- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-04
- Bylos Nr.
- 2YT-1817-1068/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00404-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, S. J., E. G.
- Advokatai
- Linas Kontrimas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, S. J., E. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos uošvio K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu priėmė jo sutuoktinė (pareiškėjos anyta) B. P. G., gimusi (duomenys neskelbtini) ir valdė iki mirties (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjos uošviai B. P. G. ir K. G. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus K. G.. Gyvendami santuokoje jie taip įgijo žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir B. P. G. sūnumi K. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) ir pas juos apsigyveno. Pareiškėjos uošvis K. G. mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi visas turtas buvo vedamas B. P. G. vardu į notaro biurą dėl palikimo priėmimo pareiškėjos anyta nesikreipė, tačiau toliau naudojosi likusiu turtu, mokėjo mokesčius, ūkininkavo, augino galvijus. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos sutuoktiniui, visą jam priklausiusį turtą paveldėjo pareiškėja ir toliau liko gyventi su anyta B. P. G. (duomenys neskelbtini) mirus anytai B. P. G. visą jai priklausiusį turtą iš ko jis besusidėtų pagal testamentą paveldėjo pareiškėja. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų paveldėti P. B. G. priklausančius statinius, kuriuos ji įgijo faktiniu valdymu po savo sutuoktinio K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. J. pateiktame atsiliepime patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu dėl pareiškimo paliko spręsti teismo nuožiūra ir pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėja J. G. ir jos atstovas advokatas Linas Kontrimas pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad kai mirė uošvis, ji su sutuoktiniu ir toliau liko gyventi su anyta B. P. G., jos ir uošvio santuokos metu pastatytuose namuose. Uošviai daugiau vaikų, be jos sutuoktinio, neturėjo. Uošvių santuokos metu pastatyti pastatai nebuvo įteisinti, dokumentus susitvarkė tik po anytos mirties.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad nuosavybės teisės į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos tik 2019 m. Pastatai įregistruoti B. P. G. vardu, tačiau faktiškai buvo pastatyti santuokos su K. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), metu. Kadangi turtas pastatytas santuokos metu, jis laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Po K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau faktiškai jis buvo valdomas ir naudojamas B. P. G.
Suinteresuotas asmuo E. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Suinteresuotas asmuo S. J. į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad B. P. G., gimusi (duomenys neskelbtini), ir K. G., gimęs (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9 – 10). Santuokoje jie (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus K. G. (b. l. 11, 22). Kretingos rajono savivaldybės administracijos Darbėnų seniūnijos 2020 m. vasario 18 d. pažyma Nr. V4-76 patvirtina, kad santuokos metu B. P. G. ir K. G. 1957 m. pasistatė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Minėtas turtas VĮ Registrų centre įregistruotas tik 2019 m. (b. l. 14 – 16). Pareiškėja J. G. su K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir B. P. G. sūnumi K. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje jie vaikų nesusilaukė (b. l. 18). Pareiškėjos uošvis K. G., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). Kretingos rajono trečiojo notaro biuro 2020 m. kovo 13 d. pažyma Nr. S-27 patvirtina, kad po K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo į notaro biurą įpėdiniai nesikreipė, tačiau likusiu turtu naudojosi, mokesčius mokėjo sutuoktinė B. P. G. (b. l. 13, 54). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis K. G., gimęs (duomenys neskelbtini), po jo mirties palikimą paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu priėmė pareiškėja (b. l. 21, 24). (duomenys neskelbtini) mirė B. P. G. (b. l. 17). Ji 2001 m. lapkričio 19 d. sudarytu testamentu visą savo turtą, iš ko jis besusidėtų, paliko pareiškėjai J. G., išskyrus 3,40 ha miško (duomenys neskelbtini), kurį 2002 m. vasario 6 d. sudarytu papildomu testamentu paliko suinteresuotam asmeniui E. G. (b. l. 32 – 33). Pareiškėjai J. G. 2007 m. sausio 31 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, kuris patvirtina, kad ji po anytos mirties priėmė testamentu jai paliktą turtą (b. l. 23).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) priėmimo faktą. Šiuo atveju teismas turi vadovautis 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos A. T. 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad B. P. G. ir K. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgijo būdami santuokoje. Nuosavybės teisės VĮ Registrų centre B. P. G. vardu išviešintos tik 2019 m., t. y. praėjus daugiau kaip 34 metams po K. G. mirties. Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LTRS Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). B. P. G. po sutuoktinio K. G. mirties toliau liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusioje sodyboje, naudojosi likusiu turtu, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti Kretingos rajono savivaldybės administracijos Darbėnų seniūnijos pažyma, B. P. mirties liudijimas, iš kurio matyti, kad paskutinė žinoma jos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygelė (už 1997 – 2003 metus), pastatų draudimo dokumentai ir kt. B. P. G. veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. P. G. po savo sutuoktinio K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. P. G., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.