- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- 1-567-295/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09900-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Kaltinamasis
- D. M.
- Advokatai
- Rita Elzbergienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis mašinisto padėjėju AB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)),
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 259 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. M. nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas – kanapes, kol 2015 m. vasario 16 d., apie 16:30 val., prie namo, esančio Mokslininkų g. 12, Vilniuje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patruliams J. C. ir L. N. apžiūrėjus automobilį ROVER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriame buvo jis (D. M.), L. P. ir A. M., policijos patrulis J. C. po šalia jo (D. M.), sėdėjusio ant galinės sėdynės, kilimėliu rado 1,250 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).
Šiais savo veiksmais kaltinamasis D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis D. M. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino. Duodamas parodymus teisme, kaltinamasis D. M. teigė, kad 2015 m. vasario 16 d. jam paskambino A. M. ir paprašė padėti pajungti jo automobilyje garso aparatūrą. A. M. atvažiavo pas kaltinamąjį į požeminį garažą, kur jie pajungė garso aparatūrą, todėl nusprendė pasivažinėti automobiliu ir patikrinti kaip veikia pajungta aparatūra. A. M. pas kaltinamąjį atvyko ne vienas, kartu su juo dar buvo vaikinas vardu ., kurio anksčiau kaltinamasis nepažinojo. Kur tiksliai jie važiavo kaltinamasis pasakyti negalėjo, tačiau prisiminė, kad jie buvo sustoję prie parduotuvės „Maxima“, į kurią kaltinamasis D. M. užėjo vienas, o kai grįžo į automobilį, A. M. pasiūlė parūkyti „žolės“. Anksčiau kaltinamasis D. M., jo teigimu, jokių narkotinių medžiagų niekada nebuvo vartojęs, todėl nusprendė pabandyti. Jiems visiems nuvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Mokslininkų gatvėje, A. M. susuko suktinę, kurią jie visi surūkė. Vėliau, prie jų automobilio privažiavo policijos pareigūnai, kurie apieškoję juos, pas kaltinamąjį D. M. ir L. nieko nerado, o pas A. M. rado popierinį lapelį su narkotine medžiaga, be to, automobilio apžiūros metu, po automobilio grindų kilimėliu šalia galinių sėdynių, policijos pareigūnai dar rado polietileninį maišelį su „žole“. Kam priklausė ši narkotinė medžiaga, kaltinamasis D. M. nežino, o sėsdamasis į automobilį ir sėdėdamas jame, jis netikrino, kas yra po automobilio grindų kilimėliu. Kaltinamojo D. M. teigimu, jis jokių narkotinių medžiagų neturėjo, jų nelaikė ir po automobilio kilimėliu neslėpė. Iš kur po automobilio grindų kilimėliu galėjo atsirasti polietileninis maišelis su „žole“, kaltinamasis pasakyti negalėjo.
Nors kaltinamasis D. M. savo kaltės jam inkriminuojama nusikalstama veika nepripažino, jo kaltė neteisėtu disponavimu nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, be tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.
Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 m. vasario 16 d. jis susitiko su L. P., su kuriuo nuvažiavo pas kaltinamąjį D. M., kuris turėjo požeminį garažą, kad pas kaltinamąjį garaže būtų galima sumontuoti į automobilį garso aparatūrą. Kai A. M. automobilis buvo sutvarkytas, kaltinamasis D. M. paprašė nuvežti jį į Lazdynų mikrorajoną, prie „Hesburger“ greito maisto užkandinės, kadangi jam ten reikėjo su kažkuo susitikti. Tuo metu, kai kaltinamasis D. M. buvo išėjęs, jie su L. P. laukė D. M. sėdėdami automobilyje. Grįžus kaltinamajam D. M., jie nuvežė jį link namų, tačiau sustojus šalia D. M. namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kaltinamasis D. M. išsitraukė maišelį su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis, todėl A. M. paprašė pas D. M. parūkyti. Kaltinamasis sutiko, todėl jie visi parūkė „žolės“, tačiau jiems būnant automobilių stovėjimo aikštelėje, prie jų automobilio privažiavo policijos patrulių automobilis. Policijos pareigūnai paklausė pas juos, ar jie neturi draudžiamų daiktų, o liudytojui A. M. ir kitiems automobilyje buvusiems asmenims atsakius, jog tokių daiktų jie neturi, policijos pareigūnai atliko visų asmenų ir automobilio apžiūrą, ir po automobilio grindų kilimėliu, šalia tos vietos, kur sėdėjo kaltinamasis D. M., rado polietileninį maišelį su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. M. kategoriškai tvirtino, kad kanapes parūkyti pasiūlė ir suktinę darė kaltinamasis D. M., sėdėdamas ant galinės automobilio sėdynės.
Analogiškus parodymus teisiamajame posėdyje davė ir liudytojas L. P., kuris taip pat kategoriškai patvirtino, kad automobilyje rasta narkotinė medžiaga priklausė kaltinamajam D. M., kurią jis galėjo įsigyti Vilniuje, Lazdynų mikrorajone, prie „Hesburger“ greito maisto užkandinės.
Duodamas parodymus teisme, policijos pareigūnas – liudytojas L. N. nurodė, kad 2015 m. vasario 16 d., apie 16:30 val., jie kartu su patruliui J. C., patruliuodami Mokslininkų gatvėje, Vilniuje, pastebėjo automobilį „Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo Nr. 12, Mokslininkų gatvėje. Įtardami, kad automobilyje gali būti vartojamos narkotinės medžiagos, jie nusprendė patikrinti automobilį ir jame buvusius asmenis. Už automobilio vairo sėdėjo liudytojas A. M., šalia jo, ant priekinės automobilio sėdynės, sėdėjo liudytojas L. P., o ant automobilio galinės sėdynės kaltinamasis D. M.. Priėję prie automobilio, policijos pareigūnai paklausė automobilyje buvusių asmenų, ar jie neturi draudžiamų daiktų, o jiems atsakius, jog neturi, jie vis tik nusprendė patikrinti tiek automobilyje buvusius asmenis, tiek patį automobilį. Asmenų apžiūros metu draudžiamų daiktų rasta nebuvo, tačiau apžiūrint automobilį pas vairuotoją A. M. buvo rastas tarp kojų padėtas popieriaus lankstinukas su augalinės kilmės medžiaga, o automobilio gale, po grindų kilimėliu, šalia vietos kurioje sėdėjo kaltinamasis D. M., buvo rastas polietileninis maišelis su augalinės kilmės medžiaga, primenančia kanapes.
Iš daiktų pateikimo protokolo turinio matyti, kad liudytojas L. N. 2015 m. vasario 16 d. 17:30 val. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams automobilyje „Rover“ rastus: 1) polietileninį maišelį su augalinės kilmės medžiaga ir 2) sulankstytą popierių su augalinės kilmės medžiaga (b.l. 7).
Analogiškai įvykio aplinkybes aiškino ir liudytojas – policijos pareigūnas J. C., tačiau jis papildė, kad liudytojas L. P. jam yra žinomas, kaip asmuo vartojantis narkotines medžiagas, todėl pamatęs jį sėdintį ant priekinės automobilio sėdynės, J. C. jį iš karto ištraukė jį iš automobilio, nes L. P. buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo narkotikų. Būdamas šalia automobilio, L. P. liudytojui J. C. tyliai pasakė, kad automobilio gale, po kilimėliu yra narkotinių medžiagų, tačiau nepaaiškino, iš kur jam ši aplinkybė yra žinoma. Liudytojas J. C. patikrinęs L. P. nurodytą vietą – po kilimėliu automobilio gale, rado polietileninį maišelį su augalinės kilmės medžiaga. Liudytojo J. C. teigimu, kaltinamasis D. M. neigė, kad rastos narkotinės medžiagos priklauso jam.
Ištyrus kaltinamojo D. M. ir liudytojų A. M. bei L. P. šlapimą, nustatyta, kad A. M. šlapime kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta (b.l. 71), L. P. šlapime rasta amfetamino ir metamfetamino, o opijatų ir etilo alkoholio nerasta (b.l. 49), o kaltinamojo D. M. šlapime rasta tetrahidrakanabiniolio karnoksi rūgšties ir kodeino pėdsakų. Be to, iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto turinio matyti, kad specialistai padarė išvadą, jog kaltinamasis D. M. yra vartojęs narkotines medžiagas - opijatus ir kanabinoidus (b.l. 117).
Specialistams ištyrus liudytojo J. C. automobilyje „Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 16 d. rastus ir liudytojo L. N. ikiteisminio tyrimo pareigūnams perduotus polietileninį maišelį ir popieriaus lankstinuką su augalinės kilmės medžiaga nustatyta, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio maišelio, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,250 g, 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 12,8 proc., o žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš popieriaus lankstinuko, yra narkotinė medžiaga –kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,031 g, 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose - 4,7 proc. (b.l. 18-20).
Dėl įrodymų vertinimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – ir BPK) nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.
Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, todėl vertinant liudytojų parodymus bei pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad liudytojų parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.
Teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų A. M. ir L. P. parodymais patvirtinama, kad automobilyje „Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 16 d. rastos narkotinės medžiagos priklausė kaltinamajam D. M., kurias jis galėjo įsigyti Vilniuje, Lazdynų mikrorajone, prie „Hesburger“ greito maisto užkandinės, o liudytojai – policijos pareigūnai – L. N. ir J. C. patvirtino, kad narkotinės medžiagos, buvusios polietileniniame maišelyje, kurių neteisėtu disponavimu yra kaltinamas kaltinamasis D. M., buvo rastos automobilio gale po grindų kilimėliu, šalia tos vietos, kurioje automobilyje sėdėjo kaltinamasis D. M.. Akivaizdu, kad liudytojai A. M. ir L. P., sėdėdami ant automobilio priekinių sėdynių, negalėjo, pamatę policijos pareigūnus, per labai trumpą laiką, pakišti narkotines medžiagas po grindų kilimėliu, be to, kaltinamasis D. M., sėdėdamas šalia tos vietos, kurioje buvo rastas polietileninis maišelis su narkotinėmis medžiagomis, turėjo matyti, kaip kuris nors iš automobilyje buvusių asmenų, po grindų kilimėliu slepia narkotines medžiagas, todėl kaltinamojo D. M. teiginius, kad jis nežinojo, kas yra po automobilio grindų kilimėliu, teismas vertina kritiškai. Be to, teismas kritiškai vertina ir kaltinamojo D. M. parodymus apie tai, kad jis narkotines medžiaga vartojo pirmą kartą, kadangi specialistų išvada buvo neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. M. yra vartojęs skirtingų rūšių narkotinių medžiagų (opijatų ir kanabinoidų), o atsižvelgdamas į tai, kad automobilyje buvo rasta tik vienos rūšies narkotinė medžiaga, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis D. M. narkotines medžiagas buvo vartojęs ir anksčiau.
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad liudytojai A. M. ir L. P. arba policijos pareigūnai L. N. bei J. C. turi tikslą apkalbėti kaltinamąjį D. M.. Be to, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai – liudytojai L. N. ir J. C. anksčiau pažinojo kaltinamąjį D. M., todėl teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų A. M. ir L. P. parodymais apie tai, kad D. M. su savimi turėjo narkotinių medžiagų, kurias pasiūlė kartu vartoti A. M. ir L. P., taip pat liudytojų L. N. ir J. C. parodymais apie tai, kad polietileninis maišelis su narkotinėmis medžiagomis buvo rastas šalia tos vietos, kur automobilyje sėdėjo kaltinamasis D. M..
Iš specialistų išvados turinio matyti, kad automobilyje „Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 16 d. rastuose polietileniniame maišelyje, kuris buvo rastas po galiniu automobilio kilimėliu šalia kaltinamojo D. M. ir popieriaus lankstinuke, kuris buvo rastas šalia vairuotojo A. M., yra ne tapati narkotinė medžiaga, kadangi joje skiriasi veikliosios medžiagos (9-tetrahidrokanabinolio) kiekis, kuris medžiagoje iš bespalvio plastikinio maišelio - 12,8 proc., o medžiagoje iš popieriaus lankstinuko - 4,7 proc., todėl teismas daro išvadą, kad automobilyje „Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 16 d. šalia liudytojo A. M. rastas popieriaus lankstinukas su narkotinėmis medžiagomis, neturi nieko bendro su kaltinamajam D. M. inkriminuota nusikalstama veika.
Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis D. M., neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, ir jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis neteisėtai disponavo (įgijo ir laikė) nedideliu kiekiu, t. y. mažesniu kaip 5 g (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239), narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į neteisėtai įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos rūšį bei į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo D. M. asmenybę, kuris anksčiau nebuvo teistas ar trauktas baudžiamojon atsakomybėn (b.l. 111) ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus (b.l. 112), dirba (b.l. 113), yra vedęs ir išlaiko mažametį sūnų (b.l. 110), ir mano, kad kaltinamajam D. M. skirtina BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro teismui pasiūlyta bausmė – bauda.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 83-84). Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga.
Baudžiamoji byla yra išnagrinėta, kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu ar apribojimu nesusijusi bausmė, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. M. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, todėl teismas mano, kad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė tapo nebereikalinga, todėl turi būti panaikinta.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje laikomą voką (su jame esančiais 4 vokais, tuščiu plastikiniu maišeliu, popieriaus lankstinuku, A4 formato popieriaus įmaute ir trimis mediniais strypeliais su vatos tamponais, b.l. 22-23), o taip pat Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje laikomą voką su po ekspertizės atlikimo likusiomis kanapių antžeminėmis dalimis (b.l. 19, 21), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) MGL (376, 60 € - trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 centų) dydžio baudą.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies reikalavimais, į D. M. paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikiną sulaikymą) nuo 2015 m. vasario 16 d. 17:19 val. iki 2015 m. vasario 17 d. 13:20 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę D. M. paskirti 8 (aštuonių) MGL (301, 28 € - trijų šimtų vieno euro 28 centų) dydžio baudą
D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje laikomą voką (su jame esančiais 4 vokais, tuščiu plastikiniu maišeliu, popieriaus lankstinuku, A4 formato popieriaus įmaute ir trimis mediniais strypeliais su vatos tamponais), o taip pat Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje laikomą voką su po ekspertizės atlikimo likusiomis kanapių antžeminėmis dalimis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.