- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- 1-8-1069/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Civilinis ieškovas
- J. S.
- Kaltinamasis
- V. S., J. S., D. S.
- Advokatai
- Rimvidas Valančius, Irma Grikšelienė
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorei Stefai Daliai Ramanauskienei, nukentėjusiajai – civilinei ieškovei J. S., jos atstovui advokatui Rimvidui Valančiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vyresniuoju operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu
J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) operatore - pardavėja, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Šilutės r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) konditere, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017-09-24 apie 02 val., (duomenys neskelbtini), V. S. veikdamas bendrininkų grupe kartu su J. S., asmeninio konflikto su nukentėjusiąją J. S. metu, sugriebė nukentėjusiajai už kaklo ir taip ją smaugė. Po to J. S. sugriebė J. S. už plaukų ir ją taip tampydama parvertė ant žemės, po to, ant nugaros gulinčiai nukentėjusiajai, sugriebė už plaukų ir juos tampė.
Be to, 2017-09-24 apie 02 val., (duomenys neskelbtini), D. S. po to, kai V. S. smaugė nukentėjusiąją, tyčia pastūmė pastarąją ir taip pargriovė nugara ant vejos, gulinčiai nukentėjusiajai stvėrė už plaukų ir taip laikydama tampė, po to, spyrė du kartus į veidą, tris kartus į krūtinės sritį ties kaklu.
Kaltinamieji V. S. ir J. S., apklausti teisiamajame posėdyje, dėl jiems pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, o kaltinamoji D. S., apklausta teisiamajame posėdyje, dėl jai pareikštų kaltinimų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kaltais prisipažino visiškai, parodė, kad bylos nagrinėjimo pradžioje kaltę pripažino iš dalies, nes nesuprato kaltinimo ir dėl neblaivumo tiksliai neatsiminė įvykių aplinkybių. Išklausę liudytojų parodymų suprato, kad kaltinimai visiškai pagrįsti. Gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų. V. S. ir J. S. jau atlygino J. S. po 250 Eur žalos, kurią nustatė tarpusavio susitarimu. Kaltinamoji D. S. dalį žalos J. S. (500 Eur) atlygino ir susitarė, kad likusią žalos dalį 1 000 Eur atlygins per tris mėnesius. D. S. prašo patvirtinti susitarimą su J. S., pagal kurį likusią 1 000 Eur žalos dalį nukentėjusiajai atlygins iki 2019-09-06.
Nukentėjusioji J. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017-09-23 buvo pakviesta į pažįstamos J. S. gimtadienį, kuris vyko (duomenys neskelbtini) esančioje pirtyje. Jau po vidurnakčio neblaivus V. S., sėdėdamas atokiau, ėmė ją įžeidinėti, keikti necenzūriniais žodžiais. Stengėsi į tai nekreipti dėmesio, ją ramino šalia sėdėjusi I. J. ir V. S. tėvai bei J. S. mama. Šokių metu V. S. tai petimi pastūmė, tai ranka per galvą tapšnojo. Netrukus pirties salėje pasiliko J. S., V. S., M. S., R. J., I. J., D. S. ir D.S. pažįstamas ar draugas, kurį pirmą kartą matė, visi šoko ir linksminosi. V. S. ir vėl prie jos įžeidžiamai kibo ir įžeidinėjo. Apie 03.40 val. V. S. priėjo prie jos nieko nesakęs uždėjo ranką ant krūtinės ir pastūmė. Nuo pastūmimo ji susverdėjo, pati pastarąjį atstūmė ir pasakė, jog ramintųsi ir elgtųsi kaip vyras. J. S. tuomet paklausė ko ji esą lendanti prie V. S.. Tuo metu atėjo pirties šeimininkas, liepė visiems susirinkti daiktus ir išeiti. Ji savo daiktus pasiėmė, iš pirties išėjo ir tuo metu V. S., stovėdamas dešinėje pusėje prie įėjimo į pirties salę, be jokios priežasties ranka sugriebė už kaklo ir ėmė jį spausti. Jai ėmė trūkti oro, mojavo rankomis, siekdama išsilaisvinti, bet V. S. jos nepaleido ir, laikydamas ranką ant kaklo ir spausdamas pirštais, ją pargriovė nugara ant vejos. Nuo griuvimo jai sutrenkė dešinį petį. Gulėdama ant vejos pamatė atbėgant J. S.. Tuomet V. S. jos kaklą paleido, o J. S. jai gulinčiai stvėrė už plaukų ir tampė į visas puses. Jai skaudėjo, gulėdama ant vejos gynėsi - kėlė rankas, neatmeta galimybės, jog nagais įbrėžė J. S. į veidą. Pastaroji jai plaukus tampė apie 4 min., išrovė jų kuokštus, po to paleido ir nuėjo į pirtį. Ji atsistojo, o šalia buvęs pirties savininkas sugriebė už dešinio riešo ir pasakė važiuoti namo. To ji neklausė ir nuėjo į pirties vidaus salę, kad su J. S. išsiaiškinti, kodėl pastaroji su vyru ją sumušė. J. S. ją iškeikė, numetė jos dovanotas dovanas. Tuomet nuo sofos pašoko D. S., ėmė šaukti, kad ji seserį (J. S.) sumušusi. Bėgo nuo D. S. ir pajuto, kad D. ir J. ją sugriebė už plaukų, pargriovė lauke ant vejos ir abi plaukus tampė. V. S. ją užgulė, griebė už kaklo ir smaugė, nutraukė auksinę grandinėlę. Gulėdama gynėsi - kojomis ir rankomis, kažkam įspyrė, po to buvo praradusi sąmonę. Atsimena tik tai, kaip bėgo namo.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. B. parodė, kad 2017-09-23 vyko J. S. gimtadienis. Gimtadienyje nedalyvavo, tik įleido į pirtį susirinkusius asmenis. Apie 02.30 val. buvo pažadintas. R. J. pakvietė jį, kai išgirdo triukšmą. Tai galėjo būti tarp 02 val. ir 03 val. Eidamas į pirtį, kieme sutiko V. S., kuris pasakė, kad moterys „sublūdo“. Pirties viduje stumdėsi J. S., J. S. ir D. S.. J. S. išvedė į lauką, norėjo parvežti namo. Ji sakė, kad nevažiuos, nes nori pasiimti raktus ir daiktus, kuriuos paliko pirtyje. Kai išvedė J. S. į lauką, kraujo ar smaugimo pėdsakų ant jos veido ar kaklo nebuvo. Ji sakė, kad reikia susirinkti daiktus. Jai daiktus surinko vaikai, o raktų nerado. Antrą kartą taip pat norėjau ją parvežti namo, bet ji atsisakė. Po to abi įėjo į vidų. D. S. tuo metu pamatė apdraskytą savo seserį. D. S. išbėgusi į lauką su visa jėga trenkė J. S., parvertė ją ant žemės. Krisdama D. S. užšoko ant J. S. ir sudavė iš kelio į veidą. Kraujo po to smūgio, nepastebėjo. Dar bandė suduoti, bet jis atitraukė ją. J. S. tada buvo be sąmonės apie 10-15 sekundžių. Atsigavusi atsisėdo ant suolo. Daugiau muštynių nebevyko. J. S. pasiėmė daiktus ir išėjo namo. Apšvietimas lauke buvo įjungtas. J. S. buvo apibraižyta veidas, kraujas netekėjo, didelių žaizdų nebuvo. Kur tuo metu buvo I. J. nemačiau. Tuo metu buvo dar atvykę J. S. draugai, kurie turėjo juos parvežti namo. D. S. sudavė nukentėjusiajai apie 4 smūgius, galėjo būti ir mažiau. Pats namuose buvo jau apie 04 val.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. J. parodė, kad V. S. yra jos sūnėnas. J. S. – sūnėno žmona, o D. S. jos sesuo. J. S. yra jos draugė. Santykiai su kaltinamaisiais yra draugiški. Iš pradžių prasidėjo žodinis konfliktas tarp J. S. ir V. S.. Abiem sakė, kad apsiramintų. J. S. susiginčijo su J. S., dėl ko negali pasakyti. Viskas vyko viduje, bet greitai persikėlė į lauką. Pirma pradėjo pulti J. S. ir jos įsikibo viena kitai į plaukus. Buvo tamsu. Įvykio tarp J. S. ir V. S. nematė. Konfliktas vyko apie 02 val. nakties, nes tuo metu ėjo pasiimti telefoną ir matė kiek valandų. Po to į konfliktą įsikišo V. S.. Ji išėjo į mašiną pasidėti daiktus. Pamatė, kaip atbėgo D. S.. Kuri nuvertė J.S nuo suolo ir puolė ją mušti su rankomis ir kojomis. Po to atbėgo jos sesuo, norėjo juos nuraminti, bet buvo neįmanoma atplėšti D. S. nuo J. S.. J. S. buvo kelias sekundes praradusi sąmonę. Tą vakarą, visiems buvo per daug alkoholio. Pradžioje abi susikibo už rūbų, vėliau pradėjo braižyti viena kitai veidą. Kuri pirma įbrėžė į veidą nemačiau. V. S. buvo tarp moterų ir šaukė, ką tu čia darai, visokiais žodžiais išvadino J. S.. Ar buvo kokie fiziniai veiksmai tarp J. S. ir V. S. nematė, nes nešė daiktus į mašiną. D. S. parbėgo iš tos pusės kur stovėjo automobilis. Toje pusėje yra pirties durys. Kai D. S. nusitempė J. S. nuo suolo, jai spyrė keliu į veidą. J. S. tampė J. S. už plaukų.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. J. parodė, kad V. S. yra jos sūnėnas. Kartu su jais negyvena. J. S. yra jos draugė. 2017-09-23 šventė J. S. gimtadienį. Šventėje buvo nuo pat pradžių. Vakarėlyje buvo apie 9 asmenis. Vidurnakčio nesulaukusi ėjo į kitą pastatą miegoti su vaiku. Išgirdusi triukšmą, šaukimą iš karto neišėjo į lauką. Po to išėjusi į lauką pamatė, kad vyksta konfliktas. Pamatė nudraskytus J. S. ir J. S. veidus. J. S. J. S. sakė, pažiūrėk ką padarei mano veidui, tempė ją prie veidrodžio. Tai vyko lauke. J. S. stovėjo lauke, o D. S. pamačiusi nudraskytą sesers veidą ją puolė. Sumušė nukentėjusiąją rankomis. Tai galėjo būti po 02 val. Matė kaip D. S. spyrė į veidą J. S., o kiek kartų tiksliai nežino. Pirties viduje jų konflikto nematė. Lauke J. S. ir D. S. tampė už plaukų J. S., o I. J. šaukė, kad baigtų. D. S. spyrė J. S., kuri nuo smūgio pargriuvo. Iš pradžių, šventės metu, apsižodžiavimų tarp V. S. ir J. S., nebuvo, vėliau gal ir buvo. Nematė, kaip V. S. J. S. įspyrė į tarpkojį. Tik sesuo kitą dieną po įvykio sakė, kad J. S. įspyrė V. S. į tarpkojį. J. S. buvo girta. V. S. ir J. S. buvo stipriai išgėrę.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. S. parodė, kad J. S. yra jos marti, kaltinamųjų nepažįsta. Marti išėjo į šventę ir grįžo sumušta. Ji buvo kruvina, jos rūbai buvo purvini, kruvini. Buvo sumuštas jos veidas, mėlynė kojoje ir rankoje, išpešti plaukai. Marti pasibeldė į duris apie 04 val. nakties, nes tuo metu pažiūrėjau į telefoną, ir matė, kiek buvo valandų. Nuo pirties iki jos namų yra mažiau negu puse kilometro. Dėjo šaltus kompresus ir galvojo, kad viskas praeis. Marti sakė, kad namo pati parėjo. Ji ryte turėjo eiti į įstaigą pokalbiui dėl darbo. Ketino įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Ryte viskas buvo ištinę, pamėlynavę, užgulusi nosis. Marti po įvykio, kitą dieną nuvyko pas darbdavį. Marčiai įsidarbinti pavyko po savaitės. Jos marti geros širdies, paslaugi, rūpinasi namais, vaikais ir ja. Marti sakė, kad ją sumušė (duomenys neskelbtini) ir dar kažkoks vyrukas. Ji sakė, kad ją mušė trys asmenys. Pasakojo, kad vyras ją smaugė. Marti buvo su džinsais ir šviesia palaidine.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. A. parodė, kad jo draugė D. S. paskambino jam apie 1 val. ir pasakė, kad reikia parvežti ją namo. Žinojo, kad vyksta jos sesers šventė. Neminėjo, kodėl ketina palikti šventės vietą. Vyko žodinis konfliktas tarp V. S. ir merginos (J. S.). Kokie žodžiai buvo išsakyti žodinio konflikto metu, pasakyti negali. Matė, kaip mergina (J. S.) V. S. sudavė per veidą delnu. Matė, kaip mergina (J. S.) perbrėžė J. S. veidą ir, kad jos veidas buvo kruvinas. Jie stumdėsi viduje, po to išėjo į lauką. Kai jie visi išėjo į lauką, jis buvau šone nuo jų. D. S. nesudavė smūgių ir spyrių nukentėjusiajai. Jis to nematė, nors visą laiką nestebėjo D. S.. Abi moterys, D. S. ir J. S., buvo nuvirtusios ant žemės. Jis patraukė D. S. nuo J. S..
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokolo matyti, kad 2017-09-25, 13.46 val. į policiją kreipėsi J. S. pranešdama, jog 2017-09-27 (duomenys neskelbtini) pirtelėje švenčiant pažystamos gimtadienį prieš ją buvo smurtauta (t. 1, b. l. 1-2).
Iš 2017-09-26 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo vieta yra (duomenys neskelbtini) esanti teritorija prie pirties ir pirties viduje (t.1, b. l. 9-12, 13-16).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-10-06 specialisto išvados Nr. G 1773/2017(03) matyti, kad J. S. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: poodinės kraujosruvos nosies ir abiejų paakių srityse, galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu viršugalvio kairėje pusėje, daugybiniai odos nubrozdinimai veido ir kaklo srityse, nosies kaulų lūžis su poslinkiu, kaklo raiščių patempimas,, lokalus kairės blauzdos sumušimas. Dėl nosies kaulų lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, visi kiti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 81-82).
Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad V. S. ir J. S. (kaip bendrininkų) bei D. S. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog 2017-09-24 jie naudojo fizinę prievartą nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu: V. S. smaugė nukentėjusiąją, J. S. sugriebė J. S. už plaukų ir tuos tampydama parvertė ant žemės. D. S. tyčia pastūmė nukentėjusiąją ir taip pargriovė nugara ant vejos, po to gulinčiai nukentėjusiajai stvėrė už plaukų ir laikydama tampė, po to, spyrė du kartus į veidą, tris kartus į krūtinės sritį ties kaklu. Šie veiksmai nukentėjusiajai J. S. sukėlė fizinį skausmą, nesunkų sveikatos sutrikdymą – padarytas nosies kaulų lūžis su poslinkiu nosies srityje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamieji padarytos nusikalstamos veikos neneigia, jų parodymus patvirtina neprieštaringi, vieni kitus papildantys nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai. Vadinasi kaltinamųjų V. S. ir J. S. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jie, savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o kaltinamosios D. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes ji, savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamieji V. S., J. S. ir D. S. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems susitaikius su nukentėjusiąja J. S. ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nukentėjusioji J. S. taip pat prašo kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti (t. 3, b. l. 72, 74, 75, 76, 77). Tokiam kaltinamųjų ir nukentėjusiosios prašymui teismo posėdžio metu pritarė ir valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė, pažymėdama, kaltinamiesiems susitaikius su nukentėjusiąją, atlyginus dalį jai padarytos žalos bei susitarus dėl likusios dalies atlyginimo, yra pagrindas kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.
BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (liet. „konkrečiu atveju“) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-697/2015 ir kt.)
Teismo vertinimu, be to, kad kaltinamieji su nukentėjusiąja susitaikė, atlygino dalį žalos (ir įsipareigojo atlyginti likusią dalį), susiklostė ir visos kitos sąlygos, sudarančios galimybe atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 38 straipsnį.
Kaltinamieji V. S., J. S. ir D. S., kurie yra anksčiau yra neteisti, o taip pat anksčiau nėra buvę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikę su nukentėjusiuoju asmeniu (t. 1, b. l. 142, 174, t. 2, b. l. 21), visi šiuo metu yra dirbantys ir darbdavių charakterizuojami išimtinai teigiamai (t. 1, b. l. 126, 165, t. 2, b. l. 3, t.3, b. l. 79, 80, 81), visiškai prisipažino padarę tyčinines nusikaltimas veikas (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytos žalos dalį bei įsipareigojo atlyginti likusią dalį, taip pat patenkino Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinius reikalavimus, be to, kaltinamieji nukentėjusiosios J. S. atsiprašė, su ja susitaikė, o pastaroji jiems atleido, taigi yra pagrindo manyti, kad ateityje V. S., J. S. ir D. S. laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas daro išvadą, kad yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardytos būtinos sąlygos atleisti kaltinamuosius V. S., J. S. ir D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti.
V. S., J. S. ir D. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.
Pradėtas procesas dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, pareikšto civilinio ieškinio V. S., J. S. ir D. S. dėl 93 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiosios J. S. gydymą sveikatos priežiūros įstaigose, kurioms už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (t. 1, b. l. 86-88) nutrauktinas, nes kaltinamieji V. S., J. S. ir D. S. savanoriškai atlygino Valstybinei ligonių kasai nusikalstama veika padarytą žalą (t. 2, b. l. 105) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 107 straipsnis).
J. S. iš pradžių pareiškė V. S., J. S. ir D. S. solidariai civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 100-101). Vėliau prašomą atlyginti neturtinės žalos dydį sumažino iki 2 000 Eur ir prašo žalą atlyginti dalimis: V. S. – 250 Eur, J. S. – 250 Eur, D. S. – 1 500 Eur (t. 3, b. l. 77). J. S. patvirtino, kad V. S. ir J. S. savo noru atlygino jai padarytą neturtinę žalą, kiekvienas po 250 Eur, o kaltinamoji D. S. atlygino dalį padarytos neturtinės žalos – 500 Eur, o likusią 1 000 Eur neturtinės žalos dalį susitarė atliginti per tris mėnesius, t. y. iki 2019-09-06 (t. 3, b. l. 73, 77). Esant šioms aplinkybėms, susitarimas dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo tvirtintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 5 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. S., kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, jam susitaikius su nukentėjusiąja J. S. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
J. S., kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, jai susitaikius su nukentėjusiąja J. S. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
D. S., kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, jai susitaikius su nukentėjusiąja J. S. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti 2019 m. birželio 6 d. susitarimą, pagal kurį kaltinamoji D. S. įsipareigojo nukentėjusiajai J. S. atlyginti likusią 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) žalą per tris mėnesius nuo jų susitarimo pasirašymo dienos (t. y. iki 2019 m. rugsėjo 6 d.), o nukentėjusioji J. S. patvirtino, kad atskirai dėl žalos padarymo ji jokių reikalavimų ateityje nereikš.
Nutraukti pradėtą procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 93 Eur turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškinio.
V. S., J. S. ir D. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi kaltinamiesiems išaiškintina, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.