Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2023-06-05 · Administracinė byla Nr. eI-6383-583/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-05
Bylos Nr.
eI-6383-583/2023
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00668-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Remigijus Arminas (pirm.)
Pareiškėjas
VŠĮ "Gargždų švara"
Atsakovas
Z. K., R. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-6383-583/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00668-2023-2Procesinio sprendimo kategorija: 12.18.1; 14.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 5 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ „Gargždų švara“ prašymą atsakovams Z. K. ir R. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja VšĮ „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi prašymu į teismą, prašydama iš atsakovų Z. K. ir R. K. (toliau – ir atsakovai) priteisti po 77,20 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2022-12-31. Pareiškėja prašyme nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Šių Nuostatų atitinkamos redakcijos (patvirtintos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415; 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92; 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494; 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295; 2021-01-28 sprendimu Nr. T11-27 ir kt.) numatė konkrečius vietinės rinkliavos dydžius, apskaičiuotinus priklausomai nuo nekilnojamojo daikto paskirties. Tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos įsteigimo“ buvo įsteigta Klaipėdos rajono savivaldybės VŠĮ „Gargždų švara“, kuriai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą. Pareiškėja nurodo, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir vietinė rinkliava skaičiuojama kiekvienam iš atsakovų proporcingai nuosavybės daliai. Nekilnojamojo turto objektui buvo pritaikytas Nuostatų I priede nustatytas vietinės rinkliavos administravimo parametras – turto vienetas mieste. Pagal Nuostatų 25 punktą mokėjimo pranešimas pateikiamas vietinės rinkliavos mokėtojui pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą arba kitą žinomą adresą. Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, 2023-06-05 prieš teismo posėdį pateiktas prašymas prijungti įrodymus, kad minimu nekilnojamuoju daiktu nebuvo naudojamasi vietinės rinkliavos apskaičiavimo laikotarpiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas , kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2017-12-21 sprendimu Nr. T11-402 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (aktuali redakcija patvirtinta 2021 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T11-27).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

A. R. K. ir Z. K. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijo kiekvienas po ½ dalį nekilnojamojo daikto - buto, esančio (duomenys neskelbtini) (NTR 2.1; 4.1; 4.2 p.). Už šį nekilnojamojo turto objektą apskaičiuota vietinė rinkliava – pastovioji ir kintamoji dalis, proporcingai nuosavybės daliai. Vietinės rinkliavos apskaičiavimas detalizuotas (duomenys neskelbtini) pažymoje bei mokėjimo pranešimuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 konstatavo, kad savivaldybės nustatydamos pastoviąją ir kintamąją dalį nepakeitė vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimo (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamąjį turtą), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi.

Taigi vadovaujantis aukščiau numatytomis teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies arba vietinės rinkliavos perskaičiavimo, o nuo pastoviosios dalies ar iš vis nuo vietinės rinkliavos mokėjimo vietinės rinkliavos mokėtojas pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-231-261/2021).

Atsakovai teismui pateikė AB Klaipėdos vanduo 2023-05-18 pažymas, kuriose nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2020-12-31 iki 2022-12-31 buvo sunaudota 0 m³ šalto ir karšto vandens bei 2023-05-23 UAB „Ignitis“ pažymas, kad nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31 sunaudota 0,00 kWh elektros energijos.

Vertinant šią informaciją pirmiausia pažymėtina, kad Nuostatų 21 punktas numato, kad kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai ar jų Įgalioti asmenys, Savivaldybės nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip metus) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto (išskyrus sodo ir garažo paskirties) objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos.

Pagal Nuostatų 22 punktą Nekilnojamojo turto (išskyrus sodo ir garažo paskirties) objektų savininkai arba jų Įgalioti asmenys deklaruojantys, kad nekilnojamuoju turto objektu nesinaudojo per praėjusius kalendorinius metus, pateikia Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui tai įrodančius dokumentus (ar jų kopijas) iki einamųjų metų balandžio 1 d.:

22.1. prašymą – sąžiningumo deklaraciją (2 priedas);

22.2. licencijuoto elektros energijos tiekėjo pažymą apie suvartotos elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus. Sunaudotas elektros energijos kiekis per kalendorinius metus neturi viršyti 140 kWh;

22.3. vandens tiekėjo pažymą apie suvartotą geriamo vandens kiekį už praėjusius metus, kai vanduo teikiamas centralizuotai. Sunaudotas vandens kiekis per metus neturi viršyti 1 m³.

23. Nekilnojamojo turto objekto savininkas, norintis, kad už praėjusius kalendorinius metus nebūtų skaičiuojama Vietinė rinkliava už nekilnojamojo turto objektą, kuriame buvo vykdomi statybos/remonto darbai pagal išduotą galiojantį Statybos leidimą, iki einamųjų metų balandžio 1 d. Administratoriui turi pateikti:

23.1 Prašymą – sąžiningumo deklaraciją (2 priedas);

23.2 Statybos leidimą;

23.3 Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro išduotą sąskaitą ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (mokėjimo pavedimai, čekiai, kvitai).

24. Pristačius Nuostatų 22, 23 p. atitinkančius nurodytus dokumentus, taikoma vietinės rinkliavos pastovioji dalis remiantis Nuostatų 1 priedo 23 eilute.

25. Sprendimas neskaičiuoti Vietinės rinkliavos dėl Nuostatų 22, 23 p. nurodytų aplinkybių, gali būti priimamas už ne ilgesnį kaip praėjusių kalendorinių metų mokestinį laikotarpį.

Atsakovai teismui nepateikė jokių faktinių duomenų, kad Nuostatų numatytąja tvarka kreipėsi į vietinės rinkliavos administratorių (VšĮ Gargždų švara) ir jiems buvo perskaičiuota vietinė rinkliava ar jie buvo atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl pareiškėjai nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti tiek pastoviosios, tiek ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies ginčo laikotarpiu.

Pažymėtina, kad teismas yra ginčą tarp šalių sprendžianti institucija, todėl atsakovai siekdami atleidimo nuo vietinės rinkliavos faktinius duomenis apie nesinaudojimą nekilnojamuoju daiktu aukščiau nurodyta Nuostatų 22 punkte numatyta tvarka turėjo iki kiekvienų einamųjų metų balandžio 1 –sios pateikti vietinės rinkliavos administratoriui, o ne teismui.

Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovams vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.).

Atsakovai tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos VšĮ „Gargždų švara“ prašymą tenkinti.

Iš atsakovės Z. K. pareiškėjai VšĮ „Gargždų švara“ priteisti 77,20 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Iš atsakovo R. K. pareiškėjai VšĮ „Gargždų švara“ priteisti 77,20 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas