Kauno apygardos teismo nutartis

2012-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-186-290-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-11-24Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-21
Bylos Nr.
1A-186-290-2012
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-00522-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
M. S.
Nukentėjusysis
E. D.
Civilinis ieškovas
Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Advokatai
Audrius Bandzaitis
Kategorijos

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-186-290/2012

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė Proceso Nr. 1-64-1-00522-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6., 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam M. S., jo gynėjui advokatui Audriui Bandzaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. ir nukentėjusiojo E. D. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Priteista iš M. S. civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2144,01 Lt. (du tūkstančiai šimtas keturiasdešimt keturi litai 1 centas) už nukentėjusiojo E. D. gydymą.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

M. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2011-04-29 d. apie 17 val., parke, esančiame prie Šešupės upės, Marijampolėje, tyčia sudavė du smūgius metaliniu strypu nukentėjusiam E. D. į kairį petį ir kairę krūtinės pusę, ko pasekoje E. D. buvo padarytas blužnies plyšimas, kairės pusės X-ojo šonkaulio lūžimas, kraujo išsiliejimas į pilvaplėvės ertmę, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniu skundu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendį prašo panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui arba apkaltinamąjį nuosprendį naikinti ir priimti naują nuosprendį, skiriant jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė bylos įrodymus, į dalį jų neatsižvelgė, tuo padarydamas esminį Lietuvos Respublikos BPK pažeidimą, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir tokiu būdu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį iš esmės grindė tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, visiškai neatsižvelgdamas ir nevertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu tirtų įrodymų visumos. Teismas nuosprendyje tik išdėstė surinktus įrodymus, tačiau nepateikė jokių išvadų ir motyvų, kuris iš įrodymų patvirtina ar paneigia nusikalstamos veikos sudėties buvimą, nepateikė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų. Lietuvos Respublikos BPK 305 str. analizė leidžia daryti išvadą, kad apkaltinamajame nuosprendyje turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai pasisakė dėl pačios padarytos veikos, tačiau nesiaiškino nukentėjusiojo vaidmens iki įvykio, taip pat priežasčių, lėmusių M. S. veiksmus. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų visumos, tokius M. S. veiksmus išprovokavo pats nukentėjusysis, kuris vykdė neteisėtus veiksmus S. S. atžvilgiu. Tų aplinkybių nepaneigė nei pats nukentėjusysis, nei kiti liudytojai. Taigi, akivaizdu, kad vertinant visus nukentėjusiojo veiksmus nuosekliai ir sistemiškai, matyti, kad galimai nusikalstamą veiką iš pradžių atliko pats nukentėjusysis. Teismas tiksliai neišsiaiškino kaip ir kiek tiksliai smūgių sudavė M. S. nukentėjusiajam. Dėl suduotų smūgių byloje yra daug neaiškumų, netikslumų, kurių teismas nesiaiškino, todėl nėra neginčijamų įrodymų dėl to ar kaltinamasis iš tiesų atliko jam inkriminuotus veiksmus. Teismas, skirdamas bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam dovanoja, gailisi dėl nukentėjusiajam atsiradusių pasekmių. Taip pat atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau teismas neteisingai sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Nukentėjusysis E. D. prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti kaltinamajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Jo nuomone, teismas nuteistajam skyrė per griežtą bausmę. Teigia, kad teisme jo duoti parodymai yra teisingi, o ne duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis jo atsiprašė, jokių piktumų nukentėjusysis jo atžvilgiu neturi. Mano, kad teismas turi atsižvelgti į šias aplinkybes ir nuosprendį bausmės paskyrimo dalyje pakeisti.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinius skundus patenkinti, prokurorės prašymą apeliacinius skundus atmesti, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Šalies argumentai

Nuteistasis nei bylos tyrimo metu, nei apeliaciniame skunde iš esmės savo kaltės neneigia, tačiau nurodo, jog byloje netinkamai ištirti ir įvertinti įrodymai, kas sutrukdė teismui tinkamai kvalifikuoti jo veiksmus ir parinkti jam teisingą bausmės rūšį. Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, kolegijai nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo, išsamumo bei pagrįstumo. M. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, pilnai įrodyta byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais bei išanalizuotais įrodymais.

Apeliacinio skundo motyvai, kad teismas netinkamai ištyrė įrodymus ir dalies jų nevertino, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka tikrovės. Priešingai, teismas nuosprendyje detaliai ir aiškiai analizavo visų byloje apklaustų asmenų parodymus, lygino juos, vertino kiekvieną jų kitų įrodymų visete. Iš tiesų, byloje yra nemažai vienų kitiems prieštaraujančių duomenų, tačiau teismas visus bylos įrodymus ištyrė, įvertino jų visumą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, kurie atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o prieštaringus ir nenuoseklius parodymus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams.

Teismas, analizuodamas ir vertindamas kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymus, duotus teisme ir ikiteisminiame tyrime, atkreipė dėmesį, jog teisme tik šie abu asmenys savo parodymus pakeitė ir būtent tik dėl vienos aplinkybės – kad M. S. strypu sudavė tik vieną kartą, kad nuo jo suduotų smūgių nukentėjusysis nukrito ne į vandenį, o ant medžio, įvertino ir kitas aplinkybes: kad parodymų pakeitimo jie abu įtikinamai ir argumentuotai paaiškinti negalėjo, kad po įvykio kaltinamasis lankė nukentėjusįjį ligoninėje, jie susitaikė; taip pat jų parodymus teismas vertino ir liudytojos R. F. parodymų kontekse, kuri nuo pat bylos tyrimo pradžios nuosekliai aiškino, kad M. S. nukentėjusiajam E. D. metaliniu strypu sudavė du kartus - per petį ir per šoną, ir tik tuomet nukentėjusysis krito į vandenį. Iš šios analizės teismas padarė logiškai sekančią išvadą, jog kaltinamasis ir nukentėjusysis parodymus pakeitė sąmoningai, siekdami sušvelninti M. S. padėtį, įtikinti teismą, kad smūgio, dėl kurio įvyko blužnies plyšimas bei šonkaulio lūžimas, jis nukentėjusiajam nesudavė.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad veikos, kuri inkriminuota M. S., nusikaltimo sudėtis priskiriama prie materialiųjų, kas reiškia, jog veikos kvalifikaciją lemia iš nusikalstamų veiksmų kilusios pasekmės, t.y. kaltininko veiksmai turi būti tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis. Visi byloje apklausti asmenys be išimties patvirtino tą faktą, kad niekas kitas, o būtent M. S. sudavė nukentėjusiajam E. D. geležiniu strypu ir to įvykio metu kaltinamojo veiksmais jam padaryti bei specialisto išvada nustatyti sužalojimai buvo įvertinti sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Iš byloje apklaustų asmenų parodymų neginčytinai yra nustatyta, kad jeigu ir būtų pripažinta, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, kurie traktuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, atsirado ne nuo tiesiogiai suduotų kaltinamojo smūgių, o jam nukritus ir atsitrenkus į medį, ši aplinkybė neturėtų įtakos veikos kvalifikavimui.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jeigu nustatoma, kad kaltininkas, suduodamas smūgį nukentėjusiajam, suvokė tokio savo veiksmo pavojingumą, nurodė, kad dėl to nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, tačiau buvo abejingas tokios veikos galimiems padariniams, o nukentėjusysis, be tiesioginių smūgio padarinių, patiria ir kitų sužalojimų (pvz., krisdamas) ir dėl to sunkiai sutrikdoma jo sveikata, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-368/2009).

Visi aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad būtent dėl apelianto neteisėtų veiksmų atsirado visi nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, kurie įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nėra jokių domenų, kurie duotų pagrindo manyti, kad šie sužalojimai E. D. galėjo būti padaryti kito asmens ir kitomis aplinkybėmis.

Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nepažeidė. Jis atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, taip pat į individualias nuteistojo asmenines savybes, amžių. Bausmės rūšis bei jos dydis nuteistajam paskirta tinkamai.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti M. S. ir E. D. apeliacinius skundus bei panaikinti nuosprendį, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

nutarė:

nuteistojo M. S. ir nukentėjusiojo E. D. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai: Algirdas JaliniauskasAlgerdas Urbšys