- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-07
- Bylos Nr.
- e2-386-881/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00021-2026-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Justvyta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Justvyta“ iškelta nemokumo (bankroto) byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėja; VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Justvyta“ nemokumo (bankroto) bylą.
2. Pareiškėja nurodė, kad pagal mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. sausio 13 d. duomenis, UAB „Justvyta“ skola valstybės biudžetui (pagal prievoles, kurių terminas yra suėjęs) buvo 18 222,31 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, įmonėje 2026 m. sausio 13 d. nedirbo nė vienas darbuotojas, valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, bendrovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ duomenimis, valdytojo–savininko teisėmis bendrovės vardu registruota 10 transporto priemonių, tačiau jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (212 594 Eur) viršija turimą turtą (189 582 Eur). Pagal bendrovės 2023 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, apskaitomi 21 450 Eur nuostoliai.
Atsiliepimas
3. UAB „Justvyta“ atsiliepime į pareiškimą su bankroto bylos iškėlimu nesutiko, nurodė, kad bendrovė faktiškai vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, yra gyvybingas juridinis asmuo, nors ir turi laikinų finansinių sunkumų. UAB „Justvyta“ turi objektyvias galimybes mokumui atkurti ir užtikrinti veiklos tęstinumą bei atsiskaitymą su kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2026 m. kovo 19 d. nutartimi iškėlė UAB „Justvyta“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „OMEN FAUSTUM“.
5. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs UAB „Justvyta“ pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad bendrovės finansinė padėtis yra akivaizdžiai bloga ir atitinka nemokumo požymius. Pagal bendrovės balansą, turto vertė – apie 361 000 Eur, tuo tarpu įsipareigojimai – apie 390 000 Eur. Tai reiškia, kad bendrovės įsipareigojimai viršija turimą turtą. Vertinant turto struktūrą, didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas – apie 361 000 Eur, iš kurio didelę dalį sudaro gautinos sumos (apie 169 000 Eur), tačiau debitorių sąrašas rodo, kad šios sumos yra išskaidytos tarp daugelio fizinių asmenų ir užsienio subjektų, dažnai nedidelėmis sumomis, tai kelia abejones dėl jų išieškojimo galimybės ir likvidumo. Bendrovės mokumo situaciją dar labiau blogina tai, kad pinigų ir piniginių ekvivalentų faktiškai nėra, todėl bendrovė neturi likvidžių lėšų einamiesiems įsipareigojimams vykdyti. Tuo tarpu kreditorių sąrašas rodo itin didelį įsipareigojimų mastą – apie 390 000 Eur, ir visa ši suma yra pradelsta. Tai reiškia, kad bendrovė nevykdo prievolių laiku, o tai yra antrasis savarankiškas nemokumo kriterijus. Pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad bendrovė dirba nuostolingai – patirta apie 12 000 Eur nuostolių. Nors pajamos egzistuoja, tačiau sąnaudos jas viršija, o tai rodo, kad bendrovės veikla nėra pelninga ir nėra pagrindo artimiausiu metu tikėtis atsistatančio mokumo. Teismo vertinimu, net jei teoriškai visa debitorių suma būtų susigrąžinta (apie 169 000 Eur), ji vis tiek nepadengtų bendrų įsipareigojimų (apie 390 000 Eur), todėl bendrovė iš esmės yra nemoki pagal balansinį testą. Be to, nėra duomenų apie realias galimybes restruktūrizuoti bendrovės veiklą, atkurti mokumą ar sudaryti susitarimus su kreditoriais.
6. Įvertinęs Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktą vėliausią, t. y. 2023 metų, balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitą, teismas nustatė, kad 2023 metų pabaigoje bendrovės turto vertė buvo 189 582 Eur, iš kurio ilgalaikio turto bendrovė faktiškai neturėjo, o visą turtą sudarė trumpalaikis turtas. Didžiausią dalį turto sudarė atsargos (109 526 Eur) ir per vienerius metus gautinos sumos (79 054 Eur), tuo tarpu pinigai ir piniginiai ekvivalentai sudarė tik 291 Eur, tai rodo itin ribotą bendrovės likvidumą ir realų disponuojamų lėšų trūkumą. Tuo tarpu bendrovės įsipareigojimai buvo 212 594 Eur ir visi jie yra trumpalaikiai, t. y. mokėtini per vienerius metus. Taigi, bendrovės įsipareigojimų suma jau 2023 metais viršijo turto vertę, o nuosavas kapitalas buvo neigiamas. Neigiamas nuosavas kapitalas rodo, kad bendrovė yra praradusi dalį kapitalo ir jos turtas nepadengia prisiimtų įsipareigojimų. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys taip pat patvirtina nepalankią bendrovės finansinę padėtį. Nors 2023 metais bendrovė gavo 331 378 Eur pardavimo pajamas ir uždirbo 70 958 Eur bendrąjį pelną, tačiau dėl patirtų veiklos sąnaudų (ypač pardavimo, bendrųjų ir administracinių sąnaudų) bendrovės veikla buvo nuostolinga. Ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė patyrė 21 450 Eur grynųjų nuostolių, tai rodo, kad bendrovės vykdoma veikla nebuvo pelninga. Taigi, 2023 metų finansiniai duomenys rodo, kad bendrovės įsipareigojimai viršijo turtą ir veikla buvo nuostolinga, tai patvirtina ilgalaikį nemokumo pobūdį.
7. Teismas pažymėjo, kad nors bendrovės mokumą pirmiausia rodo finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas, pelno (nuostolio) ataskaita), tačiau balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės mokumo būklę. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad bendrovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi. AB „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, UAB „Justvyta“ vardu valdytojo teise registruotos 10 transporto priemonių, kurių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas; visos jos yra areštuotos.
8. Iš bendrovės pateiktų duomenų teismas nustatė, kad kreditorių bendrovė turi virš 100, tarp jų – tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys, taip pat valstybės institucijos (VMI, VSDFV). Tai rodo sisteminį atsiskaitymų nevykdymą, o ne pavienį finansinį sunkumą. Tokia situacija teismų praktikoje vertinama kaip ilgalaikis nemokumas, o ne laikini likvidumo sutrikimai. Antstolių informacinės sistemos 2026 m. sausio 14 d. duomenimis nustatyta, kad antstolis Laurynas Lukšys vykdo išieškojimus iš UAB „Justvyta“ be pareiškėjos VMI dar 5 kreditoriams dėl 80 331,92 Eur skolos. Iš byloje esančių išrašų nustatyta, kad išieškojimai yra nesėkmingi. Nustatyta, kad be skolos ieškovei viešai prieinamais VSDFV 2026 m. kovo 9 d. duomenimis, bendrovė turi 4 857,12 Eur skolą fondo biudžetui, nors apdraustųjų asmenų bendrovėje nėra.
9. Teismas konstatavo, kad bendrovės pateikti duomenys nepatvirtina bendrovės siekio ir galimybių išlikti aktyvia rinkos dalyve. Bendrovės įsipareigojimai viršija turimą turtą, visi įsipareigojimai yra pradelsti, nėra likvidžių lėšų, veikla nuostolinga, turto struktūra nelikvidi, priverstinis skolų išieškojimas neveiksmingas, bendrovė faktiškai nevykdo veiklos (nėra darbuotojų), nėra realių restruktūrizavimo ar mokumo atkūrimo galimybių. Bendrovė neturi nekilnojamojo turto, kuris galėtų būti panaudotas prievolių įvykdymui užtikrinti ar kreditorių interesams tenkinti, kito turto, kurio užtektų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, taip pat nenustatyta. Nors bendrovės vadovas teigia, kad bendrovė patiria laikinus finansinius sunkumus, visgi byloje esantys duomenys rodo priešingai, t. y. bendrovė jau nuo 2023 metų patiria ne tik finansinius sunkumus, tačiau yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. UAB „Justvyta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Bendrovė yra moki, todėl jai negali būti keliama bankroto byla. Pagal 2026 m. sausio 14 d. balansą bendrovei priklausančio turto vertė – 361 030 Eur, bendrovės įsipareigojimai kreditoriams – 390 491,43 Eur. Nors bendrovės skolos ir viršija turimo turto vertę, tačiau realiai UAB „Justvyta“ yra mokus juridinis asmuo, o vien balanso disproporcija nėra pakankamas pagrindas pripažinti jos nemokumą. UAB „Justvyta“ yra gyvybingas juridinis asmuo, kuris vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, generuoja pajamas, tai rodo realų bendrovės gebėjimą ateityje vykdyti turimus įsipareigojimus.
10.2. 2025 metais UAB „Justvyta“ uždirbo 70 957 Eur pajamų, 2026 metais gautų pajamų buhalterinę apskaitą tvarkanti bendrovė dar nespėjo suvesti. Bendrovė į bylą pateikė 2026 metais išrašytas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras, patvirtinančias bendrovės gyvybingumą ir realų veiklos vykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai, neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad bendrovė ateityje realiai negebės vykdyti turimų finansinių įsipareigojimų. Teismas neteisingai įvertino UAB „Justvyta“ priklausantį turtą: bendrovei nuosavybės teise priklausančių 10 transporto priemonių ir atsargų rinkos vertė yra daug didesnė, nei nurodyta likutinė vertė; gautinų pajamų, turimų debitorinių sumų išieškojimo galimybės, vykdomos ūkinės komercinės veiklos, gyvybingumo, gebėjimo atsiskaityti su kreditoriais vertinimas, kurį neteisingai atliko teismas, sudaro pagrindą panaikinti apskųstą nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismui pateiktų įrodymų nepakako tam, kad būtų galima objektyviai įvertinti tikrąją bendrovės turtinę padėtį, jos realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir toliau laiku vykdyti turtines prievoles.
10.3. Teismas nebuvo aktyvus, bendrovės finansinės būklės analizę atliko formaliai, nesiaiškino ir nenustatė tikrosios bendrovės turtinės padėties, realiai vykdomos veiklos, gautinų pajamų, realių bendrovės finansinių galimybių sumokėti skolas ir toliau laiku vykdyti turtines prievoles kreditoriams. Dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties.
10.4. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas šią bylą, turėtų iš naujo įvertinti bendrovės realią finansinę padėtį, vykdomą ūkinę komercinę veiklą, turto vertę, turimus įsipareigojimus bei realias galimybes vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir finansinius įsipareigojimus kreditoriams, jos gyvybingumą. Šiuo momentu bendrovės nepajėgumo savarankiškai vykdyti finansines problemas konstatavimas būtų skubotas. Bendrovės finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio.
10.5. Teismas nenustatė papildomų aplinkybių, patvirtinančių, kad bendrovė yra moki. Teismas vertino bendrovės mokumą vadovaudamasis prielaidomis, paviršutiniškai atliko pareigą nustatyti nagrinėjamoje byloje tiesą. Teismas privalėjo veikti aktyviai bei ex officio (pagal pareigas) išreikalauti įrodymus, kurių trūkumas nurodytas nutartyje. Teismas privalėjo nustatyti terminą bendrovei pateikti tam tikras aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius rašytinius dokumentus, paaiškinimus, o ne priimti nepagrįstą, neargumentuotą nutartį.
Atsiliepimas
11. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantė pripažįsta, kad jos įsipareigojimai kreditoriams viršija turimo turto vertę. Nors apeliantė nurodo, kad vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą ir gauna pajamas, tačiau vien pajamų (be sąnaudų įvertinimo) gavimas neatspindi realios bendrovės turtinės padėties. Nors pajamos egzistuoja, tačiau sąnaudos jas viršija, o tai rodo, kad bendrovės veikla nėra pelninga ir nėra pagrindo artimiausiu metu tikėtis atsistatančio mokumo.
11.2. Nors apeliantė nurodo, kad yra gyvybingas juridinis asmuo ir yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, tačiau byloje esantys duomenys to nepatvirtina. Priešingai, pagal byloje esančius įrodymus akivaizdu, kad bendrovė yra nemoki – joje nedirba nė vienas darbuotojas, mokestinė nepriemoka nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui (2026 m. sausio 14 d.) iki atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo dienos (2026 m. balandžio 1 d.) nesumažėjo, bendrovės atžvilgiu antstolių kontorose vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad bendrovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi.
11.3. Tai, kad bendrovės įsiskolinimai pareiškėjai nėra trumpalaikiai, o yra pastovaus pobūdžio, įrodo tai, jog mokestinė nepriemoka susidariusi jau nuo 2024 m. rugsėjo 26 d., mokestinės nepriemokos išieškojimas nerezultatyviai vykdomas nuo 2025 m. gegužės 12 d. Tokia situacija teismų praktikoje vertinama kaip ilgalaikis nemokumas, o ne laikini likvidumo sutrikimai.
11.4. Apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo aktyvumo stokos yra nepagrįsti. Bendrovei nepateikus įrodymų apie vykdomą veiklą, nepaaiškinus, iš kokių lėšų, veiklos pajamų ketinama mokėti būtinus mokesčius, vykdyti įsipareigojimus, kyla pagrįstos abejonės dėl bendrovės gyvybingumo, jos galimybės išspręsti turimas finansines problemas, laiku vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Justvyta“ iškelta bankroto byla. Taigi, atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.
Dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų
14. Apeliantė UAB „Justvyta“, nesutikdama su apskųsta nutartimi, atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus: 1) bendrovė yra mokus ir gyvybingas juridinis asmuo, kuris vykdo ūkinę komercinę veiklą ir generuoja pajamas; 2) teismas neteisingai įvertino bendrovei priklausantį turtą: bendrovei nuosavybės teise priklausančių 10 transporto priemonių ir atsargų rinkos vertė yra daug didesnė, nei nurodyta likutinė vertė; 3) teismas neteisingai įvertino bendrovės gautinų pajamų, turimų debitorinių sumų išieškojimo galimybes, vykdomą ūkinę komercinę veiklą, gyvybingumą, gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir šie pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 4) teismas nebuvo aktyvus tiek, kiek tai yra būtina nemokumo bylose, nesiaiškino ir nenustatė tikrosios bendrovės turtinės padėties.
15. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi, juridinio asmens bankroto byla keliama, kai yra dvi sąlygos: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla.
16. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).
17. Aptarta JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotė rodo, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: 1) ar juridinis asmuo gali laiku vykdyti turtines prievoles (likvidumo testas); 2) ar juridinio asmens įsipareigojimai neviršija jo turto vertės (balanso testas). Likvidumo testas siejamas su skolininko negalėjimu įvykdyti prievolių, o balanso testas – su juridinio asmens turimo turto ir įsipareigojimų santykio vertinimu. Iš JANĮ projekto aiškinamojo rašto matyti, kad: 1) skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas; 2) taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.
18. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo iš tiesų yra nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokų juridinį asmenį iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus juridinio asmens nemokumą, greičiau apsaugoti jo kreditorių ir paties juridinio asmens interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
20. JANĮ 20 straipsnyje reglamentuojamas pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimas. Taikant JANĮ 20 straipsnį, atsižvelgtina ir į iki JANĮ priėmimo formuotą teismų praktiką dėl teismo aktyvumo. Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Tačiau nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Nepaisant to, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių taikymo ir proceso rungimosi principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent juridinis asmuo, kuriam inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
21. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turi pateikti jos mokumą ir gyvybingumą pagrindžiančius įrodymus, t. y. kad ji vykdo ūkinę komercinę veiklą, ši veikla generuoja pajamas, bendrovė turto turi daugiau negu įsipareigojimų ir yra realių galimybių per protingą laiką atkurti mokumą, atsiskaityti su visais kreditoriais bei toliau laiku vykdyti prievoles (CPK 12, 178 straipsniai).
22. Nagrinėjamos bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, priėmęs VMI pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Justvyta“ iškėlimo, 2026 m. sausio 22 d. nutartimi, be kita ko, įpareigojo bendrovės vadovą per 5 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją. Bendrovės vadovo prašymu šis terminas buvo pratęstas ir jis pasinaudojo procesine teise pateikti atsiliepimą bei pateikė papildomus rašytinius įrodymus.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padaro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sudarė visas galimybes UAB „Justvyta“ pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį. JANĮ 20 straipsnio 2 dalis nustato būtent juridinio asmens vadovo pareigą pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją. Taigi, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos realios ir aktualios finansinės padėties, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi apskųstoje nutartyje buvo įvertinti iš esmės visi apeliantės vadovo pateikti rašytiniai įrodymai.
24. Be to, galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia galimybę proceso dalyviams reikšmingus įrodymus, kurių neturėjo galimybės įvertinti pirmosios instancijos teismas, pateikti apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 straipsnis). Apeliantė tokia galimybe nesinaudojo ir kartu su atskiruoju skundu taip pat nepateikė papildomų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti apeliantės mokumą ir gyvybingumą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde nekonkretizuojama, kokius papildomus duomenis teismas turėjo įvertinti ir (arba) išreikalauti, jog susiformuotų kitoks teismo vidinis įsitikinimas dėl apeliantės mokumo įvertinimo.
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas UAB „Justvyta“ nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi ilgalaikių neįvykdytų įsipareigojimų, jos finansinė padėtis yra bloga – bendrovės didžiąją dalį turto sudaro trumpalaikis turtas (debitorių skolos ir kitas nelikvidus trumpalaikis turtas), o kito turto, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį išieškojimą, bendrovė neturi, byloje nėra duomenų, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti.
26. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, kad apskųstoje nutartyje nurodyta bendrovės turtinė padėtis įvertinta netinkamai, teigia, jog nors bendrovė ir turi finansinių sunkumų, tačiau jie yra laikini, apeliantė aktyviai siekia sumažinti finansinius įsipareigojimus kreditoriams, be to, apeliantė turi užsakymų, pateikė sąskaitas faktūras, pagrindžiančias ūkinės komercinės veiklos vykdymą.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės nepatvirtina bendrovės mokumo, dėl to nesudaro pagrindo vertinti jos finansinę būklę kitaip, negu įvertino pirmosios instancijos teismas. Byloje nustatyta faktinė situacija sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantė atitinka pirmąją ir antrąją nemokumo sąlygas, yra nemoki tiek balanso, tiek likvidumo testų aspektais. Apskųstoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į apeliantės negebėjimą laiku vykdyti prievolių kreditoriams, tarp jų ir valstybės biudžetui. Šios nutarties priėmimo metu, apeliantės skola VSDFV biudžetui buvo 4 857,12 Eur, mokestinė nepriemoka VMI – 18 224,09 Eur. Tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl bendrovės mokumo, gyvybingumo, todėl aplinkybės, kad bendrovės skolos valstybės biudžetui nuolat auga ir jų nepavyksta išieškoti priverstine tvarka ilgą laiką, patvirtina apeliantės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-401-567/2022). Nors apeliantė nurodė, kad turi didelės vertės turto (10 transporto priemonių), tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, transporto priemonėms nedalyvauja eisme, joms yra taikomas areštas, todėl jų likvidumas abejotinas.
28. Kiti byloje esantys duomenys taip pat nesudaro pagrindo nuspręsti, kad bendrovės dabartinė finansinė padėtis yra gera, o jos patiriami sunkumai tik laikini. Nors apeliantė pateikė duomenis apie ūkinės komercinės veiklos vykdymą, tačiau teismų praktikoje nurodyta, jog vien tai, kad bendrovė vykdo veiklą, nėra pagrindas konstatuoti, kad bendrovė yra gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022). Apeliantė turi įrodyti, kad jos vykdoma veikla suteiks jai tikėtiną galimybę ateityje atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1723-241/2020).
29. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apskųstos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad apeliantė gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių susiformuotų pagrįstas teismo įsitikinimas, jog ji faktiškai vykdo tokią ūkinę komercinę veiklą, kuri ateityje generuotų pajamas, kurių pakaktų tiek atsiskaitymui su visais kreditoriais, tiek ir apyvartinėms lėšoms veiklai vykdyti.
30. Taigi, apeliantė nepagrindė tiek veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, kad ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar, kad bendrovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai UAB „Justvyta“ iškėlė bankroto bylą. Todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.