- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-21
- Bylos Nr.
- e2-16488-1102/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. T., D. T., M. G., T. G.
- Atsakovas
- J. G.
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Linai Visockienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei J. G. dėl vaikų atskyrimo nuo motinos ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji suinteresuoti asmenys V. T., D. T., M. G., T. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir ieškovė, Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. G., prašydama atskirti M. G. ir T. G. nuo motinos J. G.; iki teismo sprendimo dėl nepilnamečių nuolatinės rūpybos ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 21 įsakymais Nr. 30-1216, Nr. 30-1217 paskirtais laikinaisiais rūpintojais. Ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: atsakovė turi du nepilnamečius vaikus T. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), vaikų tėvas D. C. G. mirė (duomenys neskelbtini). Iki tėvo mirties, nepilnamečių gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, iš motinos priteistas išlaikymas. Mirus vaikų tėvui, Tarnyboje 2019 m. sausio 17 d. buvo gautas M. G. ir T. G. seserų K. M. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. T., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamų advokatės, prašymas imtis būtinų veiksmų nepilnamečių teisėms apsaugoti ir neperduoti jų motinai J. G., kadangi ji nesugebės tinkamai užtikrinti vaikų teisių ir teisėtų interesų. Tarnybos specialistai 2019 m. sausio 18 d. apsilankė atsakovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) bei nustatė, jog atsakovės gyvenimo sąlygos yra skurdžios, ji gyvena sename apleistame name, be jokių patogumų. Namuose yra 2 kambariai, vienas iš jų nešildomas, atsakovė su savo motina, dukra ir 3 šunimis gyvena viename kambaryje. Moteris Tarnybos specialistui paaiškino, jog žino, kad sūnų tėvas mirė, nurodė, kad ji su vaikais bendravo telefonu ir jie kategoriškai atsisakė grįžti gyventi pas ją į kaimą. Moteris teigė, jog norėtų, kad vaikai gyventų kartu su ja, tačiau tam, kad vaikai grįžtų pas ją, nieko nedarys. J. G. buvo pasiūlyta nuvykti į Skyrių pabendrauti su atvejį nagrinėjančiais specialistais, tačiau ji atsisakė, taip pat atsakovei buvo siūlyta vykti į Vilnių ir gyventi kartu su vaikais, tačiau moteris nesutiko. 2019 m. sausio 18 d. pokalbio su nepilnamečių vaikų seserimis metu, moterys teigė, jog brolių motina J. G. nebus pajėgi tinkamai pasirūpinti vaikais, nes vaikų gyvenamoji vieta su tėvu buvo nustatyta dėl blogų motinos gyvenimo sąlygų, maisto stokos, piktnaudžiavimo alkoholiu, netinkamo rūpinimosi vaikais bei tėvystės ir socialinių įgūdžių stokos. Nurodė, jog jos šiuo metu neturi galimybės pasirūpinti broliais ir mano, jog vaikais geriausiai galėtų pasirūpinti šeimos draugas (tėvo artimas bičiulis) V. T. su sutuoktine. Pokalbio metu T. ir M. pasakojo, jog gyventi kaime pas mamą jie nenori, kadangi namas be patogumų, gyvenant su tėčiu Vilniuje jie galėjo lankyti būrelius, dalyvauti įvairiose ugdomosiose veiklose, bendravo su įdomiais žmonėmis, Vilniuje turi daug draugų, ko viso to netektų gyvendami pas mamą. M. nurodė, kad mama mieste gyventi niekada nenorėjo, ji vengia žmonių (nes galimai turi depresiją), jai patinka kaime. T. papasakojo, jog anksčiau, gyvenant pas mamą, jais daugiausia rūpindavosi senelė, kuriai šiuo metu labai skauda koją ir ji jais pasirūpinti nebegalėtų. Vaikai nurodė, kad su V. T. yra pažįstami nuo 2008 m., kad jis buvo artimiausias tėvo draugas, berniukai teigė, jog sutiktų gyventi V. T. šeimoje. 2019 m. sausio 21 d. pakartotinio susitikimo su V. T. metu, vyras nurodė, jog jis buvo nuvykęs į J. G. namus, tačiau su moterimi nebendravo, nes ji buvo darbe. Pastebėjo, jog gyvenamasis namas apleistas, be patogumų (nėra net lauko tualeto), apsilankymo metu namuose tvyrojo blogas kvapas. V. T. kartu su senele aptarė berniukų tolimesnės priežiūros klausimą, senelė esą supratusi, kad geriausius vaikų interesus atitiktųjų gyvenimas dabartinėje gyvenamojoje vietoje Vilniuje. Tarnyboje buvo gauta informacija iš Šalčininkų rajono socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkės, jog nuvykus į atsakovės namus, J. G. bendravo nenoriai, atsisakė specialistus įsileisti į namus, vartojo įžeidžiančius žodžius, atsisakė vykti į Tarnybos skyrių, elgėsi neadekvačiai (kilo įtarimų, kad galimai turi psichikos sutrikimų) ir nesibaigus pokalbiui pasišalino. Specialistų teigimu, atsakovė akivaizdžiai stokoja socialinių įgūdžių, vaikų auklėjimo žinių, nemoka skaityti ir rašyti bei elgtis su pinigais, kadangi ilgą laiką neturėjo darbo, stokoja higienos įgūdžių. Gauta informacija, jog atsakovė yra smurtavusi prieš savo vyrą vaikų akivaizdoje, neteikia išlaikymo savo vaikams, po vaikų išsikraustymo į Vilnių, nedalyvavo vaikų auklėjime, sveikatos priežiūroje ir ugdyme, o mirus vaikų tėvui, motina neatvyko pasiimti vaikų pas save dėl motyvacijos ir atsakomybės stokos. Tarnybos specialistai įvertinę faktines aplinkybes, atliko grėsmės vaikams lygio vertinimą, kurio metu 2019 m. sausio 21 d. nustatė antrą grėsmės vaikams lygį ir priėmė sprendimą paimti vaikus iš jų motinos. Tą pačią dieną T. ir M. apgyvendino artimo šeimos draugo V. T. šeimoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartimi leista paimti T. G. ir M. G. iš jų motinos atsakovės J. G.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. įsakymais Nr. 30-340, 30-341, T. G. ir M. G. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) V. T. šeimoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymais Nr. 30-1216, 30-1217 T. G. ir M. G. laikinaisiais rūpintojais paskirti V. ir D. T.. Tarnybos specialistai 2020 m. vasario 24 d. lankėsi nepilnamečių M. ir T. gyvenamojoje vietoje bei nustatė, kad vaikų laikinoji rūpyba vyksta sklandžiai, T. ir M. rūpintojų šeimoje jaučiasi saugūs, mylimi ir reikalingi, juos su rūpintojais sieja artimas emocinis ryšys, vaikai teigė, jog jų santykiai su rūpintojais yra puikūs, labiausiai juos motyvuoja rūpintojų tarpusavio santykiai, kurie yra be galo šilti ir pagarbūs. Nepilnamečiai paaiškino, kad su motina bendrauja telefonu, kad ji per metus nebuvo atvykusi į Vilnių jų aplankyti. Tarnybos vertinimu, T. G. ir M. G. geriausius interesus atitiktų tolesnis gyvenimas rūpintojų V. ir D. T. šeimoje, kurioje vaikai auga matydami darnios, įšsilavinusios, sąmoningos šeimos pavyzdį, kurioje yra atsakingai auklėjami, ugdomi ir ruošiami savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tuo tarpu atsakovė J. G., visą gyvenimą pragyvenusi kaimo aplinkoje, neturinti socialinių, higienos įgūdžių, išsilavinimo, elementaraus supratimo apie šeimos vertybes ir vaikų gerovę, negalėtų užtikrinti net elementarių vaikų fizinių poreikių, jau nekalbant apie dvasinius, ugdymosi ir asmenybės augimo poreikius, kurie yra ypatingai svarbus ir būtini, formuojantis vaikų asmenybei ir jų socialiniam supratimui. Tarnyba pažymėjo, kad motina nuo laikinosios globos (rūpybos) vaikams nustatymo nei karto neaplankė vaikų jų gyvenamojoje vietoje, nei karto nesiekė sužinoti, kur ir kokiomis sąlygomis gyvena jos nepilnamečiai vaikai po tėvo mirties. J. G. su sūnumis palaiko ryšį tik telefonu ir nesvarsto galimybės gyventi kartu su vaikais Vilniaus mieste. Tarnybos vertinimu, vaikams gyvenant su motina, iš vaikų būtų atimta teisė augti jų amžių ir poreikius atitinkančioje aplinkoje, užaugti sąmoningais, dorais žmonėmis, todėl Tarnybos nuomone geriausius vaikų interesus užtikrintų vaikų atskyrimas nuo motinos J. G. ir nuolatinės globos (rūpybos) jiems nustatymas laikinųjų rūpintojų šeimoje. Tarnyba pažymėjo, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš motinos J. G. jau yra priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi, todėl šioje byloje nepriteistinas.
Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi ieškinyje išdėstytais motyvais. Pastebėjo, kad vaikų nuomonė yra byloje, byloje nėra sprendžiamas nuolatinės rūpybos klausimas, todėl vaikų išklausyti nėra poreikio. Pildydama ieškinio aplinkybes pastebėjo, kad, kad atsakovė vengia bendrauti su specialistais, gyvena skurdžiomis sąlygomis, vaikų gyvenimas su motina vaikų raidai darytų žalą. Vaikai gyvena trečiųjų asmenų šeimoje jau daugiau kaip metus, atsakovė per tą laiką nebuvo atvykus jų aplankyti į Vilnių.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. T. teismo posėdžio metu nurodė, jog mano, kad vaikų išklausyti teisme nėra būtina, nes jie ne kartą buvo apklausti Tarnybos atstovų. Pastebėjo, kad nepilnamečių T. G. ir M. G. tėvo mirtis buvo netikėta, nors jis buvo garbaus amžiaus, tačiau dar neblogos sveikatos. Vaikai tuomet kategoriškai atsisakė vykti gyventi pas mamą, kur yra gyvenę anksčiau. Artimiausią savaitgalį iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvyko vaikų pilnametės seserys, buvo sprendžiama, kur toliau gyvens vaikai, kas galėtų prisiimti vaikų laikiną globą. Kitiems asmenims neprisiėmus atsakomybės, seserų prašymu laikinais globėjais sutiko tapti tretieji asmenys V. T. ir D. T.. Sutuoktiniams prieš tris savaites yra gimusi dukrytė. Vaikai T. G. ir M. G. yra padarę didelę pažangą ugdymo procese. Yra likę kartoti kurso dėl to, kad gerai nemokėjo lietuvių kalbos. Broliai tarpusavyje bendrauja angliškai, su mama – rusų-lenkų kalba. Vaikai yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, jų nuomonė yra svarbi, jie nenorėtų gyventi kaime, kur iki mokyklos reikėtų eiti pėsčiomis 5 km. Tretieji asmenys sudaro sąlygas vaikams ir mamai tarpusavyje bendrauti. Mama turi didelį asocialumą, bijo žmonių, su ja sudėtinga kontaktuoti, ji neturi telefono, tretieji asmenys ir vaikai susisiekia su ja per atsakovės motiną (vaikų močiutę). Lankantis atsakovės gyvenamojoje vietoje matyti, kad dėl buities sąlygų ten nebūtų galimybės higieniškai gyventi didesniam žmonių skaičiui.
Atsakovei J. G. ieškinys įteiktas 2020 m. balandžio 22 d. (el. bylos priedas, b. l. 1) Atsakė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdį atsakovei pranešta tinkamai 2020 m. birželio 6 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 1 dalis) (el. bylos priedas, b. l. 6).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Civilinio kodekso 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečiai M. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir T. G., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnamečiai vaikai), yra J. G. ir D. C. G. vaikai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-584-726/2015 buvo patvirtinta nepilnamečių vaikų tėvų taikos sutartis, pagal kurią nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu D. C. G., iš motinos J. G. priteistas išlaikymas vaikams po 116 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. D. C. G. mirė (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. sausio 14 d. mirties įrašas Nr. 258). Atlikus grėsmės vaikui lygio vertinimą ir nepilnamečiams vaikams nustačius antrą grėsmės lygį, Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko laikino apgyvendinimo 2019 m. sausio 21 d. aktais Nr. 1VLA-9 ir Nr.1VLA-10 nuspręsta T. G. ir M. G. laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini), V. T. sutinka dėl laikino vaikų apgyvendinimo. Suinteresuotas asmuo 2019 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą paskirti jį nepilnamečių vaikų globėju (rūpintoju). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-7073-1090/2019 leista paimti nepilnamečius vaikus M. G. ir T. G. iš jų motinos J. G.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. įsakymais Nr. 30-340/19 ir Nr. 30-341/19 nustatyta likusiems be tėvų globos (rūpybos) T. G. ir M. G. vaiko laikinoji globa (rūpyba) nuo 2019 m. vasario 8 d., suinteresuotas asmuo paskirtas T. G. globėju ir M. G. rūpintoju, globos (rūpybos) vieta nustatyta suinteresuoto asmens gyvenamojoje vietoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymais Nr. 30-1216/19 ir Nr. 30-1217/19 nepilnamečių vaikų rūpintojais paskirti V. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantys (duomenys neskelbtini), vaikų rūpybos vieta nustatyta rūpintojų gyvenamojoje vietoje.
Iš Tarnybos pateikto Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo 2020 m. vasario 24 d. aktų Nr. 1GVA-90 ir Nr. 1GVA-91 nustatyta, jog M. G. ir T. G. gyvena erdviame 2 kambarių rūpintojų bute, vaikų kambaryje yra visi reikalingi baldai, namuose daug knygų, šviesu, labai tvarkinga. Abu berniukai sveikatos problemų neturi, T. G. nešioja akinius. Abu vaikai pilnai aprūpinti drabužiais, avalyne, higienos, ugdymo priemonėmis, rūpintojai duoda kišenpinigių. M. G. mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos 9-oje klasėje, vidurkis 8,0 balai. Rūpintojų teigimu, M. G. rezultatai mokykloje gerėja, jie deda daug pastangų ugdymo rezultatams gerinti, padeda ruošti pamokas, bendradarbiauja su ugdymo įstaigos pedagogais. M. G. lanko kikbokso treniruotes (duomenys neskelbtini) lanko lavinimo centrą (duomenys neskelbtini), domisi istorija, kompiuteriais, mėgsta klausytis muzikos, abu su broliu mėgsta važinėtis dviračiais, maudytis. M. G. labiau mėgsta bendrauti su vyresniais, nes jo manymu jų mąstymas yra brandesnis. T. G. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 7-oje klasėje. Berniukas kartojo mokymo programos kursą, nes teko persimokyti iš anglų kalbos, mokslų vidurkis 7,0 balai. Rūpintojų teigimu, vaikas tikras humanitaras, gerai sekasi anglų, lietuvių, vokiečių kalbos, sunkiau – matematika ir fizika, papildomai lanko matematikos pamokas. T. G. vaikšto į sporto klubą, ankščiau lankė (duomenys neskelbtini) jaunimo centrą. Berniukas mėgsta klausytis muzikos, su draugais eina į kiną, pasivaikščioti, anksčiau lankė dainavimo būrelį. T. G. lengvai bendraujantis, draugų mėgstamas, turi draugų klasėje ir kaime. Abu broliai teigė, kad santykiai su rūpintojais yra puikūs, kad labiausia juos motyvuoja rūpintojų tarpusavio santykiai, kurie yra be galo šilti, pagarbūs ir gražus pavyzdys kaip reikia bendrauti tarpusavyje. Apie rūpintojus pasakė, kad jie nuostabiausi, linksmiausi. Šią vasarą kartu su rūpintojais lankėsi Amerikoje ir Norvegijoje. Taip pat vaikai teigė, kad su motina dažniausia bendrauja telefonu. Jei planuoja nuvažiuoti į kaimą, prieš tai paskambina, kad atvažiuos. Vaikai sakė, kad motina taip pat paskambina, tačiau nėra atvykusi į Vilnių jų aplankyti. Rūpintojų teigimu, vaikai noriai bendrauja su močiute, kuri net buvo atvykusi į Vilnių jų aplankyti. Močiutė siunčia vaikams uogienių ir linkėjimus. Vaikai bendrauja su sesėmis iš Amerikos, taip pat susirašinėja su pilnamete seserimi, gyvenančia Lietuvoje. Rūpintojai teigė neturintys problemų su vaikais, teigė, jog yra labai patenkinti vaikais, vaikai labai daug jiems duoda – tobulėja jų kantrybė.
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirus M. G. ir T. G. tėvui D. C. G., jo dukros K. M. R. ir M. T. kreipėsi į Tarnyba su prašymu imtis visų būtinų veiksmų nepilnamečių M. G. ir T. G. teisėms apsaugoti ir neperduoti vaikų motinos globai. Iš Tarnybos 2019 m. sausio 18 d. Tarnybinio pranešimo nustatyta, jog Tarnybos specialistui nuvykus pas vaikų motiną J. G., pastaroji paaiškino, kad ji žino, jog vaikų tėvas miręs, po šio įvykio ji su vaikais bendravo telefonu ir vaikai kategoriškai atsisakė grįžti gyventi pas motiną į (duomenys neskelbtini) kaimą. Moteris paaiškino, kad norėtų, jog vaikai gyventų kartu su ja, tačiau tam, kad su ja gyventų ji nieko nedarys, nes pasak J. G., jei vaikai norės sugrįžti, tai jie ir sugrįš. Lankymosi pas J. G. taip pat nustatyta, kad moteris nemoka nei rašyti, nei skaityti, todėl savo nuomonės raštiškai pateikti negalėjo. J. G. gyvenimo sąlygos yra skundžios, moteris gyvena apleistame name, namas be jokių patogumų, yra 2 kambariai iš kurių vienas nešildomas, moteris gyvena viename kambaryje su motina ir 3 šunimis. Tarnybos Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. vasario 28 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 3TSD, nurodoma, jog J. G. po tėvo mirties priklauso ½ namo, paveldėjimo dokumentai nesutvarkyti. Yra vienas kambarys ir virtuvė. Namuose įrengtas vandens čiaupas, šilto vandens nėra, patogumai lauke, namo šildymas – krosnimi, kambarys sąlyginai sutvarkytas, kampe prikrauta dėžių su daiktais, virtuvė švari, sanitarinės sąlygos patenkinamos, namų apyvokos daiktai nesimėto. J. G. dirba (duomenys neskelbtini) plastikinių butelių rūšiuotoja. Moteris turi vystymosi sutrikimų, turi problemų su rašymo ir skaitymo įgūdžiais, beveik nemoka rašyti, moka tik pasirašyti. Bendravimo su specialistais metu, J. G. paaiškino, kad su savo vaikais T. G. ir M. G. matosi vieną kartą per mėnesį. Globėjai išleidžia vaikus pas mamą, bendravimui neprieštarauja. Dažniausiai vaikai atvažiuoja savaitgaliais, vaikai Vilniuje lanko mokyklą. Per savaitę susiskambina su vaikais, pati į Vilnių nevažiuoja. J. G. patenkinta savo vaikų globa ir globėjais. Dėl nuolatinės globos sutinka, neprieštarauja, kad D. ir V. T. taptų jos vaikų nuolatiniais globėjais. Taip pat Tarnybos pateiktais duomenimis nustatyta, kad J. G. praeityje vaikų akivaizdoje keletą kartų smurtavo savo vyro D. C. G. atžvilgiu dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tarnybos specialistų teigimu, J. G. akivaizdžiai stokoja socialinių įgūdžių, galimai turi psichikos sutrikimų. Nustatyta, jog nuo vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, J. G. neteikė išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, jų nelankė, nesidomėjo jų ugdymu, sveikatos priežiūra, nedalyvavo jų auklėjime.
Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis J. G. nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2020 m. kovo 10 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. kovo 25 d. registruota kaip bedarbė. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše duomenų apie J. G. nėra, taip pat moteris nėra bausta administracine tvarka. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, įrašų apie atsakovės J. G. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, nėra.
Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, jog J. G. neturi socialinių įgūdžių, elementaraus supratimo apie šeimos vertybes, vaikų auklėjimą, todėl vertintina, kad ji nesugebėtų užtikrinti vaikų dvasinių, socialinių poreikių. Moteris šiuo metu nededa jokių pastangų, kad vaikai gyventų kartu su ja, nevyksta aplankyti vaikų, jų neišlaiko, nesirūpina jų gerove, nesidomi vaikų ugdymu, pomėgiais, sveikata, nedalyvauja jų auklėjime. Dėl atsakovės gyvenamosios aplinkos, gyvenimo būdo, ją supančios aplinkos supratimo, sąmoningumo trūkumo, abejotina, kokias gyvenimo sąlygas galės ateityje sukurti atsakovė savo vaikams, ar turės pageidavimą bei galimybes rūpintis savo vaikais, juos išlaikyti, aprūpinti, išugdyti vaikus pilnavertėmis asmenybėmis. Be to, įvertintina ir tai, jog pati J. G. paaiškino, jog ji patenkinta savo vaikų globa ir globėjais ir neprieštarauja, kad D. ir V. taptų jos vaikų nuolatiniais globėjais/rūpintojais. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atskirti M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos J. G.. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).
Atskyrus nepilnamečius vaikus nuo motinos, M. G. ir T. G. gyvenamoji vieta nustatytina su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 30-1216/19 ir 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 30-1217/19 paskirtais laikinaisiais rūpintojais jų gyvenamojoje vietoje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Už reikalavimą atskirti nepilnamečius vaikus nuo motinos, atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p.).
Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 9,83 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), iš atsakovės valstybei priteistina 9,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Atskirti M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos J. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnamečių vaikų M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 30-1216/19 ir 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 30-1217/19 paskirtais laikinaisiais rūpintojais jų gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 9,83 Eur (devynis eurus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.