Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-03-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-52-729/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-10
Bylos Nr.
II-52-729/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00048-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Jurgita Grigonienė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-52-729/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00048-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. kovo 10 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui O. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos L. D. 2019 m. lapkričio 27 d. priimto nutarimo administracinėje byloje Nr. 31-ANR_N-3566-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos L. D. 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. 31-ANR_N-3566-2019 O. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį 150 Eur bauda už tai, kad 2019 m. spalio 22 d., 20:30 val., adresu Minijos g. 127, Klaipėda, ties prekybos centru „Grūstė“ paliko pririštą be antsnukio savo dalmatino veisės šunį, po ko šuo susipjovė su pribėgusiu kitu šuniu. Asmens šuo pjautynių metu įkando pribėgusio šuns savininkei. Palikdama šunį be antsnukio O. S. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. sausio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. S. skundas, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Šalies argumentai

Skunde O. S. nurodo, kad 2019 m. spalio 21 d. ji kartu su savo augintiniu – šunimi, nuvyko į prekybos centrą „Grūstė“, esantį Minijos g. 127, Klaipėda. Ji savo dalmatinų veislės šunį, kuris buvo su antkakliu ir su pavadžiu, pririšo prie tam skirtos vietos, kuri specialiai yra įrengta augintiniam pririšti. Jai būnant parduotuvėje, prie jos priėjo žmogus ir pasakė, kad jos šunį „pjauna“ kovinės veislės (Stafordšyro veislės) šuo, kuris yra be antkaklio, be antsnukio ir pavadėlio. Jai išbėgus į lauką jai ir kitų žmonių pagalba pavyko nuvyti palaidą kovinės veislės šunį. Ji paskambino pagalbos telefonu ir nedelsiant informavo apie įvykį. Atvykus policijos pareigūnams, pareiškėja paaiškino, kad jos pririštą, su antkakliu ir pavadėliu buvusį šunį užpuolė palaidas, be pavadžio ir be antkaklio buvęs kovinės veislės šuo. Nurodė, kad incidento metu šuns šeimininkas buvo šalia, pareiškėja žino kas jie ir kur gyvena, nurodė, kad jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja dėl šio įvykio parašė pareiškimą policijai. Jos žiniomis kovinės veislės šuns šeimininkei E. Ž. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK 19107340754) ir paskirta 25 Eur nuobauda. 2019 m. lapkričio 27 d. pareiškėjai paskambino iš policijos komisariato ir paprašė atvykti dėl incidento įvykusio ties „Grūstė“ parduotuve. Pareiškėjai 2019 m. lapkričio 27 d. apie 19:00 val. atvykus į policiją jai buvo pateiktas 2019 m. lapkričio 27 d. 19:20 val. surašytas protokolas Nr. 31-ANR_P-3422-2019. Pareiškėja klausė kodėl ji, būdama nukentėjusi dabar yra atsakinga dėl pažeidimo, jai buvo pasakyta, kad jai reikia pasirašyti ties grafa „sutinku su pažeidimu ir galiuosi“ ir tokiu atveju bus viskas sutvarkyta greitai. Pareiškėjai paaiškinus, kad ji negali sutikti su tuo, dėl ko yra kaltinama, nes jai neaišku kaip galėjo jai įkasti būtent pareiškėjos šuo ir ar tikrai įkando pareiškėjos šuo, tyrėjai pareiškėjai pateikė kitą atspausdintą dokumentą surašytą 2019 m. lapkričio 27 d., 19:25 val. pavadinimu Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR N-3566-2019, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir paskirta nuobauda. Taigi bylos nagrinėjimas truko tik 5 minutes. Pareiškėja pareiškė, kad nepasirašys šių dokumentų, nes vien tai, kad juose jau nurodyta, kad „pareiškėja sutinka su pažeidimu ir gailisi“ reiškia, kad joks tyrimas net nebuvo atliktas, o tyrėja yra šališka ir tik imituoja bylos nagrinėjimą, nes pareiškėjai nebuvo leista nei susipažinti su bylos medžiaga, nei pasiruošti nagrinėjimui, nei pasikonsultuoti su teisininkais. Po ko tyrėja paėmė ir ranka įrašė, kad pareiškėja nuo parašo atsisakė. Į pakartotinius prašymus apklausti liudytojus, peržiūrėti videoįrašų kameras, galiausiai sudaryti sąlygas užduoti klausimus nukentėjusiai buvo nereaguojama. Nurodo, kad nagrinėjant bylą ne teismo tvarka nebuvo renkami įrodymai, protokole expressis verbis nenurodyta kokią konkrečią teisės normą pažeidė pareiškėja, taip pat buvo pažeistas in dubio pro reo principas, pažeistos pamatinės garantijos kylančios iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio – teisė žinoti kuo yra kaltinama, teisė pasirengti gynybai, teisė susipažinti su bylos medžiaga, teisė teikti įrodymus, teisė apklausti liudytojus ir nukentėjusiuosius.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad O. S. šuo sutrikdė E. Ž. sveikatą, t. y. jai buvo diagnozuota: kairio dilbio kastinės žaizdos, todėl su O. S. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir netenkintinas, paliekant galioti 2019 m. lapkričio 27 d. priimtą nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta O. S. prašė skundą tenkinti skunde nuodytais motyvais. Paaiškino, jog 2019 m. spalio 21 d. ji kartu su savo augintiniu – šunimi, nuvyko į parduotuvę „Grūstė“, esantį Minijos g. 127, Klaipėda. Ji savo dalmatinų veislės šunį, kuris buvo su antkakliu ir su pavadžiu, pririšo prie tam skirtos vietos, kuri specialiai yra įrengta augintiniams pririšti, o pati nuėjo į parduotuvę. Netrukus į parduotuvę atbėgęs vyras pasakė, kad jos šunį drasko stafordšyro veislės šuo. Išbėgusi iš parduotuvės pamatė, kad jos šuo jau yra atrištas, ji pribėgusi bandė atplėšti stafordšyro veislės šunį, nes jis buvo įsikabinęs jos šuniui į galvą. Netoli įvykio vietos stovėjusi stafordšyro veislės šuns savininkė E. Ž. pasakė neiti arčiau, nes sudraskys ir ją pačią. Ji pradėjo rodyti, kad dalmatinas įkando į jos ranką. Vyras, kuris ją pašaukė nubėgo į vidų ir paėmęs metalinį stovą pradėjo daužyti stafordšyro veislės šuniui per nugarą. Tada stafordšyro veislės šuo paleido jos šunį. Stafordšyro veislės šuo buvo be antkaklio, pavadėlio ir antsnukio. Šuns savininkė negalėjo jo prikviesti ir jo sukontroliuoti. Galiausiai E. Ž. su savo šunimi išėjo namo, O. S. žino, kur ji gyvena. Tada ji iškvietė policiją ir pažįstamą veterinarą, kad apžiūrėtų jos šunį. Veterinaras pasakė, kad šuns ausį perplėšta, todėl teko jį visą mėnesį gydyti. Kai atvažiavo policija, tų žmonių, kurie jai padėjo, vietoje jau nebuvo. Policija įvykio vietoje padarė jos šuns žaizdų nuotraukas, kuriose turi matytis, kad jos šuo buvo su antkakliu ir pavadėliu. Tada parašė pareiškimą ir kartu su pareigūnais nuėjo į stafordšyro veislės šuns savininkės namus. Stafordšyro veislės šuns savininkė pasakė, kad ji taip pat rašys pareiškimą. O. S. iškart grįžo į parduotuvę ir paliko pardavėjams telefono numerį, kad jeigu sutiktų asmenį, kuris jai padėjo, numerį perduotų jam. Taip pat pakabino skelbimą, kad jeigu kas matė šį įvykį, kad paskambintų. Prašė policijos pareigūnų, kad peržiūrėtų vaizdo įrašą iš parduotuvės „Grūstė“, tačiau tai nebuvo padaryta, joks tyrimas nebuvo atliekamas. Nutarime nurodyta neteisinga data, nes įvykis buvo 2019 m. spalio 21 d. ir jai inkriminuoto pažeidimo O. S. nepadarė, nes Klaipėdos gyvūnų laikymo taisyklėse nurodyta, kad šuo turi būti vedžiojamas su antkakliu ir pavadėliu, o antsnukis privalomas tik kovinių veislių šunims, kurie išvardyti taisyklėse, o jos šuo nėra kovinės veislės (dalmatinas). Tyrėja jai paaiškino, kad ji nusižengė, nes paliko šunį be antsnukio, bet ji su tuo nesutiko.

Institucija, skyrusi administracinę nuobaudą, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b. l. 30), jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, kad O. S. nubausta už tai, kad ji 2019 m. spalio 22 d., 20:30 val., adresu Minijos g. 127, Klaipėda, ties parduotuve „Grūstė“ paliko pririštą be antsnukio savo dalmatino veisės šunį, po ko šuo susipjovė su pribėgusiu kitu šuniu. O. S. šuo pjautynių metu įkando pribėgusio šuns savininkei. Palikdama šunį be antsnukio O. S. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia administracinę atsakomybę.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose, todėl atsakomybė pagal šį straipsnį kyla nevykdant kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

Iš ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos administracinio nusižengimo sudėties matyti, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius dvi aplinkybes: 1) asmuo turi pažeisti nurodytus teisės aktus; 2) dėl tokio teisės aktų pažeidimo turi atsirasti žalos asmens sveikatai ar turtui.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. AD1-965 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 43 punkte be kita ko įtvirtintas imperatyvas, kad „pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu“. Tame pačiame punkte įtvirtinta dispozityvi norma, kuri numato, kad „kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo“. Kokios veislės šunys yra laikomi koviniais ar pavojingais nustato Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 patvirtintas „Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašas“ (toliau – Sąrašas). Iš šio Sąrašo matyti, kad dalmatino veislės šuo nėra laikomas kovinės ar pavojingos veislės šunimi. Atkreiptinas dėmesys, kad Apraše atskirai nėra reglamentuoti atvejai, kai šunys vedžiojimo metu yra laikinai paliekami pririšti specialiai tam pritaikytose vietose. Teismo vertinimu, šuns vedžiojimo sąvoka apima šuns laikiną palikimą pririšus už pavadėlio specialiai tam pritaikytose vietose. Aprašo 2.4. punkte numatyta, kad viešoji vieta – aikštė, parkas, skveras, paplūdimys, daugiabučio namo kiemas, valstybės ir savivaldybės institucijos, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, prekybos, viešojo maitinimo, apgyvendinimo, poilsio ir pramogų organizavimo ir kitas paslaugas teikianti įstaiga, taip pat teritorija, statinys ar patalpa, kuriuose asmenys gali laisvai lankytis. Teismo vertinimu specialiai šunims pririšti pritaikyta vieta greta parduotuvės yra laikytina viešąja vieta Aprašo 2.4. punkto prasme. Taigi, nagrinėjamu atveju O. S. vedžiojant dalmatino veislės šunį už pavadėlio be antsnukio ir jį laikinai palikus pririštą viešoje vietoje (specialiai tam pritaikytoje vietoje prie parduotuvės) Aprašo reikalavimai dėl šunų vedžiojimo su antsnukiu nebuvo pažeisti.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Pažymėtina, kad nors skundžiamame nutarime nurodoma, kad O. S. šuo pjautynių metu įkando pribėgusio šuns savininkei, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Nors aplinkybių visuma leidžia daryti prielaidą, kad O. S. šuo galėjo padaryti E. Ž. sužalojimus, nurodytus Klaipėdos AVPK atsiliepime, nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir E. Ž. apklausos protokole (b. l. 39–40, 44–46, 47), tačiau pažymėtina, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. E. Ž., kaip pareiškėjos šunį užpuolusio ir apdraskiusio stafordšyro veislės šuns šeimininkės, parodymai negali būti vienintelis įrodymų šaltinis, nes gali būti tendencingi ir neobjektyvūs, o jokie kiti galimi įrodymai – filmuota medžiaga iš parduotuvės prieigų, įvykį pačiusių asmenų parodymai ar kt. – nebuvo surinkti, ištirti ir išdėstyti priimant nutarimą O. S. atžvilgiu; nieko išsamiau šiuo klausimu nepasisakyta ir atsiliepime į O. S. skundą. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad negalima konstatuoti, jog O. S. veiksmuose buvo ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, todėl jos skundas tenkintinas – nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi teismas

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos L. D. 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 31-ANR_N-3566-2019, kuriuo O. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė