-13). Nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo daugiau nei 10 metų, mergaitei sukako 12 metų, natūraliai pasikeitė jos poreikiai, atsirado naujų poreikių, susijusių su vaiko ugdymu. Bylos duomenimis, pasikeitė ir šalių turtinė padėtis – atsakovas nuo 2010-01-01 buvo atleistas iš vidaus tarnybos, jam buvo paskirta 716 Lt pensija; ieškovė, mergaitės motina, sukūrė kitą šeimą, jai gimė antra dukra, atsirado pareiga tiekti išlaikymą dar vienam vaikui. Teisėjų kolegija sutinka, kad šalių turtinė padėtis ir vaiko poreikiai pasikeitė iš esmės, kas sudarė pagrindą svarstyti išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo klausimą (CK 3.201 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko, kad išlaikymo forma ir dydis keistini, tačiau jo vertinimu, teismo priteista mokėti dukrai išlaikymo suma yra per didelė ir neatitinka atsakovo materialinei padėčiai; neaišku, iš kokių pajamų ieškovė skirs dukros išlaikymui 400 Lt, gaudama tik 104 Lt pašalpą. Ieškovės nurodyti dukros poreikiai yra nepagrįstai dideli ir neatitinka tėvų materialinės padėties galimybių; apeliantas sutinka mokėti dukros išlaikymui 200 Lt. Teismas nepagrįstai pasirėmė LAT formuojama praktika, nes praktikoje suformuotas orientacinis kriterijus, jis nėra įpareigojantis. Aplinkybės, susijusios su mergaitės poreikių pasikeitimu – padidėjimu dėl sveikatos problemų taip pat neįrodytos.
Kolegija negali sutikti su tokia atsakovo argumentacija. Nagrinėjama byla tiesiogiai liečia nepilnamečio vaiko interesus; civilinio proceso normos įpareigoja teismą prioritetiškai ginti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, tam tikslui teismui suteikti specialūs įgaliojimai (CPK 376 str.). Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Taigi tėvai privalo patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju pirmiausiai reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus išlaikymo, tenkinančio būtinus vaiko poreikius – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą; skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienai tai sudaro 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004); orientacinio kriterijaus nustatymas reiškia, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia; tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti; įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinę būtino išlaikymo sumą.
Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad šalių dukros poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį reikalinga 1 630 Lt suma (b.l. 60-62). Kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų apie ieškovės išlaidas vaiko poreikių tenkinimui visumą (mergaitės amžių, duomenis apie sveikatos būklę ir pan.), sutinka su teismo išvada jog šalių dukros išlaikymui reikalinga 800 Lt suma bei atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad 200 Lt išlaikymas iš atsakovo pusės patenkins augančio vaiko – 12-metės moksleivės, protingus poreikius bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Nors nagrinėjamos bylos duomenimis atsakovo pajamas sudaro tik valstybinė pensija (716 Lt), tačiau atsakovas, gimęs 1969 m. yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad 516 Lt per mėnesį suma yra nepakankama suaugusio žmogaus pragyvenimui, t. y. yra pagrindo daryti išvadai, jog atsakovas, teigdamas, jog jo pajamas sudaro tik gaunama pensija, neatskleidė teismui visų savo pajamų ir jų šaltinių. Kolegija pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti; apeliantas nepateikė įrodymų, kad ėmėsi tokių priemonių. Vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti; vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 str. 1 d.). Dėl analogiškų motyvų atmetamas skundo argumentas, kad ieškovė neįrodė, jog sugebės teikti dukrai tokio pat dydžio išlaikymą, koks buvo priteistas iš atsakovo (400 Lt); bylos duomenimis ieškovė ieško darbo, nuo 2010-04-22 įsiregistravo darbo biržoje, t. y. siekia gauti papildomų pajamų savo vaikų išlaikymui; taip pat pažymėtina, kad ieškovė suteikia dukrai būstą, moka jai tenkančią mokesčių už komunalines paslaugas dalį, jai tenka rūpintis vaiko kasdieninių buitinių poreikių tenkinimu: maisto ruoša, drabužių skalbimas, ir pan.
Apeliantas pareiškė prašymą skirti genetinę ekspertizę, motyvuodamas, jog po teismo sprendimo priėmimo sužinojo, kad A. Z., galimai nėra jo dukra.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nebuvo pareiškęs priešinio reikalavimo dėl vaiko tėvystės nuginčijimo, abejonės dėl tėvystės atsakovui iškilo tik po teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo. Civilinio proceso kodekso normos neleidžia apeliacinės instancijos teisme pateikti svarstymui dar vieną, iš esmės skirtingą atsikirtimo ieškiniui pagrindą bei apeliacijoje remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyku (CPK 312 str.), dėl to apelianto prašymas atmetamas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas; atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo laiko sąnaudas; išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio; tokios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 str.). Ieškovė patyrė apeliacinės instancijos teisme 600 Lt išlaidų dėl atsiliepimo surašymo (b.l. 100). Apeliacinis skundas atmestas, atsižvelgiant į bylos nedidelį sudėtingumą bei galimas advokato laiko sąnaudas patirtų išlaidų dydis yra protingas, neviršija rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus dydžio honoraro už atsiliepimo į apeliacinį skundą; teisėjų kolegija priteisia ieškovei iš atsakovo jos patirtas atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Iš atsakovo valstybei priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 11,20 Lt (b.l. 106) (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei V. K. iš atsakovo I. Z. 600 Lt (šešis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo I. Z. 11,20 Lt (vienuolika litų, 20 centų) dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).