Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudž. byla Nr. 1A-760-133/2012

2012 m. gruodžio 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Indrei Stankienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, nuteistajam A. B., gynėjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui, civilinio ieškovo atstovei Rasai Užkuraitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjo advokato L. S. Bagdono apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir pritaikius BK 54 str. 3 d. nuteistas 150 MGL (devyniolikos tūkstančių penkių šimtų Lt) dydžio bauda.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš A. B. 47 150, 35 Lt (keturiasdešimt septyni tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt litų 35 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteista iš A. B. 2000 Lt (du tūkstančiai litų) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) naudai.

Iki civilinio ieškinio išieškojimo paliktas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. B. turtui – nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. 1901-9000-6013:0019, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. už tai, kad, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), reg. Kaune, (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu ir interesais, turėdamas tikslą apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgyti svetimą turtą, tyčia, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, iš anksto žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesumokės AB (duomenys neskelbtini) už prekes, ir nutylėdamas turto savininko AB (duomenys neskelbtini) apsisprendimui turinčias įtakos esmines aplinkybes, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki, 2009-06-22 Kauno apygardos teismo nutartimi, išnagrinėjus kreditoriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo kreditorių reikalavimų užtikrinimui UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis turtas areštuotas, tai pat jis pats dėl įmonės nemokumo kaip UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius 2009-09-04 kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, tokiu būdu aiškiai suvokdamas, kad dėl įmonės bankroto AB (duomenys neskelbtini) neturės realios galimybės įgyvendinti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, 2009-09-01, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, Kaune, (duomenys neskelbtini), veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu, įgaliojimu Nr. 385466 įgaliojo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoją – mechaniką L. Č. laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2009-09-30 UAB (duomenys neskelbtini) vardu priimti prekes iš AB (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje AB (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), reg. Kaune, (duomenys neskelbtini), 2002-01-16 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 53, sudarytos tarp AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo perduoti prekes UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, o UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo priimti prekes ir apmokėti už jas per 30 dienų nuo prekių priėmimo pagal pateikiamas PVM sąskaitas faktūras, pagrindu laikotarpiu nuo 2009-09-04 iki 2009-09-22 UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu perdavė, o UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo prekių viso už 47 150,35 Lt, t.y. 2009-09-04 pagal PVM sąskaitą faktūrą SF-S09 Nr. 042812 įsigijo prekių už 5405,29 Lt, 2009-09-04 pagal PVM sąskaitą faktūrą SF-S13 Nr. 041941 įsigijo prekių už 4920,30 Lt, 2009-09-10 pagal PVM sąskaitą faktūrą SF-S17 Nr. 034154 įsigijo prekių už 1300,00 Lt, 2009-09-10 pagal PVM sąskaitą faktūrą SF-S11 Nr. 055992 įsigijo prekių už 860,00 Lt, 2009-09-10 pagal PVM sąskaitas faktūras SF-PC Nr. 065327, SF-PC Nr. 065327 įsigijo prekių už 3753,43 Lt, 2009-09-11 pagal PVM sąskaitą faktūrą SF-K06 Nr. 004078 įsigijo paslaugų už 58,00 Lt, 2009-09-11 pagal PVM sąskaitą faktūrą SF-PC Nr. 065370 įsigijo prekių už 667,20 Lt, 2009-09-15 pagal PVM sąskaitą faktūrą SF-PC Nr. 065644 įsigijo prekių už 2082,60 Lt, 2009-09-15 pagal PVM sąskaitą faktūrą SF-PC Nr. 065674 įsigijo prekių už 250,06 Lt, 2009-09-16 pagal PVM sąskaitas faktūras SF-PC Nr. 065680, SF-PC Nr. 065680 įsigijo prekių už 508,21 Lt, 2009-09-18 pagal PVM sąskaitą faktūrą SF-S09 Nr. 043186 įsigijo prekių už 9457,48 Lt, 2009-09-18 pagal PVM sąskaitą faktūrą SF-PC Nr. 065902 įsigijo prekių už 4120,95 Lt, 2009-09-18 pagal PVM sąskaitą faktūrą SF-PC Nr. 065905 įsigijo prekių už 11,00 Lt, 2009-09-18 pagal PVM sąskaitą faktūrą SF-PC Nr. 065914 įsigijo prekių už 11 240,00 Lt, 2009-09-22 pagal PVM sąskaitą faktūrą SF-S13 Nr. 042399 įsigijo prekių už 878,41 Lt, 2009-09-22 pagal PVM sąskaitą faktūrą SF-S09 Nr. 043273 įsigijo prekių už 1618,06 Lt, 2009-09-22 pagal PVM sąskaitą faktūrą SF-S09 Nr. 043274 įsigijo prekių už 19,36 Lt, tačiau už gautas prekes UAB (duomenys neskelbtini), kuriai 2009-09-21 Kauno apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2009-10-02, buvo iškelta bankroto byla, neatsiskaitė, tokiu būdu veikdamas per įgaliotą asmenį L. Č. apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 47 150,35 Lt vertės prekių, priklausančių AB (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas šiai bendrovei 47 150,35 Lt turtinę žalą..

Gynėjo teigimu, teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teisingai konstatavo, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) 2002 metais buvo sudaryta prekių pirkimo pardavimo sutartis. Sutarties sąlygose nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsipareigojusi UAB (duomenys neskelbtini) parduoti prekes, o (duomenys neskelbtini) priimti prekes ir už jas apmokėti pagal faktūras su mokėjimo atidėjimu 30 dienų. Šiuo atveju tarp šių dviejų įmonių buvo susiklostę pirkimo pardavimo santykiai arba civiliniai santykiai. Sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodytas ar keliamas iš Pirkėjo reikalavimas, pateikti atitinkamus dokumentus patvirtinančius įmonės mokumą ar įsiskolinimų dydį. Taip pat nei civilinis kodeksas, nei baudžiamasis kodeksas nenumato materialinės teisės normų, kurios įpareigotų ar būtų privalomos sutarties šalims, pateikti dokumentus ar informaciją apie įmonės turtinę padėtį. Tai kad bendrovės generalinis direktorius A. B. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai tik patvirtina, kad bendrovės administracijos direktorius tinkamai laikėsi bankroto įstatymo nustatytų teisės normų, tai nesustabdo įmonės veiklos, ar uždraudžia įmonės direktoriui ar kitam įmonės darbuotojui pasirašinėti sutartis, pirkti prekes, įmonei vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Tik įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą. Vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti sukčiavimo požymių.

Sprendžiant, ar asmens veika laikytina sukčiavimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokius ketinimus turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis. Sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, neketina vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą. Pažymėtina, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmos instancijos teismas išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad įsigytos medžiagos buvo ne pasisavintos, neišvaistytos, o panaudotos UAB (duomenys neskelbtini) veikloje. Statybinės medžiagos buvo perkamos tam, kad UAB (duomenys neskelbtini) galėtų užbaigti pradėtus objektus ir už atliktus darbus gautų pajamų ir kurių galėtų atsiskaityti su kitais kreditoriais. Tai kad medžiagos buvo vežamos į UAB (duomenys neskelbtini) statomus objektus patvirtina ir liudytojas L. Č., be to, atsižvelgtina, kad minėtas medžiagas užsakinėjo ne tiesiogiai generalinis direktorius A. B., jis tik vizuodavo užsakymus, juos pateikdavo L. Č.. Nežiūrint į tai Kauno miesto apylinkės teismas konstatavo, kad „kaltinamasis A. B. išduodamas įgaliojimą L. Č. paimti prekes ir imdamas prekes iš AB (duomenys neskelbtini) žinojo, kad už gaunamas prekes neatsiskaitys, imdamas prekes nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei kuriai jis vadovavo“. Šiuo atveju prekes pirko ne fizinis asmuo A. B., o juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) . Bendrovė vykdė ūkinę komercinę veiklą. Nesuprantamas teismo teiginys, kad A. B., vengdamas prievolės tyčia kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, kuriai jis vadovavo. Gynėjo nuomone, nuosprendyje nepakankama motyvacijos ir argumentų, kur ir kaip pasireiškė gen. direktoriaus A. B. neteisėtas veikimas, apgaulė ar turtinės naudos siekimas. Šiuo atveju svarbus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 34 str. – pateisinama profesinė ar ūkinė rizika, t. y. asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už veiksmus, dėl kurių nors ir atsiranda baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių, bet jie atlikti pateisinama profesine ar ūkine rizika visuomenei naudingam tikslui. Rizika laikoma pateisinama, jeigu padaryta veika atitinka šiuolaikinį mokslą ir techniką, o nurodyto tikslo nebuvo galima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais ir rizikavęs asmuo ėmėsi būtinų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos įstatymų saugomus interesus. Į remontuojamą UAB (duomenys neskelbtini) objektą buvo atvežta medžiagų už 20000-30000 Lt, ko pasėkoje buvo užbaigtas ir priduodamas objektas kurio vertė 20 kartų didesnė (apie 600000,00 Lt.) nei turėtos išlaidos, o įmonė tuo pačiu , šiai sumai susimažina savo kreditorinius įsipareigojimus.

Kiti pateikti rašytiniai įrodymai esantys baudžiamojoje byloje patvirtina, kad A. B., veikdamas bendrovės vardu, pasirašė 2009-09-23 susitarimą, kad UAB (duomenys neskelbtini) apmokėtų už prekes gautas iš AB (duomenys neskelbtini). Nežiūrint į tai, teismas kaltinamojo pateiktą versiją vertino kritiškai, ir nurodė, kad tokie A. B. veiksmai iš esmės tik buvo siekta suklaidinti teismą, bandant įrodyti, jog kaltinamasis siekė, ieškojo būdų atsiskaityti su AB (duomenys neskelbtini).

Rangos sutarties, atliktų darbų aktų, susitarimo pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo nutartimi yra įtrauktas kaip kreditorius UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje. Pirmos instancijos teismas, paneigdamas ir atmesdamas minėtus rašytinius įrodymus, suabejojo Kauno apygardos teismo kompetencija bankroto byloje Nr. B2-1187-173/2012, kadangi aukštesnės instancijos teismas būtent šių dokumentų pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) įtraukė į kreditorių sąrašą.

Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, siekiant pašalinti bet kokius prieštaravimus, buvo prašoma iškviesti ir apklausti UAB (duomenys neskelbtini) direktorę N. L. gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, tačiau teismas , šį prašymą atmetė.

Gynėjas taip pat nurodė, kad įsigyjant automobilines padangas, A. B. visiškai nedalyvavo. Atsakingas asmuo L. Č. ruošė automobilius žiemai ir savo iniciatyva pirko automobilių detales, akumuliatorius, padangas. Juk niekas nesiaiškino kokie automobiliai ir kokiame stovyje buvo bendrovėje bankroto iškėlimo dienai., todėl būtina apklausti liudytoją L. Č..

Gynėjas savo apeliaciniame skunde išreiškė abejones ir dėl A. B. pareikšto kaltinimo kvalifikacijos. Kaltinant A. B. pagal LR BK 182 str. 2 dalį būtina nustatyti, kad A. B. jau pasirašydamas sutartį su AB (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu buvo sumanęs tyčia apgauti AB (duomenys neskelbtini), už gautas prekes neatsikaityti ir AB (duomenys neskelbtini) padaryti didelės vertės žalą, kurios dydis taip pat buvo numatytas, pasirašant sutartį tarp dviejų įmonių. Pažymėtina, kad, išrašant L. Č. įgaliojimą, jame nebuvo nurodyta, už kokią pinigų sumą jis gali pirkti prekių. tokio apribojimo nenurodė ir pati AB (duomenys neskelbtini) su prekių teikimu UAB (duomenys neskelbtini) sutiko 47150,35 Lt. sumai, tokiu būdu pats civilinis ieškovas skatino tęsti esamus santykius. Iš to seka, kad kaltinamos veikos kvalifikacijai tiesioginę įtaką turėjo ne A. B. veiksmai, bet AB (duomenys neskelbtini) sutikimas tiekti prekes, neapribojant prekių sumos dydžio. L. Č. apsisprendimas kokias prekes ir kokia kaina pirkti, bei darbų vadovų pateiktose paraiškose medžiagų kiekiai ir kaina. Taigi šiuo atveju kaltinamojo straipsnio kvalifikacija pagrįsta, ne tiesioginiais įrodymais, o tik spėliojimais ir prielaidomis.

Gynėjo nuomone, baudžiamojoje byloje nėra surinkta nei vieno įrodymo, kurie patvirtintų, kad A. B. būtų vykdęs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 182 str. 2 d. Teismo išvados, vertinant įrodymus, turi būti pagrįstos. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo motyvai byloja, kad visas A. B. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Kauno apygardos teisme buvo gauti civilinės ieškovės AB (duomenys neskelbtini) atstovės advokatės R. Užkuraitienės atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma nuteistojo A. B. gynėjo , skundą atmesti ir apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą, priteisti iš A. B. išlaidas advokato pagalbai apmokėti , surašant atsiliepimą ir už dalyvavimą teismo posėdyje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas ir nuteistasis prašė gynėjo skundą tenkinti, civilinio ieškovo atstovė ir prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistojo gynėjas skundu ginčija nuteistojo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, juos patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų bei padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes, teisingai kvalifikavo A. B. nusikalstamą veiką.

Lietuvos Respublikos BK 182 str. sukčiavimu laikomi tokie veiksmai, kuomet apgaule savo ar kitų naudai įgyjamas svetimas turtas ar turtinė teisė, išvengiama turtinės teisės ar ji panaikinama. Sukčiavimu šioje baudžiamojoje byloje A. B. veiksmai yra pripažinti nusikalstamais, nes bylos medžiagoje yra pakankamai įrodymų, jog A. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu ir interesais, turėdamas tikslą apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgyti svetimą turtą, tyčia, apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, iš anksto žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesumokės AB (duomenys neskelbtini) už prekes, ir nutylėdamas turto savininko AB (duomenys neskelbtini) apsisprendimui turinčias įtakos esmines aplinkybes, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki, (2009-09-21 Kauno apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2009-10-02, buvo iškelta bankroto byla), neatsiskaitė, tokiu būdu veikdamas per įgaliotą asmenį L. Č. apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 47 150,35 Lt vertės prekių, priklausančių AB (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas šiai bendrovei 47 150,35 Lt turtinę žalą.

A. B. kaltę patvirtina teisme ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai L. Č. ir N. L.. Liudytojas L. Č. patvirtino , jog jis dirbo vairuotoju - mechaniku, nuo kada iki kada, nežino, galimai nuo 2006 metų iki tol, kol gavo pranešimą dėl bankroto. Kada gavo pranešimą, neprisimena. Pirkdavo prekes, tvarkydavo automobilius. Prekes pirkdavo iš visokių firmų, AB (duomenys neskelbtini), iš daug firmų. (duomenys neskelbtini) turėjo 20 automobilių, jie buvo jo žinioje. Prieš bankrotą buvo naudojami visi automobiliai. Prekes iš įmonių imdavo pagal išduotą įgaliojimą, kurį išduodavo buhalterė, leidimą duodavo direktorius, parašai ant įgaliojimo būdavo ir buhalterės, ir direktoriaus. Ar 2009-09-01 buvo išduotas koks įgaliojimas, neprisimena. Darbo sutartyje koks buvo nurodytas atlyginimas, neprisimena, kiek dirbdavo, tiek ir mokėdavo, apie pusantro tūkstančio, mokėdavo vieną kartą į mėnesį, pervesdavo į sąskaitą. 2009 m. prieš bankrotą atlyginimai vėluodavo, kiek maždaug laiko vėluodavo, neprisimena, mėnesį, pusę mėnesio. Jis buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą bankrutuojančios įmonės (duomenys neskelbtini), nieko nepriteisė teismas, koks buvo jo kreditorinis reikalavimas, neprisimena. Prieš pat bankrotą iš „Lytagros“, kokias prekes ėmė, neprisimena, daug buvo, medžiagos buvo sunaudotos remontui. Pagal įgaliojimą paimdavo prekes, panaudojo remontui.

Liudytojos N. L. parodymais nustatyta, jog 2009-2010 metais buvo „Nijolės pyragai“ direktore. Bendrovė 2009 m. vasarą samdė UAB (duomenys neskelbtini) dėl remonto antrame pastato (duomenys neskelbtini) , Kaune aukšte. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė, nors darbai ir buvo padaryti, darbų perdavimo priėmimo aktus pasirašė, defektavimo aktus pasirašė, tačiau iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos negavo.

Liudytojo R. S. parodymais, kurie buvo pagarsinti BPK 276 str. 5 d. tvarka, nustatyta jis yra antstolis. UAB (duomenys neskelbtini) yra žinomas, nes turi vykdomąsias bylas – 2009-03-21 UAB (duomenys neskelbtini) dėl 66 965 Lt su 6 procentais palūkanų ir apygardos teismo nutartį dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto arešto, nutartis keliant bankroto bylą. Vykdomieji dokumentai išsiųsti į Apygardos teismą, iškėlusį bankroto bylą nutartis areštuoti visą turtą. Vykdė šitą nutartį ir areštavo: 2009-07-01 buvo sudarytas turto aprašas iš 83 pozicijų, areštuota sąskaitos „Swedbanke“, „Sebbank“, „Nord LB“. 2010 m. priimtas patvarkymas dėl sustabdymo, išsiųstas į bankroto bylą Apygardos teismą. Labai daug areštų uždėta. Tuo metu „Swedbankas“ atsakė, kad sąskaitų likutis 0 eurais, 0 litais, 0 USD. Negali pasakyti, ar bendravo su (duomenys neskelbtini) vykdydamas Apygardos teismo arešto nutartį. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad buvo įteiktas turto aprašas. Negali atsakyti, ar galėjo toliau vykdyti veiklą areštavus bendrovės turtą. Iš praktikos gali pasakyti, kad buvo nutartyje parašyta kaip ir kas leidžiama, leidžiama mokėti atlyginimus, mokėti mokesčius, draudimo įmokas, dėl naudojimo, valdymo, mano šitoje nutartyje pasisakyta nebuvo.

Liudytojo A. V. parodymais nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) bankroto proceso metu gavo pranešimą iš bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini), pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad (duomenys neskelbtini) dar iki to teikė paslaugas (duomenys neskelbtini). Šitų dokumentų, kuriuos pateikė „Nijolės pyragas“ pagrindu, paprašė pateikti dokumentus dėl 119 990,84 Lt sumos, patvirtinta tokia suma Kauno apygardos teismo bankroto byloje. Jam nežinoma, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo toks susitarimas, jog apmokės tiesiogiai. Jie gavo atitinkamus dokumentus, paprašė (duomenys neskelbtini) buhalterės pateikti paaiškinimą dėl minėtų dokumentų. Paaiškinimas buhalterės buvo, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo įtrauktas, nes buhalterijoje nebuvo atliktų darbų akto. Apygardos teismas patvirtino kreditorinį reikalavimą 119 990, 84 Lt sumai UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje. Bankrutavusi UAB (duomenys neskelbtini), išskyrus hipotekos nebuvo tenkinta, apie tai, kad (duomenys neskelbtini) perleistų kitiems asmenims, nėra gavę informacijos, situacija nėra pasikeitusi. Didžioji dalis turto parduota, likęs neparduotas tik bankui įkeistas turtas.

Liudytojos G. O. T. parodymais nustatyta, kad jai žinoma tiek, jog jai buvo pateiktos sąskaitos medžiagų, inventoriaus pirkimo. Dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 1999-07-15 vyr. buhaltere. 2009 m. rugsėjo pabaigoje jai buvo pateiktos medžiagų pirkimo sąskaitos iš UAB (duomenys neskelbtini), viskas buvo užregistruota apskaitoje bendra tvarka. Paskui materialiai atsakingi asmenys, kurie gavo tas priemones, jų atsakomybė, buvo atspindėta, jie atnešė aktus, kas kur panaudota, taip, kaip ir visada buvo padaryta. Atsiskaityta nebuvo, nes tuo metu nebuvo pinigų, o vėliau buvo bankroto byla. Su finansiniais sunkumais UAB (duomenys neskelbtini) susidūrė pradžioj 2009 metų, dar vyko pardavimai butų, iki kurio mėnesio, negali pasakyti, po truputį judėjo pinigai, tik butų pirkimas nuo vidurio metų jau buvo sustoję, metų viduryje, kai bankas atsisakė kredituoti. „Atolo“ sąskaitos buvo pagrindinės „Swedbanke“, ten vykdavo visi atsikaitymai, dar labai mažai buvo „Sebbanke“ ir „Nordbanke“. Kada sąskaitos buvo areštuotos, neatsimena, lyg vidury metų. Įgaliojimai pirkti prekes, būdavo pagal direktoriaus nurodymus, tai paliudijimai, kad tas žmogus atvažiuos prekių paimti. UAB (duomenys neskelbtini), už prekes paimtas iš (duomenys neskelbtini), tikėjosi atsiskaityti, manė, kad bus restruktūrizacija. Dėl bankroto bylos iškėlimo, kas ir kada kreipėsi, nežino, nematė dokumentų. Turėjo įsiskolinimų, darbuotojai, kas norėjo išėjo anksčiau, paskui, kai paskelbė bankrotą, visus atleido. Ji bankroto bylai ruošė finansinius dokumentus pagal gautą raštą dėl bankroto iškėlimo. Pirma ruošė dokumentus restruktūrizacijai. Direktorius bankroto bylai dokumentus ruošti ar prašė, negali pasakyti. Bendrovė tuo metu hipotekinių įsiskolinimų turėjo, nes buvo imtas kreditas iš „Swedbanko“ ir hipotekai užstatyti butai. Visas nekilnojamas turtas buvo užstatytas už hipotekos įsiskolinimus. Nekilnojamasis turtas siekė gal 700-800 000 litų, kilnojamo turto (pačios įmonės) apie milijoną, bet kur pastatyti namai buvo apie 12-13 mln. 2009 metų vidury „Swedbankas“ pareikalavo grąžinti sumą iš UAB (duomenys neskelbtini), atsisakė Krėvės pr. namo dėl 3 mln. 200 000 litų. Kur buvo suplanuota statyti Krėvės prospekte gyvenamąjį namą, buvo nupirkta žemė, jie buvo davę kredito dalį, nes už žemę reikėjo atsiskaityti. Bankui palūkanų nuo 2009 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini) nemokėjo.

Šie ir kiti liudytojų parodymai bei rašytinė medžiaga, tarp jų ir UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, kuris pasirašytas A. B. 2009-08-31, t.y. iki įgaliojimo išdavimo ir pateiktas teismui 2009-09-04, 2009-06-22 Kauno apygardos nutartis dėl laikinųjų užtikrinimo priemonių taikymo, antstolio R. S. patvarkymas areštuoti lėšas, turto aprašas, 2009-06-18 ieškinys dėl bankroto iškėlimo, įrodymų visete patvirtina, kad nuteistasis, išduodamas įgaliojimą 2009-09-01 ir duodamas nurodymus imti iš AB (duomenys neskelbtini) prekes, suvokė, kad už prekes, kurias nurodė L. Č. paimti iš AB (duomenys neskelbtini), nebus apmokėta, pasinaudodamas galiojančia sutartimi nurodė L. Č. prekes paimti iš AB (duomenys neskelbtini) sandėlių ir akivaizdu, kad A. B., rašydamas įgaliojimą ir duodamas nurodymus paimti prekes, suvokė, kad savo nutylėjimu naudoja apgaulę AB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

1998 m. gruodžio mėnesio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarime Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose" yra nurodoma, kad sukčiavimas, turto pasisavinimas tai nusikalstamos veikos, kuriomis kaltininkas tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldo, pasisavina svetimą turtą arba įgyja teisę į jį. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, yra viena iš apgaulės formų.“

Akivaizdu, kad nuteistojo veiksmai atitinka šį išaiškinimą, kadangi A. B., pasinaudojo apgaule, tai yra nutylėjo esmines aplinkybes, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki ir neapmokės AB (duomenys neskelbtini) už prekes, t y. naudota apgaulė buvo esminė AB (duomenys neskelbtini) apsisprendžiant dalyvauti žalingame sandoryje, tai yra parduoti prekes. Nuteistasis sąmoningai sudarė situaciją, kad AB (duomenys neskelbtini) civilinėmis teisinėmis priemonėmis negalės atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas. Tad A. B. veiksmai kvalifikuoti pagal LR BK 182 straipsnį pagrįstai, nes apgaule užvaldė svetimą turtą tai yra prekes pagal byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras bendrai 47150,35 Lt. sumai

Atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, kad veikos kvalifikacijai tiesioginę įtaką turėjo ne A. B. veiksmai, o L. Č. apsisprendimas kokias prekes ir kokia kaina pirkti, bei darbų vadovų pateiktose paraiškose medžiagų kiekiai ir kaina, kadangi šis argumentas prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims – L. Č. parodymams, kad L. Č. tardavosi su A. B. ką pirks.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendyje yra aptarti visi įrodymai ir teismo išvados pagrįstos visuma byloje surinktų įrodymų, kurių vertinimas aukštesniajam teismui jokių abejonių nekelia. Nuosprendyje išdėstyti argumentai nuoseklūs, juose nėra prieštaravimų, o nuteistojo veiksmus laikyti kaip pateisinamą riziką, nėra jokio pagrindo – įrodymų, kad buvo gauta nauda ir kiek prekių buvo imta dėl nurodytos naudos, objektyvių duomenų nėra.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį A. B. gynėjo apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. B. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. B. priteisti civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) naudai 1000 (vieną tūkstantį) litų advokato atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.