Kauno apylinkės teismo įsakymas, 1-2803-288/2017

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Įsakymas
Data: 2017-12-07
Bylos Nr.: 1-2803-288/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-03-6-00008-2017-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Liuba Kymantienė
Kaltinamasis: D. N.

Kategorijos

1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-2803-288/2017Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00008-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4; (S) 1.1.8.6.2; 1.2.18.8; 1.2.18.10; 1.1.8.10; 2.12.1.1; 2.12.1.4

KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ovidijaus Vasiliausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 19 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalį, kur nurodyta, kad „... Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“ bei pagal minėto įstatymo 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą“ 1 dalį, kur nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir objektyvią tikrovę atitinkančios informacijos įrašymą į deklaracijas bei jų pateikimą mokesčių administratoriui, turėdamas tikslą išvengti mokesčių, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751:

- 14 straipsnio „Apmokestinimo momentas“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, nes per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį I. T., objektyviai neturėjusią galimybių suvokti ir nesuvokusios atliekamų veiksmų neteisėtumo, nepateikė pastarajai į apskaitą įtraukti apskaitos dokumentų, susijusių su pagal 2015 m. birželio 29 d. notarinę pirkimo–pardavimo sutartį Nr. EJ-2271 parduotu butu L. K. ir E. K. už 46918 Eur sumą, dėl ko I. T. 2015 m. birželio 1 d. Kauno apskrities VMI pateiktoje PVM deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. nedeklaravo 8143 Eur pardavimo PVM.

Be to, jis apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 19 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalį, kur nurodyta, kad „... Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“ bei pagal minėto įstatymo 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą“ 1 dalį, kur nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalį, kur nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo:

- 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniuose registruose neteisingai apskaitė ir Kauno apskrities VMI pateiktose PVM deklaracijose pateikė neteisingus duomenis, t. y. neteisingai apskaitė ir deklaravo PVM apmokestinamus sandorius už mokestinį laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., o už mokestinį laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. neapskaitė PVM apmokestinamų sandorių bei pardavimo PVM nuo šių pardavimų ir neapskaitė pirkimo PVM (nepateikė buhalterinių registrų) už 2015 metų sausio – rugsėjo mėnesius, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų dydžio;

- 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno apskrities VMI pateiktose mokestinio laikotarpio nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. PVM deklaracijose deklaravo 9235 Eur pirkimų Lietuvoje PVM, tačiau nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, įrodančių, kad ūkinės operacijos įvyko. Taip pat neapskaitė PVM apmokestinamų sandorių 38775 Eur ir pardavimo PVM 8143 Eur už mokestinį laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d., kurie faktiškai įvyko, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų dydžio;

- 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neįregistravo faktiškai įvykusios ūkinės operacijos – buto pardavimo L. K. ir E. K. pagal 2015 m. birželio 29 d. notarinę pirkimo–pardavimo sutartį Nr. EJ-2271, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio;

- 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatas“, nes paslėpė ir tyrimui nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų už 2015 metus ir dalies buhalterinių registrų už 2013 metus bei 2014 metus, kasos dokumentų ir kasos knygos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei buhalterinių registrų už 2015 metus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos.

Kaltinamasis D. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta 2011 m. lapkričio 18 d. Pagrindinė įmonės veikla – statybos darbai. Pastatė kotedžus (duomenys neskelbtini), taip pat teikė technikos nuomos paslaugas. Iš pradžių įmonėje dirbo du buhalteriai, po to buhalterinės apskaitos paslaugas jų įmonei teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, dar vėliau buhalterinės apskaitos paslaugas teikė I. T., tačiau bendrovė su ja buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų nebuvo sudariusi. Jis šiuo metu taip pat neprisimena, ar dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų buvo sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios įgaliotas asmuo ta pati I. T.. Dabar neprisimena, kada tiksliai sutarė su I. T. dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis buvo nutraukta 2015 m. birželio 29 d. Bet, kiek prisimena, notarinę buto pardavimo sutartį, pagal kurią Lukui ir E. K. buvo parduotas butas adresu: (duomenys neskelbtini), tikrai buvo nuvežęs I. T. tam, kad ji įtrauktų šio buto pardavimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Kodėl ji neįtraukė jos į bendrovės buhalterinę apskaitą, buto pardavimo neįtraukė į PVM deklaraciją, paaiškinti negali. Pripažįsta, kad būdamas bendrovės vadovu turėjo užtikrinti, kad šis buto pardavimas būtų tinkamai apskaitytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, kad pardavimas būtų įtrauktas į PVM deklaraciją ir sumokėtas pridėtinės vertės mokestis. Tai buvo padaryta per aplaidumą ir dėl to, kad permažai skyrė dėmesio buhalterinei apskaitai, dėl to nuoširdžiai gailisi (b. t. 1, b. l. 102-109, 127-128).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

2017 m. sausio 12 d. Kauno apskrities VMI patikrinimo aktu Nr. FR0680-18, kuriame nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimai (b. l. 7-21).

2017 m. kovo 2 d. Kauno apskrities VMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-82, kuriuo patvirtinti nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimai (b. l. 79-80).

2015 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. EJ-2271 kopija, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ L. K. ir E. K. pardavė butą ir dalį žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 39-49)

2015 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymu, kuriuo E. K. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9383,69 Eur pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 38).

2016 m. liepos 28 d. pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracija už 2015 m. birželio mėn. mokestinį laikotarpį, kurioje pateikti neteisingi duomenys (b. l. 81).

2017 m. kovo 1 d. Kauno apskrities VMI Kontrolės departamento Antrojo juridinių asmenų patikrinimo skyriaus antrojo poskyrio vyriausiosios specialistės B. G. parodymais, kad 2016 m. rugsėjo 21 d. Kauno apskrities VMI pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 19 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla buvo vieno ir dviejų butų individualių namų statyba ir pardavimas. Patikrinimas buvo inicijuotas dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktas PVM deklaracijas turėjo įsiskolinimą Valstybės biudžetui ir jo nedengė, tačiau VMI uždėjus areštą vienam butui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatytame dviejų butų name, bendrovė pateikė patikslintas PVM deklaracijas, kuriose nebedeklaravo PVM įsiskolinimo biudžetui. Pirmiausia buvo pradėtas mokestinis tyrimas, tačiau mokestinio tyrimo metu nustačius PVM deklaravimo pažeidimus, buvo inicijuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinis patikrinimas. Mokestinio tyrimo ir mokestinio patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė kasos dokumentų, kasos knygos ir dalies buhalterinių registrų už 2013 metus, dalies buhalterinių registrų už 2014 metus, pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų už 2015 metus. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pirktų ir sunaudotų statybos darbams medžiagų bei įsigytų statybos paslaugų priskyrimo pagal statybos objektus, apskaitą tik vienam statybos objektui, nors jų iš viso buvo aštuoni. Mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta eilė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Jau mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeisdama Lietuvos Respublikos PVM įstatymo reikalavimus, į buhalterinę apskaitą 2015 m. birželio 29 d. neįtraukė 46918 Eur namo adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimo L. K. ir E. K., bei nedeklaravo 8143 Eur pardavimo PVM už 2015 metų birželio mėn. mokestinį laikotarpį VMI pateiktoje PVM deklaracijoje. Taip pat už 2014 metų gruodžio mėnesio mokestinį laikotarpį VMI pateiktoje PVM deklaracijoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaičiavo ir nedeklaravo už 8825,56 Lt (2556,06 Eur) įsigytos medienos gaminių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1532 Lt (444 Eur) pardavimo PVM, nors tai privalėjo padaryti vadovaujantis Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 96 straipsnio 4 dalies reikalavimais, todėl už šį laikotarpį papildomai buvo paskaičiuota 1532 Lt (444 Eur) mokėtino į Valstybės biudžetą PVM. Iš viso per tikrinamąjį laikotarpį bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ papildomai buvo priskaičiuota 17822 Eur mokėtino į Valstybės biudžetą PVM suma. 444 Eur suma susidarė dėl nedeklaruoto medienos gaminių pardavimo PVM, 8143 Eur suma susidarė dėl nedeklaruoto namo pardavimo, o likusioji 9235 Eur suma – dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirais laikotarpiais nepateikė pirminių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų. Kiek ji žino, šiuo metu yra priiminėjamas sprendimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinio patikrinimo akto patvirtinimo (b. l. 33-34).

2017 m. gegužės 19 d. liudytojo L. K. parodymais, kad 2015 metų žiemą, tiksliai datos neprisimena, internetiniuose skelbimuose jis rado skelbimą apie parduodamą dviejų butų kotedžą adresu: (duomenys neskelbtini). A. S. nurodytu telefonu pasiskambinęs, susitarė susitikti ir apžiūrėti parduodamą nekilnojamąjį turtą. Tuo metu ieškojo būsto, todėl apžiūrėjo ne vien tik šį butą. Šiame kotedže buvo likęs tik vienas – pirmas butas ir tai buvo vienas iš paskutiniųjų neparduotų butų tame rajone, kurį pastatė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Išorinė kotedžo dalis buvo pilnai įrengta, o viduje tik sienos ir pertvaros buvo tinkuotos, buvo įrengta pagrindinė elektros instaliacija ir santechninė dalis, išvedžioti šildymo vamzdžiai. Buto pirkimo pardavimo sąlygos buvo aptartos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu vardu D., kuris prisistatė bendrovės vadovu, ant buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašė D. N.. Buvo sutarta, kad butą jam parduos už 46 918,44 Eur (162 000 Lt) kartu su žeme, tokia suma ir buvo įrašyta į pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi tokios sumos jis tuo metu neturėjo, kreipėsi į DNB banką, kad suteiktų paskolą būstui įsigyti. Bankas finansavo 80 proc. būsto vertės, likusius 20 proc. jis turėjo sumokėti pasirašant sutartį. Kadangi reikėjo gauti banko paskolą, būsto pirkimas šiek tiek užsitęsė. Buto adresu: (duomenys neskelbtini), ir jam priklausančio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2015 m. birželio 29 d. Kauno m. 25-ąjame notaro biure, dalyvaujant jam, jo žmonai E. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui D. N.. Tą pačią dieną iš jo žmonos E. K. asmeninės sąskaitos buvo padarytas 9383,69 Eur (32 400 Lt) piniginių lėšų pervedimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią Kaišiadorių kredito unijoje. Likusiąją dalį bankas pervedė į pardavėjo sąskaitą tiesiogiai. Būsto pirkimo pardavimu rūpinosi jis, jo žmona yra tik bendrasavininkė. Raktus nuo buto gavo pasirašęs pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 36-37).

2017 m. gegužės 23 d. liudytojo L. B. parodymais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta 2005 metų lapkričio mėnesį. Pagrindinė įmonės veikla – buhalterinės apskaitos paslaugų teikimas. Jis nuo pat pradžių yra šios bendrovės direktorius. Bendrovėje dar dirba trys buhalterės, kurios betarpiškai tvarko klientų buhalterinę apskaitą ir vadybininkė. Prieš pradedant tvarkyti buhalterinę apskaitą, jie su klientais sudaro sutartį, kuria įsipareigoja pagal kliento pateiktus dokumentus sutvarkyti jų buhalterinę apskaitą ir pateikti reikalingas ataskaitas, balansus VMI, Sodrai ir kitoms institucijoms. Klientai, priklausomai nuo apimties, įsipareigoja apskaitą tvarkančiai buhalterei pateikti pirminius apskaitos dokumentus kartą ar kelis kartus per mėnesį. Sutartyje yra numatomi konkretūs terminai, iki kada klientai privalo pateikti einamuosius pirminius apskaitos dokumentus tam, kad nepavėluoti pateikti ataskaitas. Vienas iš jų klientų buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta 2013 m. rugpjūčio 5 d. Pagal šią sutartį klientas buvo įpareigotas pateikti pirminius apskaitos dokumentus už einamojo mėnesio sausio 15 d. laikotarpį iki einamojo mėnesio 20 d., o už einamojo mėnesio 31 d. iki kito mėnesio 5 d. Klientas yra atsakingas už apskaitos dokumentų ir informacijos pateikimo teisingumą, identiškumą, pilnumą ir patikimumą. Trūkstamus dokumentus pagal nurodymą klientas privalo pateikti ne vėliau kaip per 10 dienų apskaitiniam mėnesiui pasibaigus. Sutartyje buvo nurodytas jos galiojimo terminas iki 2014 m. rugpjūčio 4 d., tačiau numatyta, kad, jei sutarties šalys nesudaro naujos sutarties, ji tampa neterminuota. Šiuo atveju sutartis tapo neterminuota, tačiau ji buvo nutraukta 2015 m. birželio 29 d. Kokia buvo tiksli sutarties nutraukimo priežastis, jis šiuo metu jau neprisimena, tačiau iniciatyva buvo iš kliento pusės. Kiek pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ statė kotedžus, gal tuo metu jie baigė išsiparduoti ir jiems nebereikėjo jų paslaugų, arba jos buvo per brangios. 2015 m. birželio 29 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties nutraukime nurodyta, kad apskaitos paslaugos bendrovei (duomenys neskelbtini)“ buvo teikiamos iki 2015 m. gegužės 31 d. Sutarties nutraukimo dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga 635,25 Eur, šiuo metu šis įsiskolinimas yra padengtas. Nutraukus buhalterinės apskaitos paslaugų teikimą, bendrovės direktoriui D. N. buvo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai pagal 2015 m. birželio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų perdavimo–priėmimo aktą. Šį aktą pasirašė jis, D. N. ir aktą sudariusi buhalterė G. Z.(b. l. 51-52). 2017 m. gegužės 23 d. liudytojo papildomais parodymais, kad 2015 m. birželio 3 d. jis elektroniniu būdu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ši deklaracija yra patikslinta, nes pirmoji buvo pateikta 2015 m. sausio 26 d. Deklaracija buvo patikslinta todėl, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai, pavėluotai pateikė pirkimo PVM sąskaitų faktūrų. Šioje PVM deklaracijoje 33 punkte „Pardavimo PVM (96 str. nustatytais atvejais)“ nebuvo deklaruotas medienos, įsigytos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. gruodžio 5 d. ir 2014 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitas faktūras VAI Nr. 14-593 ir Nr. 14-622 1532 Lt (444 Eur) pardavimo PVM todėl, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro už 2014 m. gruodžio mėn. matosi, kad ši suma yra įtraukta į minėtos PVM deklaracijos 35 punktą „Atskaitomas PVM“ nurodytą 3265 Lt (945,61 Eur) sumą. Taip atsitiko todėl, kad, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gruodžio mėn. 443 sąskaitos „Skolos tiekėjams Apyvartos žiniaraštis“ esančius duomenis bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytą medieną sumokėjo visą PVM sąskaitose faktūrose nurodytą sumą, įskaitant ir PVM. 2015 m. birželio 26 d. buvo patikslintos ir PVM deklaracijos už 2015 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesius, nes, kaip jau minėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. N. papildomai pavėluotai, prieš sudarant bendrovės balansą, pateikė pirkimo PVM sąskaitas faktūras, kurias privaloma įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą ir dėl to keitėsi duomenys, kurie privalo būti įtraukti į minėtų mokestinių laikotarpių PVM deklaracijas (b. l. 58-59).

2017 m. gegužės 23 d. liudytojos I. B. parodymais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ji pradėjo dirbti 2013 metų liepos mėnesį ir dirbo iki 2014 m. spalio mėnesio, datos tiksliai neprisimena. Pagrindinė įmonės veikla – buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimas bendrovės klientams. Ji tvarkė klientų buhalterinę apskaitą. Viena iš bendrovių, kuriai ji teikė buhalterinės apskaitos paslaugas, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek pamena, ši bendrovė užsiėmė statybomis, statė kotedžus. Kiek pamena, šios bendrovės apskaitos dokumentus jai pristatydavo pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kurio nei vardo, nei pavardės šiuo metu neprisimena, arba kažkokia mergina, jos vardo ir pavardės taip pat nežino. Kiek pamena, bendrovė nebuvo iš tų, kuri tvarkingai ir laiku pristatydavo pirminius apskaitos dokumentus. Paprastai tai paaiškėdavo į registrus suvedant bendrovės banko sąskaitų duomenis, nes ne visoms piniginių lėšų judėjimo bendrovės atsiskaitomojoje sąskaitoje operacijoms buvo laiku pateikiami pateisinantys dokumentai. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma buhalterinės apskaitos programos „Būtenta“ pagalba. Bendrovės pateiktus pirminius apskaitos dokumentus ji suvesdavo į šią programą, o programa automatiškai sudarydavo visus apskaitos registrus ir reikalingas ataskaitas. Iš pradžių ji dar neturėjo teisės ataskaitas pateikinėti VMI ir Sodrai, tačiau pradirbus pusę metų, visas ataskaitas jau pateikinėjo ji. Dabar tiksliai neprisimena, bet mano, kad jos paskutinė VMI pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracija buvo už 2014 metų rugsėjo mėnesio mokestinį laikotarpį (b. l. 63-64).

2017 m. birželio 15 d. liudytojos I. T. parodymais, kad ji teikė buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, turi keletą įmonių, kurių apskaitą tvarko. Dabar tiksliai neprisimena, tačiau mano, kad per kažkurį iš jos klientų, ją surado UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. N. ir paprašė tvarkyti bendrovės apskaitą. Ji nebuvo per daug apkrauta darbu, todėl sutiko teikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. D. N. paaiškino, kad nebuvo patenkintas tuo, kas anksčiau tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, todėl ieško kito asmens, kuris galėtų teikti šias paslaugas. Nuo 2016 m. sausio 14 d. ji tapo bendrovės atstovu VMI. Nuo to laiko teikė deklaracijas VMI ir ataskaitas Sodrai. Buhalterinę apskaitą tvarkė Excel programos pagalba. Iš direktoriaus gautus pirminius apskaitos dokumentus sutraukdavo į registrus ir pagal tai sudarydavo deklaracijas bei ataskaitas. 2016 metais praktiškai nebevyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, todėl ir dokumentų buvo tik keletas. Direktorius iš pradžių sakė, kad planuoja naujus darbus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdys veiklą, tačiau realiai bendrovė veiklos nebevykdė. Jai buvo pažadėta mokėti 150 Eur per mėnesį darbo užmokestį, tačiau realiai ji jokio atlyginimo negavo iš viso. Prisijungus prie VMI sistemos kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei, po kurio laiko jai paskambino VMI inspektorė ir pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išregistruota iš PVM mokėtojų dėl to, kad neteikė PVM deklaracijų VMI ir paprašė pateikti PVM deklaracijas už tą laikotarpį, kai dar nebuvo išregistruota. Kai sutarė, kad ji teiks UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos paslaugas, bendrovės direktorius D. N. jai atvežė visus bendrovės apskaitos dokumentus, todėl ji užpildė PVM deklaracijas už tuos mokestinius laikotarpius, už kuriuos jos nebuvo pateiktos ir elektroniniu būdu pateikė jas VMI. Pirminių apskaitos dokumentų už tuos laikotarpius ji į registrus nesutraukė, tiesiog pagal juos apskaičiavo PVM ir duomenis pateikė VMI. Ji užpildė ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas už mokestinį laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Pirmąją deklaraciją už šį laikotarpį ji pateikė 2016 m. sausio 15 d. neužpildytą. Mano, kad ją tokią pateikė tik tam, kad ji būtų pateikta, kad bendrovė negautų baudos. Kitos dvi deklaracijos už tą patį laikotarpį buvo pateiktos 2016 m. liepos 28 d. Pirmiau pateiktoje deklaracijoje deklaravo 14 968 Eur grąžintino PVM, vėliau pateiktoje – 7492 Eur grąžintino PVM. Pirmiau pateiktoje PVM deklaracijoje padarė klaidą, todėl pateikė antrąją PVM deklaraciją ir ji yra galiojanti. Duomenis į pastarąją deklaraciją sutraukė pagal jai pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius apskaitos dokumentus. 2015 m. birželio 29 d. buto pardavimas E. K. ir L. K. už 46918 Eur į PVM deklaraciją nebuvo įtrauktas todėl, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. N. jai nepateikė buto pirkimo–pardavimo sutarties ir ji nežinojo apie šią operaciją. Tokiu būdu į deklaraciją nebuvo įtrauktas 8142,79 Eur pardavimo PVM. Iki 2016 m. birželio mėnesio ji buhalterinės apskaitos paslaugas teikė turėdama individualios veiklos pažymą, bet sutartis su ja dėl buhalterines apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pasirašyta, kaip jau minėjo, jokio atlygio už tai negavo. Ji jau norėjo atsisakyti šio darbo, tačiau direktorius D. N. ją atkalbinėjo. Tada ji jam pasiūlė sudaryti sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri taip pat teikė tokias paslaugas ir kurioje ji dirbo, tačiau sutartis taip ir liko nepasirašyta. Vėliau Kauno apskrities VMI pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, todėl ji visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie buvo pas ją, pristatė į VMI. Nors ir buvo užsiregistravusi VMI kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, tačiau realiai ji praktiškai apskaitos netvarkė, tik pateikė kelias PVM deklaracijas ir ataskaitas Sodrai. Patį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių D. N. per tą laikotarpį matė tik kokius tris ar keturis kartus, sutartys dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų taip ir liko nepasirašytos, atlygio ji negavo (b. l. 66-67).

2017 m. kovo 2 d. Kauno apskrities VMI sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. FR0682-82, kuriuo patvirtinti nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimai (b. l. 79-80).

2015 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymu, kuriuo E. K. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9383,69 Eur pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 38).

2016 m. liepos 28 d. pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracija už 2015 m. birželio mėn. mokestinį laikotarpį, kurioje pateikti neteisingi duomenys (b. l. 81).

2017 m. kovo 1 d. Kauno apskrities VMI Kontrolės departamento Antrojo juridinių asmenų patikrinimo skyriaus antrojo poskyrio vyriausiosios specialistės B. G. parodymais, kad 2016 m. rugsėjo 21 d. Kauno apskrities VMI pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 19 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla buvo vieno ir dviejų butų individualių namų statyba ir pardavimas. Patikrinimas buvo inicijuotas dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktas PVM deklaracijas turėjo įsiskolinimą Valstybės biudžetui ir jo nedengė, tačiau VMI uždėjus areštą vienam butui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatytame dviejų butų name, bendrovė pateikė patikslintas PVM deklaracijas, kuriose nebedeklaravo PVM įsiskolinimo biudžetui. Pirmiausia buvo pradėtas mokestinis tyrimas, tačiau mokestinio tyrimo metu nustačius PVM deklaravimo pažeidimus, buvo inicijuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinis patikrinimas. Mokestinio tyrimo ir mokestinio patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė kasos dokumentų, kasos knygos ir dalies buhalterinių registrų už 2013 metus, dalies buhalterinių registrų už 2014 metus, pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų už 2015 metus. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pirktų ir sunaudotų statybos darbams medžiagų bei įsigytų statybos paslaugų priskyrimo pagal statybos objektus, apskaitą tik vienam statybos objektui, nors jų iš viso buvo aštuoni. Mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta eilė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Jau mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeisdama Lietuvos Respublikos PVM įstatymo reikalavimus, į buhalterinę apskaitą 2015 m. birželio 29 d. neįtraukė 46918 Eur namo adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimo L. K. ir E. K., bei nedeklaravo 8143 Eur pardavimo PVM už 2015 metų birželio mėn. mokestinį laikotarpį VMI pateiktoje PVM deklaracijoje. Taip pat už 2014 metų gruodžio mėnesio mokestinį laikotarpį VMI pateiktoje PVM deklaracijoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaičiavo ir nedeklaravo už 8825,56 Lt (2556,06 Eur) įsigytos medienos gaminių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1532 Lt (444 Eur) pardavimo PVM, nors tai privalėjo padaryti vadovaujantis Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 96 straipsnio 4 dalies reikalavimais, todėl už šį laikotarpį papildomai buvo paskaičiuota 1532 Lt (444 Eur) mokėtino į Valstybės biudžetą PVM. Iš viso per tikrinamąjį laikotarpį bendrovei „DM statyba“ papildomai buvo priskaičiuota 17822 Eur mokėtino į Valstybės biudžetą PVM suma. 444 Eur suma susidarė dėl nedeklaruoto medienos gaminių pardavimo PVM, 8143 Eur suma susidarė dėl nedeklaruoto namo pardavimo, o likusioji 9235 Eur suma – dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirais laikotarpiais nepateikė pirminių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų. Kiek ji žino, šiuo metu yra priiminėjamas sprendimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinio patikrinimo akto patvirtinimo (b. l. 33-34).

2017 m. gegužės 19 d. liudytojo L. K. parodymais, kad 2015 metų žiemą, tiksliai datos neprisimena, internetiniuose skelbimuose jis rado skelbimą apie parduodamą dviejų butų kotedžą adresu: (duomenys neskelbtini) A. S. nurodytu telefonu pasiskambinęs, susitarė susitikti ir apžiūrėti parduodamą nekilnojamąjį turtą. Tuo metu ieškojo būsto, todėl apžiūrėjo ne vien tik šį butą. Šiame kotedže buvo likęs tik vienas – pirmas butas ir tai buvo vienas iš paskutiniųjų neparduotų butų tame rajone, kurį pastatė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Išorinė kotedžo dalis buvo pilnai įrengta, o viduje tik sienos ir pertvaros buvo tinkuotos, buvo įrengta pagrindinė elektros instaliacija ir santechninė dalis, išvedžioti šildymo vamzdžiai. Buto pirkimo pardavimo sąlygos buvo aptartos su UAB „DM statyba“ atstovu vardu D., kuris prisistatė bendrovės vadovu, ant buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašė D. N.. Buvo sutarta, kad butą jam parduos už 46 918,44 Eur (162 000 Lt) kartu su žeme, tokia suma ir buvo įrašyta į pirkimo pardavimo sutartį. Kadangi tokios sumos jis tuo metu neturėjo, kreipėsi į DNB banką, kad suteiktų paskolą būstui įsigyti. Bankas finansavo 80 proc. būsto vertės, likusius 20 proc. jis turėjo sumokėti pasirašant sutartį. Kadangi reikėjo gauti banko paskolą, būsto pirkimas šiek tiek užsitęsė. Buto adresu: (duomenys neskelbtini), ir jam priklausančio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2015 m. birželio 29 d. Kauno m. 25-ąjame notaro biure, dalyvaujant jam, jo žmonai E. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui D. N.. Tą pačią dieną iš jo žmonos E. K. asmeninės sąskaitos buvo padarytas 9383,69 Eur (32 400 Lt) piniginių lėšų pervedimas į UAB „DM statyba“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią Kaišiadorių kredito unijoje. Likusiąją dalį bankas pervedė į pardavėjo sąskaitą tiesiogiai. Būsto pirkimo pardavimu rūpinosi jis, jo žmona yra tik bendrasavininkė. Raktus nuo buto gavo pasirašęs pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 36-37).

2017 m. rugpjūčio 8 d. liudytojos L. D. parodymais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja buhaltere ji dirba nuo 2002 metų, tiksliai datos neprisimena. Pagrindinė įmonės veikla – prekyba statybine mediena. 2014 m. gruodžio 5 d. ir 2014 m. gruodžio 18 d. jų bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė lauko obliuotą medieną – dailylentes už 7545,56 Lt, įskaitant PVM ir impregnuotas terasines lentas už 1280,66 Lt, įskaitant ir PVM. Už medieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė 2014 m. gruodžio 18 d. sumokėdama grynais pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. VAL0282125 5326,22 Lt, o likusią dalį – 3500 Lt, tą pačią dieną pervedė į jų bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą. Parduodant šią medieną PVM įstatymo 96 straipsnio nuostatos nebuvo taikomos, nes parduota mediena yra papildomai apdirbta, - ji yra išobliuota, todėl pardavimo PVM buvo apskaitytas, deklaruotas ir sumokėtas bendra tvarka, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mūsų bendrovei sumokėjo medienos kainą ir plius 21 proc. PVM, o mūsų bendrovė šį PVM atitinkamai deklaravo 2015 m. sausio 19 d. pateiktoje PVM deklaracijoje už 2014 m. gruodžio mėnesio mokestinį laikotarpį ir sumokėjo į Valstybės biudžetą (b. l. 69-70).

Teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo D. N. nusikalstamos veikos pilnai įrodytos, kvalifikuotos teisingai ir atitinka BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nustačius aplinkybes, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „DM statyba“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. bei pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. D. N. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda ir jos dydžiu (b. l. 131).

D. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

D. N. neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 110-119, 120), priklausomybės ligų įskaitoje ir psichiatrinėje įskaitoje neužregistruotas, dirba. Kaltinamasis padarė du nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 220 str. 1 d., 11 str. 3 d. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK redakcija), kitas – apysunkių nusikaltimų (BK 222 str. 1 d., 11 str. 4 d.).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios paskyrimas šioje situacijoje visiškai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus (BK 47 str. 2 d. 2 p., 3 p. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK redakcija).

Prokuroro pasiūlytas baudos dydis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį iš esmės pakoreguotinas, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių nebuvimą, jį sumažinant. Paskirtosios bausmės subendrintinos tarpusavyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

D. N. kardomoji priemonė nepaskirta, laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti:

- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą,

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 96 MGL (3615,36 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – 96 MGL (3615,36 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 64 MGL (2410,24 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti D. N., kad baudą privaloma sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti D. N., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Liuba Kymantienė