Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-05 · Administracinė byla Nr. I-289-596/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-05
Bylos Nr.
I-289-596/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03823-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
J. K., R. B., D. Š., M. S., V. G., S. C., M. Z., V. B., P. B., A. G., J. R.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-289-596/2016Proceso Nr. 3-61-3-03823-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų J. K., R. B., D. Š., M. S., V. G., S. C., M. Z., V. B., P. B., A. G. (A. G.), J. R. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai skunde, kurį pareiškėja J. K. 2014-11-26 patikslino, prašo teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį: J. K. – 25 840,77 Lt, R. B. – 27 420 Lt, D. Š. – 26 240 Lt, M. S. – 26 630 Lt, P. B. – 5 400 Lt, V. G. – 23 320 Lt, S. C. – 23 120 Lt, M. Z. – 16 510 Lt, V. B. – 4 300 Lt, A. G. – 2 830 Lt, J. R. – 9 730 Lt.

Nurodo, kad yra statutiniai valstybės tarnautojų (pareigūnai). Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statutą (toliau – ir Statutas) jų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos stažą, už tarnybinį rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos, kurios mokamos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) ir Statuto nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 priėmė VTĮ nuostatų pakeitimus, kuriais sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Lietuvos Respublikos Seimui 2009-07-17 pakartotinai priėmus VTĮ pakeitimus nuo 2009-08-01 sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai. Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymu nuo 2009-08-01 STT pareigūnams buvo neproporcingai sumažintas jiems mokamas darbo užmokestis. Šis statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sumažinimas 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjams nepagrįstai buvo sumažintos ir dėl to neteisėtai neišmokėtos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalys: R. B. – 27 420 Lt; D. Š. – 26 240 Lt; M. S. – 26 630 Lt; P. B. – 5 400 Lt; V. G. – 23 320 Lt; S. C. – 23 120 Lt; M. Z. – 16 510 Lt; V. B. – 4 300 Lt; A. G. – 2 830 Lt; J. R. – 9 730 Lt; J. K. – 25 840,77 Lt. Nurodo, kad minėtame nutarime Konstitucinis Teismas įpareigojo įstatymų leidėją priimti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, tačiau jis nėra priimtas iki šiol (b. l. 1–14, 124).

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2013-10-28 atsiliepime Nr. 4-01-6457 ir 2014-11-07 atsiliepime Nr. 4-01-6728 į pareiškėjų R. B., D. Š., M. S., V. G., S. C., M. Z., V. B., P. B., A. G. ir J. R. skundą iš esmės remiasi analogiškais argumentais ir nurodo, kad su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad mokėdama pareiškėjams darbo užmokestį iki Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo įsigaliojimo, vadovavosi darbo užmokesčio mokėjimo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis. Paaiškino, kad pareiškėjų reikalavimo teisė bus realizuojama įstatymų leidėjui nustačius patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Taip pat pareiškėjų reikalavimams prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. 2 d nustatytą ieškinio senaties terminą. Teismui nusprendus Teismui nusprendus pareiškėjų skundą tenkinti, prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą kitiems biudžetiniams metams (b. l. 17–27, 106–110).

Pateiktame atsiliepime į pareiškėjos J. K. patikslintą skundą nurodo, kad su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodo, kad palaiko 2014-11-07 atsiliepime Nr. 4-01-6728 išdėstytus motyvus ir argumentus. Pažymėjo, kad pareiškėjai J. K. sumažinus darbo užmokestį pagal darbo užmokesčio mokėjimo metu galiojusias VTĮ ir Statuto 30 str. nuostatas, motinystės (tėvystės) išmokos skirtumas laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. nesusidarė, kadangi jai mokamas vidutinis uždarbio dydis nebuvo mažesnis dėl darbo užmokesčio mažinimo pagal darbo užmokesčio metu galiojusias įstatymo nuostatas (b. l. 128).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad STT direktorius 2007-08-22 įsakymu Nr. P-184 „Dėl J. N. skyrimo į tarnybą“ nuo skyrė pareiškėją J. K. į Antrosios valdybos Pirmo skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 14 kategorijos) pareigas ir suteikė jai specialiojo agento patarėjo tarnybinį rangą ir pirmąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 28).

STT direktorius 2009-03-09 įsakymu Nr. P-19 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo“ suteikė pareiškėjai J. K. pirmąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 29).

Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2010-12-10 išduotas santuokos liudijimas AA Nr. 328329 patvirtina, kad pareiškėjos J. N. pavardė po santuokos sudarymo yra K. (b. l. 30).

STT pažymoje „Apie darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjai J. K. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 25 840,77 Lt (b. l. 32–33).

STT direktorius 2007-02-28 įsakymu Nr. P-52 „Dėl Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų perkėlimo į kitas pareigas“ nuo 2007-03-01 perkėlė pareiškėją R. B. iš Operatyvinės veiklos valdybos Trečiojo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų į Antrosios valdybos Antro skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 14 kategorija) pareigas (b. l. 34).

STT direktorius 2007-12-18 įsakymu Nr. P-296 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo“ nuo 2008-01-01 suteikė pareiškėjui R. B. antrąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 35).

STT direktorius 2009-09-15 įsakymu Nr. P-79 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo“ suteikė pareiškėjui R. B. pirmąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 36).

STT pažymoje „Apie darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjui R. B. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 28 209,16 Lt (b. l. 38–39).

STT direktorius 2008-06-11 įsakymu Nr. P-128 „Dėl D. Š. skyrimo į tarnybą“ nuo 2008-06-16 skyrė pareiškėją D. Š. į Antrosios valdybos Antro skyriaus vyresniojo specialisto (A lygio, 12 kategorijos) pareigas ir suteikė jam vyresniojo agento tarnybinį rangą ir pirmąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 40).

STT direktorius 2010-02-08 įsakymu Nr. P-26 „Dėl D. Š. perkėlimo į aukštesnes pareigas“ nuo 2010-02-08 perkėlė pareiškėją D. Š. iš einamų pareigų į Antrosios valdybos Antro skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 14 kategorijos) pareigas, suteikiant jam specialiojo agento patarėjo tarnybinį rangą (b. l. 41).

STT direktorius 2009-11-17 įsakymu Nr. P-109 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo“ suteikė pareiškėjui D. Š. antrąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 42).

STT direktorius 2010-09-01 įsakymu Nr. P-138 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo išimties tvarka“ suteikė pareiškėjui D. Š. pirmąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 43).

STT pažymoje „Apie darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjui D. Š. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 25 665,83 Lt (b. l. 45–46).

STT direktorius 2007-02-28 įsakymu Nr. P-52 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų perkėlimo į kitas pareigas“ nuo 2007-03-01 perkėlė pareiškėją M. S. į Antrosios valdybos Trečio skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 14 kategorijos) pareigas (b. l. 47).

STT direktorius 2007-12-18 įsakymu Nr. P-296 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo“ nuo 2008-01-01 suteikė pareiškėjui M. S. antrąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 48).

STT direktorius 2009-09-15 įsakymu Nr. P-79 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo“ suteikė pareiškėjui M. S. pirmąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 49).

STT pažymoje „Apie darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjui M. S. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 28 633,51 Lt (b. l. 50–51).

STT direktorius 2007-02-28 įsakymu Nr. P-52 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų perkėlimo į kitas pareigas“ nuo 2007-03-01 perkėlė pareiškėją V. G. į Antrosios valdybos Trečio skyriaus vyresniojo specialisto (A lygio, 12 kategorijos) pareigas (b. l. 53).

STT direktorius 2007-12-18 įsakymu Nr. P-296 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo“ suteikė pareiškėjui V. G. antrąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 54).

STT direktorius 2012-02-01 įsakymu Nr. P-24 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo“ nuo 2012-02-01 suteikė pareiškėjui V. G. pirmąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 55).

STT pažymoje „Apie darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjui V. G. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 17 520,28 Lt (b. l. 57–58).

STT direktorius 2007-02-28 įsakymu Nr. P-52 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų perkėlimo į kitas pareigas“ nuo 2007-03-01 perkėlė pareiškėją S. C. į Antrosios valdybos Trečio skyriaus vyresniosios specialistės (A lygio, 12 kategorijos) pareigas (b. l. 59).

STT direktorius 2003-12-29 įsakymu Nr. P-222 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo“ nuo 2004-01-01 suteikė pareiškėjai S. C. antrąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 60).

STT pažymoje „Apie darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjai S. C. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 14 864,78 Lt (b. l. 62–63).

STT direktorius 2008-01-21 įsakymu Nr. P-22 „Dėl M. Z. skyrimo į tarnybą“ nuo 2008-01-22 skyrė pareiškėją M. Z. į Antrosios valdybos trečio skyriaus vyresniojo specialisto (B lygio, 10 kategorijos) pareigas ir suteikė jam vyresniojo agento tarnybinį rangą ir pirmąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 64).

STT direktorius 2009-03-09 įsakymu Nr. P-19 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo“ suteikė pareiškėjui M. Z. pirmąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 65).

STT pažymoje „Apie darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjui M. Z. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 16 850,5 Lt (b. l. 67–68).

STT direktorius 2012-12-06 įsakymu Nr. P-917 „Dėl V. B. skyrimo į tarnybą“ nuo 2012-12-17 skyrė pareiškėją V. B. į Antrosios valdybos Trečio skyriaus vyresniojo specialisto (B lygio, 10 kategorijos) pareigas ir suteikė jam vyresniojo agento tarnybinį rangą ir pirmąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 69).

STT direktorius 2013-06-07 įsakymu Nr. P-113 „Dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo“ suteikė pareiškėjui V. B. pirmąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 70).

STT pažymoje „Apie darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjui V. B. laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 3 206,83 Lt (b. l. 72).

STT direktorius 2010-05-19 įsakymu Nr. P-76 „Dėl A. G. skyrimo į tarnybą“ nuo 2010-05-20 skyrė pareiškėją A. G. į Trečio skyriaus vyresniojo specialisto (B lygio, 10 kategorijos) pareigas ir suteikė jam vyresniojo agento tarnybinį rangą (b. l. 73).

STT direktorius 2012-12-27 įsakymu Nr. P-227 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo“ nuo 2013-01-01 suteikė pareiškėjui A. G. trečiąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 74).

STT pažymoje „Apie darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjui A. G. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 1 032,49 Lt (b. l. 76).

STT direktorius 2008-02-15 įsakymu Nr. P-42 „Dėl P. B. skyrimo į tarnybą“ nuo 2008-02-20 skyrė pareiškėją P. B. į Antrosios valdybos Trečio skyriaus specialisto (A lygio, 10 kategorijos) pareigas ir suteikė jam agento tarnybinį rangą (b. l. 77).

STT direktorius 2012-02-01 įsakymu Nr. P-24 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo“ nuo 2012-02-01 suteikė pareiškėjui P. B. trečiąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 78).

STT pažymoje „Apie darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjui P. B. laikotarpiu nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 2 188,26 Lt (b. l. 80).

STT direktorius 2006-01-09 įsakymu Nr. P-9 „Dėl J. R. priėmimo į tarnybą“ nuo 2006-01-09 skyrė pareiškėją J. R. į Saugumo skyriaus jaunesniosios specialistės (B lygio, 6 kategorijos) pareigas ir suteikė jai jaunesniojo agento tarnybinį rangą (b. l. 81).

STT direktorius 2009-09-15 įsakymu Nr. P-79 „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo“ suteikė pareiškėjai J. R. trečiąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 85).

STT direktorius 2011-01-31 įsakymu Nr. P-14 „dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo“ suteikė pareiškėjai J. R. antrąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 84).

STT direktorius 2011-10-26 įsakymu Nr. P-193 „Dėl J. R. perkėlimo į aukštesnes pareigas“ nuo 2011-11-01 perkėlė pareiškėją J. R. į Vilniaus valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus specialistės (A lygio, 10 kategorijos) pareigas ir suteikė jai agento tarnybinį rangą (b. l. 72).

STT direktorius 2012-12-31 įsakymu Nr. 2-432 „Dėl pareigybių pavadinimų keitimo“ nuo 2013-01-01 pakeitė pareiškėjos J. R. Vilniaus valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus specialistės (A lygio, 10 kategorijos) pareigybių pavadinimą į Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistės (A lygio, 10 kategorijos) pareigybių pavadinimą (b. l. 83).

STT pažymoje „Apie darbo užmokestį“ nurodyta, kad pareiškėjai J. R. laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2013 m. liepos mėn. neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 8 727,91 Lt (b. l. 87–88).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjams kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statutas.

Statuto (2008-06-17 įstatymo Nr. X-1620 redakcija) 30 str. 1 d. nustatyta, jog specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų (toliau – ir Tarnybos pareigūnas) darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos stažą, tarnybinį rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos. Tarnybos pareigūnų pareiginė alga, priedas už tarnybos stažą, tarnybinį rangą, kvalifikacinę kategoriją ir priemokos mokami Valstybės tarnybos įstatymo ir šio Statuto nustatyta tvarka.

Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nustatyti pareigybių kategorijos ir pareiginių algų koeficientai. VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13. Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTĮ 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTĮ 1 priedas buvo dar kartą pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII–114) buvo nustatyta, kad sumažinti pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.

Statuto 30 str. 4 d., galiojusioje iki 2009-08-01, buvo nustatyta, kad Tarnybos pareigūnams priedas pagal Valstybės tarnybos įstatymą už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją sudaro 45 procentus pareiginės algos, už 2-ąją – 30 procentų pareiginės algos, už 3-ąją – 15 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-364 nuo 2009-08-01 buvo pakeista Statuto 30 str. 4 d., nustatant, kad Tarnybos pareigūnams priedas už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją sudaro 30 procentų pareiginės algos, už 2-ąją kvalifikacinę kategoriją – 20 procentų pareiginės algos, už 3-ąją kvalifikacinę kategoriją – 10 procentų pareiginės algos. Pagal Statuto 30 str. 2 d., Tarnybos pareigūnams priedas už tarnybinį rangą sudaro 10 procentų pareiginės algos. Ginčijamu laikotarpiu 10 procentų priedo dydis už tarnybinį rangą nebuvo mažinamas. Pažymėtina, kad priėmus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-364, kurio 2 str. įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, galioję iki 2009-08-01.

Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 buvo sumažinti pareiginės algos priedai už kvalifikacinę kategoriją Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja J. K. ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo Antrosios valdybos Pirmo skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 14 kategorijos) pareigas, jai buvo suteiktas specialiojo agento patarėjo tarnybinis rangas ir pirmoji kvalifikacinė kategorija (b. l. 28, 29). Pareiškėjas R. B. ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo Antrosios valdybos Antro skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 14 kategorija) pareigas bei turėjo antrąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 34, 35). 2009-09-15 jam suteikta pirma kvalifikacinė kategorija (b. l. 36). Pareiškėjas D. Š. ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo Antrosios valdybos Antro skyriaus vyresniojo specialisto (A lygio, 12 kategorijos) pareigas bei turėjo vyresniojo agento tarnybinį rangą ir pirmąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 40). D. Š. 2009-11-17 buvo suteikta antra kvalifikacinė kategorija (b. l. 42). Nuo 2010-02-08 D. Š. buvo perkeltas į Antrosios valdybos Antro skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 14 kategorijos) pareigas, suteikiant jam specialiojo agento patarėjo tarnybinį rangą (b. l. 41). D. Š. 2010-09-01 buvo suteikta pirma kvalifikacinė kategorija (b. l. 43). Pareiškėjas M. S. ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo Antrosios valdybos Trečio skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 14 kategorijos) pareigas bei turėjo antrąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 47, 48). 2009-09-15 pareiškėjui M. S. suteikta pirmoji kvalifikacinė kategorija (b. l. 49). Pareiškėjas V. G. ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo Antrosios valdybos Trečio skyriaus vyresniojo specialisto (A lygio, 12 kategorijos) pareigas bei turėjo antrąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 53). Nuo 2012-02-01 pareiškėjui V. G. suteikta pirmoji kvalifikacinė kategorija (b. l. 55). Pareiškėja S. C. ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo Antrosios valdybos Trečio skyriaus vyresniosios specialistės (A lygio, 12 kategorijos) pareigas (b. l. 59). 2004-01-01 jai buvo suteikta antra kvalifikacinė kategorija (b. l. 60). Pareiškėjas M. Z. ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo Antrosios valdybos trečio skyriaus vyresniojo specialisto (B lygio, 10 kategorijos) pareigas ir turėjo vyresniojo agento tarnybinį rangą ir pirmąją kvalifikacinę kategoriją (b. l. 64, 65). Pareiškėjas V. B. nuo 2012-12-17 ėjo Trečio skyriaus vyresniojo specialisto (B lygio, 10 kategorijos) pareigas, jam buvo suteiktas vyresniojo agento tarnybinis rangas ir pirmoji kvalifikacinė kategorija (b. l. 69, 70). Pareiškėjas A. G. nuo 2010-05-20 buvo paskirtas į Trečio skyriaus vyresniojo specialisto (B lygio, 10 kategorijos) pareigas, suteikiant jam vyresniojo agento tarnybinį rangą (b. l. 73). Nuo 2013-01-01 pareiškėjui A. G. suteikta trečioji kvalifikacinė kategorija (b. l. 74). Pareiškėjas P. B. ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo Antrosios valdybos Trečio skyriaus specialisto (A lygio, 10 kategorijos) pareigas ir turėjo agento tarnybinį rangą (b. l. 77). Nuo 2012-02-01 pareiškėjui P. B. suteikta trečioji kvalifikacinė kategorija (b. l. 78). Pareiškėja J. R. ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo Saugumo skyriaus jaunesniosios specialistės (B lygio, 6 kategorijos) pareigas, suteikiant jai jaunesniojo agento tarnybinį rangą (b. l. 81). Pareiškėjai 2009-09-15 suteikta trečia kvalifikacinė kategorija, o 2011-01-31 – antra kvalifikacinė kategorija (b. l. 84, 85). Nuo 2011-11-01 pareiškėja J. R. perkelta į Vilniaus valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus specialistės (A lygio, 10 kategorijos) pareigas, suteikiant jai agento tarnybinį rangą (b. l. 72). 2013-01-01 pareiškėjos J. R. einamų pareigybių pavadinimas pakeistas į Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistės (A lygio, 10 kategorijos) pareigybių pavadinimą (b. l. 83).

Taigi, pareiškėjams dėl pasikeitusių VTĮ bei Statuto nuostatų buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, atitinkamai sumažinus pareiginės algos koeficientų ir priedų už suteiktas kvalifikacines kategorijas dydžius. Pažymėtina, kad pareiškėja J. K. turėjo specialiojo agento patarėjo tarnybinį rangą (b. l. 28), o pareiškėjas D. Š. – vyresniojo agento tarnybinį rangą (b. l. 40). Pagal Statuto 30 str. 2 d. Tarnybos pareigūnams priedai už tarnybinį rangą skaičiuojami procentais nuo pareiginės algos, todėl, sumažėjus pareiginei algai, pareiškėjams tuo pačiu sumažėjo priedų už tarnybinį rangą dydžiai.

STT pareiškėjų reikalavimams priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką prašo taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytą ieškinio senaties terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Pareiškėjai D. Š., R. B., J. K., M. S., V. G., S. C., M. Z., A. G., kurių prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-26, pareiškėjas V. B., kurio prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2012-12-17 iki 2013-09-26, pareiškėjas P. B., kurio prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2013-09-26, pareiškėja J. R., kurios prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-09-15 iki 2013-09-26, į teismą su skundu kreipėsi 2013-09-26.

Kadangi pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiškėjai ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dieną galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį jiems išmokėtas teisingai, todėl atsižvelgiant į STT prašymą taikyti ieškinio senatį ir DK 27 str. 2 d. nuostatą, kad bendras ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiškėjai skundą teismui pateikė praleidę ieškinio senaties terminą reikalavimams, kildinamiems už laikotarpį: pareiškėjai D. Š., R. B., J. K., M. S., V. G., S. C., M. Z., A. G. – nuo 2009-08-01 iki 2010-09-25; pareiškėja J. R. – nuo 2009-09-15 iki 2010-09-25. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų reikalavimai šiose dalyse (pareiškėjų D. Š., R. B., J. K., M. S., V. G., S. C., M. Z., A. G. atžvilgiu – nuo 2009-08-01 iki 2010-09-25; pareiškėjos J. R. atžvilgiu – nuo 2009-09-15 iki 2010-09-25) atmetami. Pareiškėjai V. B. ir P. B. kreipėsi į teismą nepraleidę DK 27 str. 2 d. nustatyto bendro trejų metų ieškinio senaties termino, todėl teismas minėtų pareiškėjų reikalavimams senaties termino netaiko.

Nagrinėjamu laikotarpiu (pareiškėjų D. Š., R. B., J. K., M. S., V. G., S. C., M. Z., A. G., J. R. atveju – nuo 2010-09-26 iki 2013-09-26, pareiškėjo V. B. atveju – nuo 2012-12-17 iki 2013-09-26, pareiškėjo P. B. atveju – nuo 2012-02-01 iki 2013-09-26) pareiškėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad: 1) VTĮ 1 priedas (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) VTĮ 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalis (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3919) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 6) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3919; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4303; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7034; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7997) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo išaiškinimą, priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems už darbą buvo apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Minėtą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą pateikti iš pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.

Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo būtinas, ir šio įstatymo 2 straipsnyje aiškiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.

Apibendrinant sprendime išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Grąžinimo įstatyme. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Grąžinimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktą išaiškinimą, nebūtų konstituciškai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, todėl Grąžinimo įstatyme esant nustatytam pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausią LVAT praktiką (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjų J. K., R. B., D. Š., M. S., V. G., S. C., M. Z., V. B., P. B., A. G. (A. G.), J. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė