- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-12
- Bylos Nr.
- 2-633-212/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00212-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- AB SEB banko
- Atsakovas
- A. V., R. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal AB SEB bankas ieškinį atsakovams A. V. ir R. V. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai 128 335,18 EUR skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2007-08-20 kredito sutartimi atsakovams buvo suteiktas 145 171,60 EUR kreditas žemės sklypo pirkimui ir gyvenamojo namo statybai iki 2047-08-19. Prievolės užtikrinimui atsakovai įkeitė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Pagal 2008-03-21 kredito sutartį atsakovams buvo suteiktas 53 277,98 EUR kreditas buto remontui ir vartojimo poreikių tenkinimui iki 2033-03-20. Panevėžio apygardos teismas atsakovų individualiai įmonei „Automobilių pervežimai“ iškėlė bankroto bylą, kurioje ieškovė taip pat pareiškė kreditorinį reikalavimą. Bankroto bylos iškėlimo dienai atsakovų skola buvo 207 116,94 EUR, arba 716 914,58 Lt. Vykdant bankroto procedūrą buvo realizuotas atsakovų nekilnojamasis turtas iš kurio buvo padengta dalis skolos, o likusią 128 335,18 EUR skolą prašo priteisti. Nesutinka su atsakovų pozicija, kad jie bankrutavo kartu su įmone ir jų prievolė bankui pasibaigė. Nesutinka su atsakovų argumentais, kad jų prievolė bankui pasibaigė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bankrutavus individualiai įmonei, savininko, kaip fizinio asmens skolos išlieka.
Atsiliepimas
Atsakovai ir jų atstovas su reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad kredito grąžinimo terminai buvo 2033-03-20 ir 2047-08-19 ir įsipareigojimus pagal sutartis jie vykdė. Teisme iškėlus bankroto bylą jų individualiai įmonei, ieškovas pats nutraukė kredito sutartis, pareiškė kreditorinį reikalavimą visai negrąžintai kreditų sumai, nors to daryti neprivalėjo. Pagal kredito sutartis jų įkeistas turtas buvo realizuotas, dėl to jie patyrė didelius nuostolius ir šiuo metu jokio kito turto neturi. Mano, kad jų prievolė bankui pasibaigė bankroto byloje, todėl ieškovo reikalavimas turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad AB SEB bankas ir atsakovas sudarė dvi kredito sutartis: 2007-08-20, pagal kurią atsakovams suteiktas 145 171,60 eurų kreditas iki 2047-08-19 ir 2008-03-21, pagal kurią atsakovams suteiktas 53 5277,98 eurų kreditas iki 2033-03-20 (b. l. 6-23). Pagal sudarytas kredito sutartis atsakovai įsipareigojo grąžinti gautus kreditus ir sumokėti palūkanas bankui pagal Sutartis ir mokėjimo grafikus (sutarčių 4.1 punktas).
Panevėžio apygardos teismas 2009-11-17 iškėlė bankroto bylą individualiai įmonei „Automobilių pervežimai“, kurios savininkais buvo atsakovai. Bankroto procesas baigtas ir jo metu ieškovės reikalavimai buvo patenkinti įkeisto turto ribose (b. l. 27-28). Atsakovų skola bankui sudaro 128 335,18 eurų, arba 443 115,71 Lt (b. l. 30-31, 37).
Įstatymas reglamentuoja, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6. 38 str.).
Atmestini atsakovų argumentai, kad prievolę bankui jie įvykdė bankroto procese, kuomet buvo parduotas jų visas turtas, tame tarpe ir bankui įkeistas turtas. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p., įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) per teismo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Ši įstatymo nuostata susijusi su CK 2.50 str. 4 d., nustatančia, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką išaiškino, kad iškėlus bankroto byla individualiai įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu asmeniu, – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla reikalavimas. Kadangi už individualios įmonės – neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens – prievoles atsako ne vien tik įmonė, bet ir jos dalyviai, tai visos civilinės bylos, kuriose nagrinėjami įmonės dalyviui (dalyviams) pareikšti turtiniai reikalavimai, turi būti perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Bankroto proceso metu išieškojimas nukreipiamas į visą skolininko turtą (ĮBĮ 15 str. 2.d., CK 2.50 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2009-09-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-357/2009).
Atsakovai A. ir R. V., būdami ieškovės skolininkais pagal kredito sutartis, savo prievolės neįvykdė, o bankroto proceso metu, nors ieškovė ir pareiškė kreditorinį reikalavimą, jis patenkintas nebuvo. Nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentu, kad jų prievolė bankui pasibaigė kartu su individualios įmonės bankrotu. Įmonė ir fizinis asmuo yra du atskiri civilinės teisės subjektai. Ginčo šalys yra Bankas ir individualios įmonės dalyviai, bet ne pati individuali įmonė. Atsakovai, kaip individualios įmonės savininkai ir kaip fiziniai asmenys, turi asmeninių įsipareigojimų ieškovei, kuri nebuvo jų individualios įmonės kreditorė. Kadangi atsakovų, kaip fizinių asmenų, turinčių neįvykdytų įsipareigojimų Bankui, prievolė dėl jų individualios įmonės bankroto nepasibaigė, negrąžinto kredito suma, 128 335,18 eurų (ekvivalentas litas sudaro 443 115,71 Lt) priteistina iš atsakovų solidariai.
Esant nustatytomis aplinkybėmis, ieškinys pagrįstas ir tenkinamas (CK 6. 200, 6. 210 str. 1 d.). Patenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos 8 431,57 Lt žyminio mokesčio ir 26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (CPK 79-80, 88, 92-93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti solidariai iš A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 128 335,18 eurų (vieną šimtą dvidešimt aštuonis tūkstančius tris šimtus trisdešimt penkis eurus 18 euro centų) skolos, palūkanų ir delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2013-04-25 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, po 4 215,79 Lt (keturis tūkstančius du šimtus penkiolika litų 79 centus) iš kiekvieno žyminio mokesčio AB SEB banko, JAK 112021238, a. s. (duomenys neskelbtini), naudai ir po 13 Lt (trylika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.
Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduoti Panevėžio apygardos teisme.