Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Liudytojas G. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo dešine juosta, apie 65 km/h greičiu. Prisivijo G.. Žinojo, kad tai jis, nes jų priekabos išskirtinės. Tarp jų dvi lengvos mašinos buvo. Juos aplenkė sunkvežimiai, trys furos. Jos kaire juosta važiavo. Priekyje pasimatė, kad stabdo mašinos. Ten rūkas buvo, dulksna. Tuo metu buvo atsilikęs gerokai, 80 - 100 metrų nuo G.. Pamatė priekabos kampą. G. tiesiai važiavo. G. į furos priekabą atsitrenkė. Trys vilkikai aplenkė. Jie nuvažiavo kaire juosta. Kaip fura atsirado G. juostoje, nematė. Ji skersai stovėjo. G. atsitrenkė į galą, dešinėje pusėje. Stabdė, neatsitrenkė. Aplink 20 mašinų stovėjo. Kaltinamojo vilkikas buvo susižirkliavęs. Kabina kelkraštyje. Priekaba išėjusi iki kairiosios juostos. Buvo priėjęs prie G., jis už vairo sėdėjo, veidas raudonas, patinęs buvo. Jis negalėjo išlipti. Buvo prispaustas. Buvo rūkas, lijundra, kelio danga šlapia, matomumas blogas.

Eismo įvykio vietos planu, įvykio vietos apžiūros protokolu, nuotraukomis, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais (1 tomas, 3 – 15, 40 b. l., 3 tomas, 8 b. l.) nustatyta, kad užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2014 m. rugsėjo 11 d., apie 21.00 val., Kaune, kelyje A5 (Kaunas - Marijampolė - Suvalkai), Kauno miesto ribose, ties 3,850 km, tarp transporto priemonių junginio iš vilkiko „DAF 95XF 480“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone SDP27“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), ir vilkiko „Iveco“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Eggers“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 3145/14(02) (1 tomas, 81, 82 b. l.) nustatyta, kad D. J. konstatuota žaizda kaktoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose, sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 13.1 punktą ankstesnių ligų paūmėjimas vertinant sveikatos sutrikdymo mastą neimamas domėn.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2688/14(02) (1 tomas, 78, 79 b. l.) nustatyta, kad G. K. konstatuota odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje, muštinė žaizda kairėje blauzdoje, III-V dešinėje, I-VI kairėje šonkaulių daugybiniai skeveldriniai lūžiai, krūtinkaulio lūžis, kairio plaučio sumušimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-1978(15) (1 tomas, 126 - 130 b. l.) nustatyta, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio pagrindinė sąlyga buvo vilkiko „DAF 95XF 480“ vairuotojo G. M. veiksmai, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į dešinės pusės kelio atitvarus, taip sudarydamas iš paskos važiavusiam vilkiko „Iveco“ vairuotojui G. K. netikėtą kliūtį. Nėra pagrindo teigti, kad vilkiko „Iveco“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vairuotojo G. K. veiksmai techniniu požiūriu turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pranešimu (1 tomas, 118 b. l.) 2014 m. rugsėjo 11 d., apie 21.00 val., buvo apsiniaukę, silpnai lijo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Tai, kad 2014 m. rugsėjo 11 d., apie 21.00 val., Kaune, kelyje A5 (Kaunas - Marijampolė - Suvalkai), Kauno miesto ribose, G. M. vairuojamas transporto priemonių junginį iš vilkiko „DAF 95XF 480“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone SDP27“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), važiuodamas nuokalne nuo IX-o forto link Akademijos miestelio, ties 3,850 km, stabdydamas nesuvaldė vairuojamo transporto priemonės junginio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į dešinės pusės kelio atitvarus, o į sustabdytą transporto priemonės junginį atsitrenkė iš paskos važiavęs vilkikas „Iveco“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Eggers“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vairuojamas G. K., eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės, nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrė vilkiko „Iveco“ vairuotojas G. K., o nežymų – vilkiko „DAF“ keleivė D. J., ginčo nėra. Tai pripažįsta ir kaltinamas G. M., tai pripažįsta nukentėję D. J. ir G. K.. Tai patvirtinama liudytojo G. G. parodymais. Kad toks įvykis įvyko patvirtina Eismo įvykio vietos planas, įvykio vietos apžiūros protokolas, nuotraukos, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai (1 tomas, 3 – 15, 40 b. l., 3 tomas, 8 b. l.). Kad nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrė G. K. patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2688/14(02) (1 tomas, 78, 79 b. l.), o D. J. nežymų Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 3145/14(02) (1 tomas, 81, 82 b. l.).

Įvykio metu Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pranešimu (1 tomas, 118 b. l.) buvo apsiniaukę, silpnai lijo. Tai patvirtino ir kaltinamas, G. M., nukentėję D. J. ir G. K., liudytojas G. G..

G. M. teigia, kad įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, tačiau tai yra paneigta byloje esančiais ištirtais duomenimis. Pats kaltinamas G. M. nurodė, kad aplenkė tris mašinas. Atstumas tarp jo ir tos mašinos buvo pakankamas, kad galėtų grįžti, įvertino atstumą tarp jų, 1 - 2 furos (sunkvežimiai). Lenkė automobilių koloną važiuodamas iki 90 km/h. (kai leistinas 80 km/h greitis, o dar lijo). Nurodo, kad jį aplenkė lengvoji mašina. Prieš jį stabtelėjo lengvoji mašina norėdama sukti į dešinę. Jis pristabdė, gavo smūgį į savo automobilio priekabos galą (atsitrenkė nukentėjęs ), tada atsitrenkė į dešinės pusės tvorelę.

Tai yra, G. M. turėjo numatyti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei; lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės. Atstumas 1 - 2 furos (sunkvežimiai), kaip nurodo G. M., aptartomis sąlygomis (apsiniaukę, silpnas lietus, G. M. nurodytas jo automobilio greitis) nebuvo pakankamas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis G. M. nei vienos apklausos metu: nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, nenurodė, kad lenkimo manevrą jis pradėjo įsitikinęs, kad manevras nebus niekam pavojingas. Priešingai jis teigia, kad matė, kad nukentėjęs G. K. važiuoja negreitai (G. M. nurodė, kad turėjo tilpti į grafiką, dėl to lenkė automobilius, nes jie lėtai važiavo). Tai, kad nukentėjęs G. K. prieš įvykį važiavo pakankamai saugiu greičiu, patvirtino ir liudytojas G. G., važiavęs paskui nukentėjusio vairuojamą automobilį. Kaltinamasis G. M. nurodė, kad automobilius lenkia lengvieji automobiliai. Tai, kad buvo lenkimai patvirtino ir nukentėjęs G. K., ir liudytojas G. G.. Kaltinamasis G. M. privalėjo visą tai įvertinti prieš pradėdamas lenkimo veiksmą.

Be to, labai svarbi Specialisto išvada Nr. 11-1978(15) (1 tomas, 126 - 130 b. l.), kad techniniu požiūriu eismo įvykio pagrindinė sąlyga buvo vilkiko „DAF 95XF 480“ vairuotojo G. M. veiksmai, kuris nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į dešinės pusės kelio atitvarus, taip sudarydamas iš paskos važiavusiam vilkiko „Iveco“ vairuotojui G. K. netikėtą kliūtį.

Teismas vadovaujasi Specialisto išvada Nr. 11-1978(15) (1 tomas, 126 - 130 b. l.) kaip teisinga ir nenuginčyta.

Abu autoįvykio dalyviai eismo įvykio metu buvo blaivūs, tai patvirtina Alkoholio patikrinimo testas (1 tomas, 41 b. l.) ir Specialisto išvada (1 tomas, 43 b. l.).

Kaltinamasis G. M. dėl aptartų jo veiksmų pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (galiojusių iki 2014 spalio 10 d.) 9 punktą 133 punktą, 141.4.ir 141.5. punktus.

Pagal aptartus įrodymus kaltinamasis G. M. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarytų kliūčių jų eismui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, pakankamai neįsitikino, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, neįsitikino, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės

Kaltinamojo G. M. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl teismas pripažįsta, kad G. M. 2014 m. rugsėjo 11 d., apie 21.00 val., Kaune, kelyje A5 (Kaunas - Marijampolė - Suvalkai), Kauno miesto ribose, vairuodamas transporto priemonių junginį iš vilkiko „DAF 95XF 480“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone SDP27“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas nuokalne nuo IX-o forto link Akademijos miestelio, ties 3,850 km pažeidė Kelių eismo taisyklių (galiojusių iki 2014 spalio 10 d.) 133 punkto reikalavimus tuo, kad neatsižvelgė į eismo intensyvumą, vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, stabdydamas nesuvaldė vairuojamo transporto priemonės junginio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į dešinės pusės kelio atitvarus, taip sudarydamas iš paskos važiavusiam vilkikui „Iveco“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Eggers“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vairuojamam G. K., neišvengiamą kliūtį, kuris atsitrenkė į „susižirkliavusią“ puspriekabę „Krone SDP27“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės, nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrė vilkiko „Iveco“ vairuotojas G. K., o nežymų – vilkiko „DAF“ keleivė D. J..

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.).

Nukentėjęs G. K. kaip civilinis ieškovas pareiškė civilinį ieškinį (2 tomas, 3 - 30 b. l.), kuriuo prašo priteisti iš civilinių atsakovų, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir ADB „Gjensidige“, 1215,05 (tūkstantį du šimtus penkiolika eurų 5 eurocentus) eurų turtinės žalos atlyginimo, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl turtinės žalos nukentėjęs G. K. civiliniame ieškinyje, bei palaikė tai teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad kadangi yra tolimųjų reisų vairuotojas, visuomet su savimi vežiojasi atsarginius drabužius. Eismo įvykio metu kabinoje vežėsi atsargines kelnes, kurių vertė 20 eurų, megztinį, kurio vertė 15 eurų, baltinius, kurių vertė 10 eurų, marškinėlius, kurių vertė 5 eurai, ir batus, kurių vertė 30 eurų. Drabužiai, kuriuos tuo metu dėvėjo, buvo marškinėliai, kurių vertė 15 eurų, kelnės, kurių vertė 25 eurai, diržas, kurio vertė 15 eurų, ir batai, kurių vertė 40 eurų. Drabužiai, kuriuos vežiojosi su savimi, buvo sunaikinti avarijos metu metalo nuolaužų krūvoje, o dėvėti drabužiai suplyšo bei buvo sukarpyti medicinos darbuotojų, apžiūrėjusių jį po eismo įvykio. Tarp metalo nuolaužų pasimetė ir buvo sunaikintas mobilusis telefonas „Nokia“, kurio vertė 318,58 eurų bei atsarginis telefonas „Nokia“, kurio vertė 30,41 eurų. Su savimi kabinoje vežiodavosi automobiliams skirtą televizorių „Star“, kurio vertė 144,81 eurai, magnetolą, kurios vertė 63,72 eurai, ir televizoriaus anteną, kurios vertė 28,67 eurai. Šie daiktai taip pat buvo nepataisomai sudaužyti ir sugadinti avarijos metu. Avarijos metu jam buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, diagnozuoti odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje, muštinė žaizda kairėje blauzdoje, II-IV dešinėje, I-VI kairėje šonkaulių daugybiniai skeveldriniai lūžiai, krūtinkaulio lūžis, kairio plaučio sumušimas. Po avarijos dvi savaites gulėjo ligoninėje. Buvo atlikta daugybė įvairių tyrimų ir skausmingų procedūrų. Kadangi lūžo šonkauliai ir krūtinkaulis, kaulų gijimo procesas buvo ilgas ir skausmingas, pagal gydytojų rekomendacijas turėjo nuolat vartoti nuskausminamuosius vaistus „Dolmen“, „Ibumetin“, „Nurofen“, sumuštas vietas gydėsi „Traumeel“, „Diclac“ tepalais. Teko vartoti maisto papildus ir vitaminus imuninei sistemai, organizmo būklei atstatyti ir kaulų gijimui skatinti: „Osteocare“, „Koralų kalcis. Kompleksas su vitaminu D3“, „Magnis N30“, taip pat raminamuosius preparatus („Sedatif“, „Triptan forte“, „Hypnozan“) nervų sistemai gerinti, nes po avarijos patyrė nervinį sukrėtimą, kurio pasekmes jaučia iki šiol, negali užmigti, kankina su avarija susiję slogūs prisiminimai. Dėl kaulų lūžių ilgą laiką lankė reabilitacinius masažus, turėjo reguliariai važinėti pas reabilitologus bei gydytojus, dėl ko patyrė ir kuro sąnaudų. Negautos pajamos yra dėl nusikalstamos veikos prarastas darbo užmokestis. Dėl avarijos metu patirtų sužalojimų, jam buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiui nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d., t. y. šiame laikotarpyje yra 45 darbo dienos. Vidutinis vienos jo darbo dienos atlyginimas yra 12,86 eurų. Nedarbingumo laikotarpiu buvo išmokėta 259,84 eurai ligos pašalpos. Nedarbingumo laikotarpiu negautos pajamos, atėmus išmokėtą ligos pašalpą, yra 318,86 eurų ((12,86 x 45) - 259,84 = 318,86).

Civilinis atsakovas, ADB „Gjensidige“, savo atsiliepime (2 tomas, 44 – 46 b. l.) į nukentėjusio G. K. ieškinį, sutiko, kad reikalavimas dėl gydymo ir kelionių į gydymo įstaigas išlaidoms atlyginti sumoje 135 eurai yra pagrįstos, todėl teismas sutikdamas su ieškinio reikalavimu, matydamas jo pagrįstumą, mano, kad ši reikalavimo dalis tenkintina ir priteistina iš civilinio atsakovo, ADB „Gjensidige“. Dėl žalos už eismo įvykio metu sugadintus rūbus bei kitus asmeninius daiktus atlyginimo, civilinis atsakovas, ADB „Gjensidige“, savo atsiliepime (2 tomas, 44 – 46 b. l.) į nukentėjusio G. K. ieškinį, nurodė, kad reikalaujama suma 761,19 euro suma per didelė, jie sutiktų atlyginti 418,69 eurų. Teismas, sutikdamas su civilinio atsakovo, ADB „Gjensidige“, nurodytu motyvu, kad, jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas, mano, kad nukentėjusio G. K. ieškinyje nurodomos atsarginių kelnių, megztinio, baltinių, marškinėlių, batų, kelnių, diržo, mobiliųjų telefonų, automobiliams skirto televizoriaus „Star“, magnetolos ir televizoriaus antenos, vertės nurodomos būtent kaip nusidėvėjusių, o ne naujų, todėl teismo laikytinos pagrįstos ir sumoje 761,19 euro priteistinos iš civilinio atsakovo, ADB „Gjensidige“. Dėl negautų pajamų. Nukentėjęs G. K. savo ieškinyje nurodo, kad turėjo nedarbingumo pažymą nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d., t. y. šiame laikotarpyje yra 45 darbo dienos. Vidutinis vienos jo darbo dienos atlyginimas yra 12,86 eurų. Nedarbingumo laikotarpiu buvo išmokėta 259,84 eurai ligos pašalpos. Nedarbingumo laikotarpiu negautos pajamos, atėmus išmokėtą ligos pašalpą, yra 318,86 eurų ((12,86 x 45) - 259,84 = 318,86). Teismas, susipažinęs su nukentėjusio G. K. pateiktu negautų pajamų paskaičiavimu ir su civilinio atsakovo, ADB „Gjensidige“, atsiliepime (2 tomas, 44 – 46 b. l.) į nukentėjusio G. K. ieškinyje nurodytu negautų pajamų paskaičiavimu, sutinka su civilinio atsakovo, ADB „Gjensidige“, atsiliepime (2 tomas, 44 – 46 b. l.) į nukentėjusio G. K. ieškinį nurodytu negautų pajamų paskaičiavimu. Tuo labiau, kad jame nukentėjusio G. K. vidutinis dienos darbo užmokestis paskaičiuotas didesnis negu nukentėjusio G. K. paskaičiuotas. Teismas sutinka, kad pagal darbdavio pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už pilnai dirbtą mėnesį nukentėjusio G. K. darbo užmokestis buvo 274,50 eurų ((245,50 + 299,41 + 278,52) / 3 = 274,50), o vidutinis dienos darbo užmokestis 13,07 eurų ((245,50 + 299,41 + 278,52) / (20 + 23+ 20)), kuris yra dauginamas iš nukentėjusio G. K. nedirbto laiko laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d., t. y. iš 44 darbo dienų. Tokiu būdu yra nustatomos pajamos, kurias nukentėjęs G. K. gautų minėtu laikotarpiu, jeigu nebūtų įvykęs eismo įvykis (13,07 x 44 = 575,08 eurai). Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, todėl iš numatomų nukentėjusio G. K. gautų pajamų laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d., t. y. iš 575,08 eurų, atimamos visos jo iš socialinio draudimo bei iš darbdavio (už pirmas 2 laikinojo nedarbingumo dienas) gautos išmokos, o būtent, gauta ligos pašalpa, kuri minėtu laikotarpiu sudarė 420,21 eurų (406,92 eurų pagal pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymas apie išmokėtas socialinio draudimo išmokas ir 13,29 eurų pagal pateiktą nedarbingumo pašalpos iš darbdavio mokėjimo pažymą). Nukentėjusiam G. K. negautų pajamų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu atlygintina suma būtų 154,87 eurai (575,08 - 406,92 - 13,29 = 154,87 eurai), todėl šį suma teismo laikytina pagrįsta ir priteistina iš civilinio atsakovo, ADB „Gjensidige“.

Atstovavimo išlaidos (3 tomas, 37 b. l.) nukentėjusio G. K. naudai priteistinos iš kaltinamojo G. M., priteisiant 250,00 eurų.

Nukentėjęs G. K. ieškinyje bei palaikė tai teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad susidūrimo metu jo vairuojamo vilkiko kabina buvo sustumta atgal ir prispaudė jį padėtyje kojomis į viršų, dešinė koja buvo prispausta metalo nuolaužos, kairys kelis prakirstas ir pažeistos sausgyslės. Dėl to iki šiol sunkiai vaikšto, lankstant koją, jaučia diskomfortą. Lūžęs krūtinkaulis ir šonkauliai sukėlė nepakeliamą skausmą, buvo užspausti plaučiai, negalėjo normaliai kvėpuoti, duso. Buvo planuojama atlikti chirurginę operaciją, tačiau dėl rizikos gyvybei, susijusios su intervencija, gydytojai nusprendė laukti kol kaulai sugis savaime. Gijimo procesas buvo ilgas ir nemalonus, visą laiką kentėjo skausmą ir oro trūkumą. Dvi savaites ligoninėje privalėjo gyventi su plaučiuose esančiu kateteriu, prijungtu prie 5 litrų plastikinės talpos, kadangi plaučiuose kaupdavosi kraujas ir jie buvo drenuojami. Tai sukėlė didžiulius nepatogumus, skausmą, negalėjo judėti, duso. Bet kurią akimirką plaučiai galėjo užpūliuoti, dėl ko galėjo numirti. Kadangi būklė ir pagijimo prognozės buvo labai prastos, patyrė nenusakomą stresą, baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Šonkauliai suaugo kreivai, todėl iki šiol negali normaliai judėti, gulėti ant kairio šono ir ant pilvo, bėgti ar eiti greitu žingsniu, kelti sunkesnius daiktus, negali užlipti net į antrą aukštą. Po krūtinkaulio ir šonkaulių lūžių bei komplikuoto gijimo negali giliai kvėpuoti, vis dar kankina dusulys. Tokios pasekmės neigiamai atsiliepia gyvenimo kokybei, nebegali užsiimti aktyvia veikla, sportuoti, aktyviai leisti laisvalaikio. Patirtos traumos turi įtakos ir darbui - jis vilkiko vairuotojas, nuolat būna kelyje, atsakingas už transporto priemonę, tačiau dėl sveikatos būklės pats negalėtų net rato pasikeisti, turi prašyti kolegų pagalbos. Tai kelia ir psichologinį stresą, nes nebesijaučia pilnaverčiu darbuotoju, kelyje jaučiasi nesaugus, nuolat persekioja mintys apie nutikusią avariją, kiekvienas lenkimo manevras sukelia įtampą ir baimę, kad nepasikartotų analogiškas eismo įvykis. Paties eismo įvykio metu visą laiką buvo sąmoningas, todėl išgyveno šoką. Suknežinus vairuoto vilkiko kabiną, jo akumuliatorius atsidūrė tiesiai po juo ir ėmė svilti, rūkti, o atbėgę žmonės negalėjo pasiekti laidų ir juos atjungti, todėl patyrė nenusakomą išgąstį, kad transporto priemonė užsidegs, jo nespės išgelbėt ir jis sudegs gyvas. Iš vilkiko kabinos gelbėtojai ištraukė kartu su išpjauta nuolaužų dalimi, kadangi buvo jose įstrigęs, tuomet pjaustė metalą ir po truputį išlaisvino. Po tokių išgyvenimų vis dar sapnuoja košmarus, kamuoja nemiga, patiria nuolatinį stresą kelyje, kur turi praleisti didelę dalį laiko.