- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-04
- Bylos Nr.
- ATP-680-245/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00298-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarimo A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nubaustas pagal ATPK 130² str. ir jam paskirta nuobauda - 25 (dvidešimt penkių) parų administracinis areštas su transporto priemonės, automobilio „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio I. M., konfiskavimu už tai, kad jis 2013-02-23 apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini) mstl., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė jam yra atimta už ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą, vairavo transporto priemonę, automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. M., būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,55 promilių) girtumas, tai yra tokiais savo veiksmais pažeidė KET 14 punkto reikalavimus.
I. M. skundžia apylinkės teismo nutarimą A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje ir prašo grąžinti jai priklausantį automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Skunde nurodoma, kad jai priklausantis automobilis buvo areštuotas stovėjimo metu, A. L. sėdėjo automobilyje, variklis buvo išjungtas, užvedimo rakteliai buvo pas ją. I. M. neliudijo, kad A. L. vairavo automobilį, kadangi ji buvo savo darbo vietoje – ji dirba laiškininke, todėl tokie pareigūnų A. M. ir M. P. parodymai neatitinka tikrovės. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad yra sudaryta panaudos sutartis dėl šio automobilio panaudojimo darbui. Policijos pareigūnai incidento vietoje darė psichologinį spaudimą, tardė ją, ar ji liepusi A. L. vairuoti, baugino tūkstantinėmis baudomis. Pareigūnų bauginimai ją išgąsdino, atsirado grėsmė prarasti ne tik automobilį, bet ir darbą. Pareiškėjai nesuprantama, kodėl apylinkės teismas jos parodymus vertino kaip gynybinę taktiką, jai nėra nuo ko gintis, kadangi ji nepadarė jokio pažeidimo. Be to, ji buvo informuota, kad turės sumokėti automobilio transportavimo išlaidas į stovėjimo aikštelę.
Atsiliepimas
Atsiliepime į I. M. skundą A. L. prašo nekonfiskuoti I. M. priklausančio automobilio „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi jis prie šio automobilio įsigijimo nėra prisidėjęs, automobilis yra jos nuosavybė. A. L. neginčija jam paskirtos nuobaudos, tačiau teigia automobilio nevairavęs, eismo įvykio nebuvo. Transporto priemonė buvo konfiskuota stovinti, nevažiuojanti.
Atsiliepime į I. M. skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato viršininkas prašo A. L. paskirtą administracinę nuobaudą palikti galioti. Nustatyta, kad A. L. vairavo I. M. priklausantį automobilį, būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,55 prom. neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti – ši teisė jam buvo atimta už ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą. Kazlų Rūdos PK patruliai A. M. ir M. P. nurodė, kad jiems dirbant (duomenys neskelbtini) miestelyje pastebėjo į sankryžą įvažiuojantį automobilį „AUDI 80“, todėl jie nutarė automobilį sustabdyti ir įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius. Stabdomas automobilis iškart sustojo. Automobiliui sustojus iš keleivio vietos išlipo moteris ir nuėjo prie automobilio galinių durelių, jas atsidariusi kažką ten darė. Pareigūnams priėjus prie vairuotojo, už vairo sėdėjo vyriškis, kurio paprašius dokumentų pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir automobilį vairavo tik apie 200 metrų snieguotu keliu, kad išvažiuotų iš tos gatvės, nes moteris neturi patirties vairuoti ir gali užklimpti. Iš pateiktų parodymų akivaizdu, kad automobilį vairavo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo - tai A. L.. Pareigūnams surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. L. neneigė, kad vairavo automobilį, tai patvirtina jo parašai raštiškame paaiškinime, kurį jis perskaitęs pasirašė, teikdamas, kad kelias buvo blogas ir jis tik 200 metrų vairavo automobilį. Įvykio vietoje ir pati I. M. prašė policijos pareigūnų nerašyti A. L. protokolo, nurodydama tą patį, ką ir A. L., jog automobilį A. L. vairavo tik 200 metrų, nes reikėjo išvažiuoti iš užsnigtos gatvės. Todėl pareigūnai teisingai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o Marijampolės rajono apylinkės teismas, ištyręs visus įrodymus, teisingai nustatė, jog pažeidimo esmė yra įrodyta pilnai. I. M., kaip automobilio savininkė, yra atsakinga už jį ir turi žinoti, ar gali duoti vairuoti automobilį neblaiviam asmeniui. Taigi, administracinis teisės pažeidimas užfiksuotas tinkamai, pažeidėjo veika kvalifikuota teisingai, nepažeidžiant galiojančių įstatymų ir Marijampolės rajono apylinkės teismo nuobauda A. L. paskirta teisėtai pagal ATPK straipsnio sankciją. Prašo I. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą, o A. L. paskirtą administracinę nuobaudą palikti galioti.
I. M. skundas atmestinas.
Šioje byloje sprendžiamas nuobaudos individualizavimo klausimas - I. M. skundžiasi dėl nepagrįstai konfiskuoto jai nuosavybės teise priklausančio automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje, konfiskuodamas I. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį.
A. L. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ATPK 130² str. už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes ši teisė iš jo atimta. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai jam už tai paskyrė administracinę nuobaudą – areštą su transporto priemonės konfiskavimu. Paskirtoji nuobauda nėra neteisinga ar per griežta, ji paskirta, laikantis įstatymo reikalavimų.
Sutinkamai su ATPK 30 str. nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šioje byloje apylinkės teismas A. L. atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skiriant nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis praeityje baustas administracine tvarka už vairavimą transporto priemonės neblaiviam – 2005-02-10 jis nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. ir jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 15 mėn., tačiau jis ir vėl vairavo automobilį neblaivus ir padarė eismo įvykį, už ką 2008-12-02 nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d. 4000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėn. Aptariamą pažeidimą jis padarė turėdamas ne tik galiojančias nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (nesumokėtos baudos už ankstesnius pažeidimus), bet ir pakartotinai vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus ir neturėdamas tam teisės.
Nors I. M. prašo nekonfiskuoti jai priklausančio automobilio, tačiau tenkinti jos skundą šiuo pagrindu galimybės nėra. ATPK neįtvirtinta galimybė neskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, kuris šiuo atveju, remiantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, taikomas nepriklausomai nuo to, kas yra transporto priemonės savininkas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz. 2010 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje N575-3213/2010).
Jokių išimtinių aplinkybių, dėl ko būtų galima skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobauda, šioje byloje nėra. Šioje byloje nebuvo įrodyta, jog automobilio savininkė I. M. būtų ėmusis atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo, o automobilis būtų buvęs paimtas prieš savininko valią ir juo būtų buvę disponuojama neteisėtai, kas leistų, skiriant nuobaudą A. L., svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumo ir spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N261-4604/2011). Nuobauda šiuo atveju parinkta tinkamai, atsižvelgiant į įstatymo straipsnio sankciją.
Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam A. L. ar transporto priemonės savininkei būtų buvęs daromas poveikis, jo padarytas pažeidimas įrodytas bylos medžiaga, nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais tarnybiniuose pranešimuose ir teisme, kad jie akivaizdžiai matė, jog už automobilio „Audi 80“ vairo, neturėdamas teisės vairuoti, sėdėjo A. L., kuris sustabdytas paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nes jis atimtas už vairavimą išgėrus, bendraujant su juo akivaizdžiai matėsi, kad jis išgėręs, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, o pamatavus jo girtumą, buvo nustatytas 0,55 promilių neblaivumas. Tikrai matė automobilį judant. Paaiškinus vairuotojui, kad jis padarė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimą, jis su tuo sutiko ir neginčijo. Liudytojas A. M. teisme parodė, kad matė, kad transporto priemonę vairavo vyriškis, vairuotojas sakė, kad važiavo 200 metrų snieguotu keliu, kad išvažiuotų iš tos gatvės, nes moteris neturėjo patirties. Policijos komisariate pažeidėjas su inkriminuojamu pažeidimu sutiko, sakė, kad vairavo, jam buvo pasakyta, kad gali būti konfiskuota mašina. Pasirašė pasiaiškinimą. Liudytojas M. P. davė analogiškus parodymus A. M. parodymams, patvirtino, kad už automobilio vairo sėdėjo vyras, o jį sustabdžius, greitai priėjo ir moteris. negalėjo pasakyti, ar variklis buvo įjungtas. Vykstant į policijos komisariatą automobilio rakteliai buvo pas I. M.. Nėra pagrindo netikėti liudytojų policijos pareigūnų parodymais, kurie yra nuoseklūs, logiški, tarpusavyje sutampantys, juos patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga. Tuo atmetamas I. M. skundo argumentas, kad A. L. nevairavo jai priklausančios transporto priemonės, todėl ji konfiskuota negali būti.
Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė konfiskuoti I. M. priklausantį automobilį „Audi 80“, kuriuo A. L. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Toks teismo sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinai. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime laikėsi tos pačios pozicijos, išskirdamas tokį atvejį, kai konfiskuotinas daiktas buvo neteisėtai valdomas ar naudojamas. O tokių aplinkybių šioje byloje nėra.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šioje byloje teismo procesas buvo teisingas, jo metu užtikrinta savininko teisių gynyba. Konstatuojama, kad teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba buvo užtikrinti, todėl esminio proceso teisės pažeidimo šioje byloje padaryta nebuvo.
Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas, jis yra pagrįstas bylos duomenimis, ir naikinti jį ar keisti pagal I. M. skundo argumentus įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
I. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.