- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-27
- Bylos Nr.
- ATP-266-185/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-0040-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. P. (R. P.) apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu teismo nutarimu R. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams už tai, kad 2015 m. liepos 31 d. apie 11.45 val. Rokiškio r., Obelių miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. P. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-21 nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, įpareigojat teismą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ikiteisminiame tyrime tiriama nusikalstama veika nėra visiškai susijusi su administracinės teisės pažeidimu, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kadangi automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės, kurių gabenimu įtariamas jis. Kadangi ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas, preziumuojama, jog kaltininkas nėra nustatytas. Tuo tarpu priimdamas sprendimą administracinėje byloje, apylinkės teismas konstatavo faktines aplinkybes, jog būtent jis nurodytu automobiliu gabeno kontrabandines cigaretes ir nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams sustoti, kurios dar tik nustatinėjamos baudžiamojoje byloje. Tokiu būdu teismas suvaržė jo teisę gintis nuo pareikšto įtarimo baudžiamojoje byloje, kadangi nustatė, jog jis ne tik nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti, bet ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, bei pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 6 d. įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą. Mano, kad toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Priešingai nei apylinkės teismas, apeliantas mano, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas nėra ir negali būti bet kokio pažeidimo įrodymu, kadangi tai procesinis dokumentas, kuriame turi būti nurodyta administracinio pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, taip pat norminiai aktai, kuriuos pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo, t. y. apibrėžiantis administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo ribas. Ar pareigūnų administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimas pasitvirtina, sprendžia teismas iš esmės išnagrinėjęs administracinę bylą. Kitu atveju administracinės bylos nagrinėjimas teisme netenka prasmės. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas jo kaltę grindė neaišku kokiu pagrindu iš ikiteisminio tyrimo medžiagos paimtų dokumentų kopijomis (pareigūnų D. R. ir J. Ž. apklausos protokolais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, specialisto išvada). Tokiu būdu konstatuotina, kad administracinėje byloje tyrimas nebuvo atliktas. Pažymi, jog pareigūnų D. R. ir J. Ž. tarnybiniuose pranešimuose, kuriuos teismas laikė jo kaltės įrodymais, nenurodyti tariamo pažeidėjo požymiai ir informacija apie tai, jog minėti pareigūnai galėtų pažeidėją atpažinti. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje atpažinimas atliktas iš nuotraukų. Šio proceso metu nedalyvavo nei atpažįstamasis, nei jo gynėjas. Todėl toks procesinis veiksmas kelia pagrįstų abejonių. Be to, pareigūnų parodymai administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu skyrėsi. Iš byloje esančių pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2015-07-31 apie 11.45 val. buvo gautas nurodymas patikrinti automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikslinus šias aplinkybes teisme paaiškėjo, kad nurodymą pareigūnai gavo būdami Rokiškio policijos komisariate. Iki Obelių m. yra 17 km., nuvykti į Obelius užtrunka apie 20 min. Taigi nuo gauto nurodymo patikrinti automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki momento, kai šis automobilis buvo pastebėtas, praėjo ne mažiau kaip 20 min. Tokiu būdu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimo laikas niekaip nesutampa su realia situacija. Be to, teismui buvo pateiktas ikiteisminiame tyrime jam įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame nusikaltimo laikas nurodytas 12.45 val. Taip pat teismui buvo žinomas pranešimo registravimo išrašas, kuriame nurodyta, kad J. Ž. radijo ryšiu pranešė apie tai, jog 2015 m. liepos 31 d. 12.45 val. automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdomas nestojo. Aplinkybės dėl galimo pažeidimo laiko nebuvo tikslinamos, o administracinė byla išnagrinėta subjektyviai, perrašant administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą formuluotę, akivaizdžiai prieštaraujančią liudytojų apklausoms ir esantiems rašytiniams dokumentams. Kita vertus, faktą, kad nagrinėjamo pažeidimo metu apie 11.30 val. jis jau buvo Vilniuje ir negalėjo padaryti jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, patvirtino kaip liudytoja apklausta D. V. bei parduotuvės „Ozas“ pateikti prekių (drabužių) įsigijimo kvitai. Neatlikęs papildomo tyrimo patikrinti liudytojos parodymų ir pateiktų dokumentų, o pareigūnų parodymuose esančius esminius prieštaravimus ir neatitikimus faktinėms aplinkybėms dėl tariamo pažeidimo laiko, dėl laiko, per kurį susigretinus automobiliams buvo stebimas pažeidėjas, pateisindamas objektyviomis (nenurodant kokiomis) priežastimis, teismas dar kartą parodė savo šališkumą, administracinę bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nepilnutinai ir neobjektyviai. Nors teismas nurodo, kad neturi pagrindo netikėti liudytojų (pareigūnų) duotais parodymais, nes jie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta, todėl negali būti šališki ar siekti jį neteisingai apkalbėti, tačiau, pasak apelianto, pareigūnai taip pat yra žmonės ir gali klysti. Paprastai tarnybiniuose pareigūnų automobiliuose būna sumontuota garsą ir vaizdą fiksuojanti įranga, kuri tokiais atvejais padėtų nustatyti teisės pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėją. Tačiau nagrinėjamu atveju pareigūnų parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Teismas jo kaltės įrodymu laikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadą Nr. S 380/15(01), kurioje nurodyta, jog atlikus DNR tyrimą, ant kramtomosios gumos „Orbit“ pakelio gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su jo DNR profiliu su 99,99999999999999 procentų tikimybe. Kramtomosios gumos pakelis paimtas 2015 m. liepos 3 1 d. įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau jis ir neneigė, kad tuo automobiliu naudojosi apie parą laiko, vairavo jį pirkėjui į Latviją (pirkimo–pardavimo sutartis su Latvijos piliečiu O. K. buvo pateikta teismui) ir galėjo jame palikti savo kramtomą gumą. Tačiau tai neįrodo jo kaltės gabenant cigaretes ar nepaklusus pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Nurodo, kad teismas nepagrįstai netikėjo jo paaiškinimais apie tai, jog 2015-07-30 jis įgijo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ką patvirtina pirkimo–pardavimo sutartis), o 2015-07-31 minėtą automobilį pardavė Latvijos piliečiui O. K.. Nugabenęs automobilį į Latviją, grįžo pakeleivingu automobiliu. Teismo teiginys, jog negalėjo nurodyti pakeleivingo automobilio, parvežusio jį į Vilnių, neatitinka tikrovės, nes teisme įvardino, jog jį parvežė tamsios spalvos minivenas, t. y. automobilis arba „Seat Alhambra“ arba „VW Sharan“, nes šie automobiliai pagal išvaizdą yra labai panašūs. Jo giliu įsitikinimu, kurį dar labiau sustiprina administracinėje byloje esantys dokumentai (Rokiškio r. PK 2015-09-09 užklausimas Nr. 50-S-61833, pasirašytas viršininko E. Š., adresuotas VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės ITS viršininkui, kuriame klausiama, ar nustatytas asmuo tą dieną vairavęs automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2015-09-21 VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės ITS atsakymas, kad Rokiškio r. PK pareigūnai atpažino jį, kaip asmenį, vairavusį minėtą automobilį), administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu buvo pradėta praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams tik dėl vienos priežasties, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nepavyksta įrodyti jo kaltės. Per beveik pusę metų nuo pažeidimo padarymo, pareigūnai nesugebėjo išreikalauti jo naudoto mobiliojo ryšio telefono duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kur jis buvo protokole nurodytu laiku, koks buvo jo judėjimo maršrutas pagal mobiliojo ryšio operatorių tinklų celes (bokštelius). Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas po tariamo pažeidimo praėjus beveik pusei metų užkirto jam bet kokią galimybę gintis nuo įtarimų padarius pažeidimą, pateikti alibi. Šiuo atveju administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad jis nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti, iš esmės preziumavo, jog jis gabeno kontrabandines cigaretes, nors šios aplinkybės dar tik nustatinėjamos ikiteisminiame tyrime. Tokiu būdu teismas pažeidė jo teisę gintis nuo pareikšto jam įtarimo baudžiamojoje byloje, taip pat teisę į nešališką teismą ir nekaltumo prezumpcijos principą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nustatė, kad R. P. 2015 m. liepos 31 d. apie 11.45 val. Rokiškio r., Obeliuose, (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pažeidė KET 16 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Susipažinęs su pateikta medžiaga, skundžiamo nutarimo motyvais, apeliacinio skundo argumentais, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė neišanalizavęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspęsti, nepašalinęs abejonių bei neišnaudojęs visų galimybių įrodymams surinkti ir juos įvertinti, todėl negalima konstatuoti, jog byla buvo išnagrinėta tinkamai ir išsamiai, o priimtas sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas.
Kaip matyti iš bylos duomenų, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinėje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-5-00028-15, kuriame R. P. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² str. 1 d., t. y. R. P. įtariamas neteisėtai disponavęs akcizinėmis prekėmis (cigaretėmis) tuo pačiu laiku ir automobiliu, kuris nurodytas jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole. Tačiau apylinkės teismas skundžiamame nutarime neįvertino to, ar nepaklusimas reikalavimui sustoti ir bėgimas nuo policijos pareigūnų galimai daromo nusikaltimo metu nėra ta pati veika, t. y. ar tokie veiksmai vertinami kaip atskiras teisės pažeidimas, ar jie patenka į galimai daromo nusikaltimo sudėtį ir jų atskirai vertinti kaip teisės pažeidimo nereikia, taip pat teismas nepasisakė dėl asmens kaltės, t. y. ar asmuo, galimai daromo nusikaltimo metu nepaklusdamas policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti automobilį, suvokia, jog daro teisės pažeidimą ir turi konkretų tikslą pažeisti KET. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas apelianto versiją, kad tos pačios dienos, t. y. 2015-07-31, ryte jis automobilį pardavė Latvijos piliečiui O. K. (yra tarp jų sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis) ir jam inkriminuoto pažeidimo padarymo metu jau buvo sugrįžęs į Vilnių, kur susitikęs su drauge D. V., prekybos centre „Ozas“ mokėjo už prekes (yra pateiktos parduotuvėje pirktų drabužių sąskaitų kopijos), atmetė neišsireikalavęs iš ikiteisminio tyrimo bylos duomenų, ar buvo tikrinti apelianto bei jo draugės D. V., kuri patvirtino jo alibi, telefoniniai pokalbiai ir pagal mobiliojo ryšio operatorių tinklų celes (bokštelius) nustatyta, kur jie buvo protokole nurodytu laiku, koks buvo apelianto judėjimo maršrutas pažeidimo padarymo dieną. Taip pat nagrinėjamoje byloje nėra aišku, ar buvo apklaustas O. K., kuriam apeliantas nagrinėjamo įvykio dieną pagal pirkimo–pardavimo sutartį pardavė automobilį, ir kas su šiuo automobiliu vyko po to. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apelianto kaltė iš esmės buvo grindžiama dviejų policijos pareigūnų J. Ž. ir D. R. parodymais, kad jie stabdė automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, pagal gautą informaciją, galėjo būti vežamos kontrabandinės cigaretės, tačiau jo vairuotojas, nepaklusęs jų reikalavimui sustoti, padidino greitį ir nuvažiavo, jie automobilį persekiojo, tačiau jis atitrūko, o kai jį rado, vairuotojas jau buvo pasišalinęs, bei asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, kur policijos pareigūnai nurodė, jog atpažįsta R. P. kaip asmenį, kuris 2015-07-31 vairavo minimą automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir stabdomas nestojo. Tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, vien šių ikiteisminio tyrimo duomenų nepakanka konstatuoti, jog būtent R. P. nurodytu metu vairavo automobilį, nepakluso teisėtam pareigūnų reikalavimui sustoti ir bėgo nuo policijos pareigūnų. Be jau pirmiau nurodytų aplinkybių, kurios nagrinėjamoje byloje liko neišsiaiškintos ir neįvertintos, pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnai, 2015-08-03 surašydami tarnybinius pranešimus, juose nenurodė tariamo pažeidėjo požymių ir informacijos apie tai, kad galėtų jį atpažinti, o praėjus dviem savaitėms po įvykio, apklausti kaip liudytojai, nurodė, jog minėtą asmenį jie galėtų atpažinti ir, kaip matyti iš asmens atpažinimo iš fotonuotraukų protokolų, R. P. jie atpažįsta iš įsimintinų veido bruožų, tačiau konkrečiai kokių, minėtuose protokoluose nenurodyta ir nedetalizuota. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos neaišku, o apylinkės teismas to taip pat nesiaiškino, kodėl R. P. atpažinimas buvo daromas iš nuotraukų, o ne tiesiogiai.
Nors administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, tačiau, vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Pažymėtina ir tai, kad visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių abejonėms pašalinti, įrodymams surinkti bei juos įvertinti, taip pat neišanalizavo visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspęsti, dėl to pažeidė ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.
Kadangi įrodymų vertinimas yra pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų ATPK 284 str. l d. nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, šių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl jis naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš naujo nagrinėjant bylą būtina ne tik išsiaiškinti pirmiau nurodytas, tačiau detaliai išsiaiškinti ir kitas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas
nutaria:
Panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-21 nutarimą ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis neskundžiama.