Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūra 2014 m. sausio 10 d. nutarimu E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (14)-LT5-1 AM 105663 pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 55 str. 1 d. ir paskyrė jam 100 Lt dydžio baudą už tai, kad 2013 m. gruodžio 27 d., apie 10.00 val., patikrinimo metu buvo nustatyta, kad E. B. organizavo privataus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), lyginimo darbus, dėl to minėto sklypo dalyje, patenkančioje į 25 m Kunigiškių žvyro ir smėlio karjero vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą, buvo sunaikinta (nustumdyta) 55 m x 7,40 m plote auganti žolinė augalija. Pažeidimu padaryta žala gamtai.

Teismas pripažino agentūros pateiktą gamtai padarytos žalos dydžio apskaičiavimą teisėtu ir pagrįstu, tačiau visiškai neargumentavo šios savo nuomonės. Žalos gamtai mastas šiuo konkrečiu atveju nėra įrodytas, neaišku, kokį neigiamą poveikį gamtai turėjo pievos sutvarkymas. Aplinkai padarytos žalos dydis apskaičiuotas remiantis vien formaliu pažeidimu bei lentelėmis, tai nėra tapatu realaus tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio aplinkai nustatymui. Tai patvirtina ir pati agentūra – jei aplinkos tvarkymo darbai būtų suderinti su agentūra, pažeidimas ir žala aplinkai nebūtų nustatyti. Vien tik darbų suderinimas su agentūra žalos aplinkai negali panaikinti, vadinasi, žalos iš viso nėra. Todėl agentūros nutarimas ir skundžiama nutartis laikytini nepagrįstais bei prieštaraujančiais teismų praktikai. Manytina, kad dėl jo, E. B., veiksmų ir iš jų atsiradusių pasekmių nei neigiamai pakito gamtos elementai, nei pablogėjo jų funkcijos ir savybės. Priešingai, sutvarkyta aplinka – išlyginta žemė ir krūmynai atrodo gražiau estetiniu požiūriu. Be to, apeliantas pažymi, jog jam susipažinus su skundžiama nutartimi, liko neaišku, kokiu būdu jis gali tvarkyti aplinką jam nuosavybės teise priklausančioje sklypo dalyje. Teismas neįsigilino į jo pateiktus argumentus, dėl daugelio iš jų net nepasisakė, nevertino, nepateikė teisinių argumentų – byla neišnagrinėta iš esmės, o nutartis priimta nepagrįstai. Faktas yra tas, jog sklypo pakrantė buvusi netvarkinga, užteršta ir kt., dėl šios priežasties ir todėl, jog ji esanti žvyruota, jokios žolės ar velėnos ten iš viso nebuvo. Agentūra nepateikė teismui jokių įrodymų apie šioje vietoje neva augusią žolę ar pan. Teismui tik pateikti įrodymai, kaip atrodo pakrantė po to, kai ten išrinktos šiukšlės, išvalyti šabakštynai ir užvežus išlygintas juodžemis, kuriame jau šį pavasarį galės suželti žolė. Pridedamos fotonuotraukos su aplinkiniais karjero krantų vaizdais patvirtina, jog jokios žolinės augalijos šiame ruože nebuvo.

Skundžiama nutartimi teismas nepasisakė dėl aplink Kunigiškių žvyro ir smėlio karjerą nustatytos apsaugos juostos pagrįstumo. Apeliantas pažymi, jog jis pateikė motyvuotus argumentus, kodėl karjeras nėra laikomas vandens telkiniu ir kodėl įstatymo nuostatos dėl pažeidimo jam negalėjo būti taikomos. Šios aplinkybės yra labai svarbios teisingam bylos išnagrinėjimui, tačiau į jas be pagrindo nebuvo atsižvelgta. Apsaugos juostos riba nustatoma pagal Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540, 5 punktą. Pagal Apraše vartojamą sąvoką, dirbtiniu nepratekančiu paviršiniu vandens telkiniu laikoma – techninėmis priemonėmis sukurtas paviršinis vandens telkinys, įrengtas iškasant daubą arba apipylimuojant tam tikrą teritoriją, bet nenaudojant hidroizoliacinių priemonių, apribojančių vandens telkinyje esančio vandens ryšį su gruntiniu vandeniu, bei neturintis tiesioginio ryšio su natūraliu paviršiniu vandens telkiniu ar kanalu (kūdra, rekultivuotas į vandens telkinį karjeras ar pan.). Žodis rekultivuotas reiškia: išlygintas, apsodintas, nusausintas, grąžintas į pirminę būklę, atkurtas, sutvarkytas. Pažymima, kad karjeras nėra rekultivuotas į vandens telkinį: karjero šlaitai nenulyginti, neapsodinti, nepritaikyti (saugiam) visuomenės naudojimui. Taigi, nors smėlio ir žvyro duobėje yra susikaupęs vanduo, tačiau jam negali būti taikomos Aprašo nuostatos. Vadinasi, aplink karjerą negali būti nustatoma apsaugos juosta, agentūra, neteisingai taikydama teisės aktus, nepagrįstai pareiškėjo veiksmuose tvarkant aplinką nustatė pažeidimą.

Teismas taip pat nevertino fakto, kad Kunigiškių žvyro ir smėlio karjeras nėra įregistruotas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre. Karjerui nesant įregistruotam nėra teisinių prielaidų jį laikyti paviršiniu vandens telkiniu ir nustatyti apsaugos juostos dydį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2000-09-19 Nr. 1114 patvirtintų Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nuostatų 4 punktas apibrėžia kadastro objektus – visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys natūralūs (upės, upeliai) ir dirbtiniai (melioracijos, laivybos ir kitos paskirties kanalai) vandentakiai, taip pat 0,5 hektaro ir didesni ežerai ir tvenkiniai. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 str. 1 dalis apibrėžia dirbtinio vandens telkinio sąvoką – techninėmis priemonėmis sukurtas paviršinis vandens telkinys (kanalas, tvenkinys, rekultivuotame karjere įrengtas vandens telkinys, kūdra), išskyrus vandens talpyklas, kuriose esantis vanduo nelaidžiomis medžiagomis atskirtas nuo aplinkos grunto (baseinai, rezervuarai ir pan.).

Kaip matyti iš pateiktų sąvokų, nė vienos iš jų reikšmė neapima nerekultivuoto smėlio ir žvyro karjero vandens telkinio, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomos šių teisės aktų normos. Manytina, kad apsaugos juosta karjerui galėtų būti nustatyta tik tokiu atveju, jeigu karjeras būtų rekultivuotas ir vandens telkinys įregistruotas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre. Vadovaujantis agentūros logika, pradėjus eksploatuoti karjerą, jame susikaupus vandeniui, jis automatiškai taptų vandens telkiniu su visais iš to išplaukiančiais apribojimais ir tolesnis jo eksploatavimas būtų nusikalstamas.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, teismų praktiką, apelianto E. B. teigimu, jis yra nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl šiuo atveju nebuvo ir faktinio atsakomybės pagrindo pagal ATPK 55 str. 1 d. Akivaizdu, kad agentūros nutarimas surašytas netiksliai, vadovaujantis teisės normoms prieštaraujančiu aktu dėl aplink karjerą nustatytos apsaugos juostos. Remiantis vienu iš pagrindinių teisės principų, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvimą, teismų praktiką, E. B. teigimu, jo paraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 55 str. 1 d. yra negalimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. 2014 m. sausio 3 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis organizavo privataus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), lyginimo darbus, dėl kurių buvo sunaikinta 55 m x 7,40 m plote pakrančių apsaugos juostoje auganti augalija, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. ir 1992-05-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 p. reikalavimus (b. l. 10–11). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 9.7 punkto matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis administracinėn atsakomybėn patrauktam E. B., 2011-07-27 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-315 priskiriamas vandens telkinių apsaugos juostai ir zonai, šios zonos ir juostos plotas – 0,2509 ha (b. l. 13).

E. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 55 str. 1 d. Ši norma yra blanketinė, todėl administracinio kaltinimo turinys visada turi būti patikslintinas pagal kitą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, teisės aktą, kurio reikalavimus asmuo pažeidė (ATPK 260 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.4 punkte numatyta, jog pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas (išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus šį darbą su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius.

Nors E. B. neigia padaręs jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, jo kaltė yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, patikrinimo aktu, žemės sklypo planu, institucijos atstovo paaiškinimu ir kita byloje esančia medžiaga.

Nors E. B. apeliaciniame skunde teigia, jog sklypo pakrantė buvusi netvarkinga, užteršta ir kt., dėl šios priežasties ir todėl, jog ji esanti žvyruota, jokios žolės ar velėnos ten iš viso nebuvo, tačiau tai laikytina subjektyvia pažeidėjo nuomone, pareikšta siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Lietuvių kalbos žodyne velėna apibrėžiama kaip: 1) viršutinis dirvožemio sluoksnis, prižėlęs augalų šaknų; 2) žemės gabalas su tankiai suaugusiomis žolėmis; 3) sužėlęs pievos paviršius, žolynas. Iš šių velėnos sąvokų galima daryti išvadą, kad skiriamasis velėnos bruožas yra tam tikrame žemės plote suaugusios žolės. Kadangi byloje nustatyta, jog Kunigiškių žvyro ir smėlio karjero vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje auga žolinė augmenija, kuri per daugelį metų yra įsitvirtinusi pakrantės žemės paviršiuje, todėl konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta natūralios žolinės augmenijos sąvoka iš esmės atitinka velėnos sąvoką, bei pripažintina, kad E. B., organizuodamas ir atlikdamas privataus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), lyginimo darbus, sugadino Kunigiškių žvyro ir smėlio karjero vandens telkinio pakrantės natūralią žolinę augmeniją, suardė pakrantės apsaugos juostos velėną, tokiais savo veiksmais padarydamas žalą gamtai. Šių darbų jis nebuvo suderinęs su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūra.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarka reglamentuota 2007 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-98. Jame nurodyta, kad paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta – prie paviršinio vandens telkinio nustatoma su paviršiniu vandens telkiniu besiribojanti paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalis, kurioje vykdoma ūkinė veikla gali turėti tiesioginį neigiamą poveikį paviršiniam vandens telkiniui arba riboti jo naudojimo visuomenės poreikiams galimybes, todėl joje draudžiama tam tikra ūkinė veikla. Šis įsakymas nustato ir pakrančių apsaugos juostų zonų ribas.

Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos ir pažymi, kad nustatant, ar tam tikras vandens telkinys gali būti laikomas vandens telkiniu Lietuvos Respublikos vandens įstatymo prasme, svarbu nustatyti, ar jis atitinka vandens telkiniui keliamus reikalavimus pagal minėtą įstatymą.

Nagrinėjamoje byloje pripažintina, kad Kunigiškių žvyro ir smėlio karjerų vandens telkiniai atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 str. 1 d. apibrėžtus dirbtinio vandens telkinio sąvokos elementus. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo neatsižvelgti į Palangos miesto valdybos 1996-12-13 sprendimo Nr. 334 1.5. punkto nuostatas, nustatančias Kunigiškių žvyro ir smėlio karjerų vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos dydį – 25 metrus – ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-09-30 sprendimą Nr. T2-280, kuriuo patvirtinta Palangos miesto savivaldybės želdynų kūrimo ir želdinių veisimo 2010–2014 m. programa. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 str. 1 d. apibrėžia dirbtinio vandens telkinio sąvoką – techninėmis priemonėmis sukurtas paviršinis vandens telkinys (kanalas, tvenkinys, rekultivuotame karjere įrengtas vandens telkinys), išskyrus vandens talpyklas, kuriose esantis vanduo nelaidžiomis medžiagomis atskirtas nuo aplinkos grunto (baseinai, rezervuarai ir pan.). Iš minėtų sprendimų yra aišku, kad Kunigiškių žvyro ir smėlio karjerų vandens telkiniai laikytini vandens telkiniais Lietuvos Respublikos vandens įstatymo prasme. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad Kunigiškių žvyro ir smėlio karjeras nėra įregistruotas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre. Karjerui nesant įregistruotam, nėra teisinių prielaidų jį laikyti paviršiniu vandens telkiniu ir nustatyti apsaugos juostos dydį.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 55 str. 1 d. Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.