- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-1166-275/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13778-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- Z. B.
- Atsakovas
- I. E.
- Trečiasis asmuo
- I. E., G. E.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. B. ir atsakovės I. E. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. B. ieškinį atsakovei I. E. dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys I. E. ir G. E..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 35656,76 Lt kaip nepagrįstą praturtėjimą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003 m. Z. B., G. E., I. E. ir I. E. sudarė paskolos sutartį su ne pelno korporacija Baltic-American Enterprise Fund. Už paskolą gautus pinigus bei pinigus, kuriuos davė ieškovas, panaudojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Minėtame bute gyveno ieškovas su žmona I. E. ir atsakovė su vyru G. E.. Atsakovei išsiskyrus su vyru G. E., butas liko jos žinioje. Ieškovas reguliariai kiekvieną mėnesį nuo sutarties sudarymo mokėjo įnašus korporacijai, iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 1000,00 Lt užstatą už butą, taip pat, pasirašant buto pirkimo – pardavimo sutartį, sumokėjo 17000,00 Lt įnašą už butą. Ieškovas įsigijo dalį buto kartu su atsakove, tačiau faktas nebuvo formaliai atspindėtas buto pirkimo-pardavimo sutartyje, kadangi sutartį pasirašė atsakovė ir jos vyras. Atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita, nes ieškovas investavo savo sukauptas lėšas. Ieškovas buvo išvarytas iš buto, t.y. neteko gyvenamosios vietos, pinigai, kuriais dengė paskolą, grąžinti nebuvo. Atsakovė I. E. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovo vardu paskola 13000 EUR paimta 2003-02-11, o butas nupirktas 2003-01-27 už 63000,00 Lt. Paskola buvo dengiama visų solidariai. Paskolos likutis 2011-07-18 buvo 9030,20 EUR, t.y. nuo 2003 m. iki 2011 m. liepos 18 d. bankui buvo grąžinta tik 4000 EUR. Likusią paskolos dalį solidariai privaloma grąžinti iki 2023-02-28. Santuokos nutraukimo byloje ji su vyru susitarė, kad visiems solidariems skolininkams priklausančią paskolos dalį po santuokos nutraukimo kreditoriui grąžins I. E.. Kadangi paskola buvo paimta pagal sutartį, visi asmenys įsipareigoja ją grąžinti. Trečiasis asmuo I. E. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad pasirašant paskolos sutartį ji buvo kaip garantas ir jokių teisių į butą neturėjo. Gyvendama adresu (duomenys neskelbtini), pati mokėdavo visas išlaidas, susijusias su buto išlaikymu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui Z. B. iš atsakovės I. E. 18 000,00 Lt nepagrįstai gautą sumą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (18 000,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2012-10-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 114,06 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės I. E. į valstybės biudžetą 436,80 Lt žyminio mokesčio ir 45,00 Lt pašto išlaidų. Konstatavo, kad ieškovas yra sumokėjęs 17000,00 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), kainos dalį pardavėjui bei 1000,00 Lt avansą prieš pasirašant buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurie įskaičiuoti į buto kainą, tačiau buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta atsakovės I. E. bei G. E. vardu, o šiai dienai visas butas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Esant tokiai faktinei ginčo šalių santykių situacijai, atsakovė ieškovo sumokėtus 18000,00 Lt privalo grąžinti kaip be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), nes kai buvo pasirašyta 2003-01-27 buto pirkimo-pardavimo sutartis atsakovės I. E. ir trečiojo asmens G. E. vardu, ieškovo ir atsakovės nesiejo jokie sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, todėl teisinio pagrindo ieškovui sumokėti dalį buto kainos už perkamą butą nebuvo. Nusprendė, kad ieškovas pasirašydamas paskolos sutartį, tapo solidariu skolininku, įmokos buvo mokamos remiantis paskolos sutarties nuostatomis ir prisiimtu sutartiniu įsipareigojimu kredito įstaigai, todėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo šioje dalyje nekonstatavo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-12 sprendimo dalį, kuria apelianto reikalavimas 17656,76 Lt buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Teismas neteisingai nustatė sutarties santykį, kuriam esant netaikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Sutartis ar įstatymo prievolė turėtų sieti nepagrįstai praturtėjantį ir turtą perduodantį asmenį. Šiuo atveju atsakovės ir apelianto tokie sutartiniai ar prievoliniai santykiai nesiejo, nebuvo jokios sutarties ar įstatymo, kurio pagrindu atsakovė turėjo teisę gauti naudą apelianto sąskaita. Vien faktas, kad turto gavėją ir turto pardavėją sieja kitos prigimties teisiniai santykiai (jie yra bendraskoliai pagal tą pačią sutartį su tuo pačiu paskolos davėju), nereiškia, jog tokia sutartis lemia jų kaip turto įgijėjo ir turto pardavėjo santykius nepagrįsto turto gavimo atveju.
2. CK 6.242 str. 3 d. neturėtų būti taikoma, nes ginčo byloje dėl prievolės įvykdymo nekilo, apeliantas turėjo teisėtus lūkesčius, jog prisidėdamas prie buto įsigijimo, galės jame gyventi, tačiau negalėjo pagrįstai tikėtis, kad apeliantui išsiskyrus su sutuoktine, jis negaus nieko. Teismo sprendimas prieštaringas, nes iš esmės skirtingos pasekmės buvo sukurtos tik dėl to, jog apeliantas lėšas gavo iš skirtingų šaltinių, t.y. 1000 Lt ir 17000 Lt sumas, kurias teismas priteisė, jis nebuvo pasiskolinęs iš banko, o tos dalies, kurią apeliantas pasiskolino iš banko – teismas nepriteisė.
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas patvirtino faktą, kad jam buvo žinoma, jog paskolos sutartis sudaryta visų keturių vardu buto pirkimui ir visi keturi yra solidarūs skolininkai. Todėl paskolos sutartis ir buto su rūsiu pirkimo – pardavimo sutartis yra susijusios, dėl šios priežasties atmestini teismo argumentai, kad butą (duomenys neskelbtini) įsigijo tik atsakovė ir G. E.. Ieškovas atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. 2002-12-07 susitarimas, 2003-02-01 buto pirkimo - pardavimo sutartis rodo ieškovo sutikimą bei dalyvavimą perkant butą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog jis pinigus sumokėjo be pagrindo.
2. Paskolą butui pirkti paėmė visi keturi byloje dalyvaujantys asmenys, todėl jie tapo atsakingi už paskolos grąžinimą ir juos visus sieja sutartiniai santykiai. G. E. ir I. E. nesutiko su ieškovo reikalavimais, todėl teismas turėjo šių asmenų dalyvavimą pripažinti būtinu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo G. E. atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad jokių teisių butui, adresu (duomenys neskelbtini), neturi bei palaiko pirmosios instancijos teisme išsakytus savo paaiškinimus.
Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti. Papildomai paaiškina, kad atsakovė prašymus dėl trečiųjų asmenų įtraukimo atsakovais ir jų dalyvavimo pripažinimo būtinu turėjo teikti nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo ir atsakovės skundai dalinai tenkintini.
Nustatyta, kad ieškovas yra apmokėjęs buvo pardavėjai avansą ir dalį buto kainos, grąžino paskolos davėjui dalį paskolos, gautos kaip solidarus paskolos gavėjas su kitais proceso dalyviais, tačiau byloje reikšminga aplinkybe yra tai, ar šiuos mokėjimus ieškovas vykdė iš asmeninių lėšų, ar iš bendro turto su buvusia sutuoktine trečiuoju asmeniu I. E..
Tretysis asmuo G. E. yra ieškovo Z. B. buvusios sutuoktinės - trečiojo asmens I. E. sūnus, o atsakovė I. E. buvusi trečiojo asmens G. E. sutuoktinė. Mokėjimų atlikimo laikotarpiu ieškovas buvo santuokoje su trečiuoju asmeniu I. E.. Tarp ieškovo ir I. E. santuoka buvo įregistruota 2001-10-18 ir nutraukta 2012-01-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, sutuoktiniai įsipareigojimų pagal paskolos, gautos 2003-02-11 kartu su bendraskoliais I. E. ir G. E., nesidalijo kaip bendrų sutuoktinių įsipareigojimų, nutraukdami santuoką. Iš paskolos sutarties teksto matyti, kad 2003-02-11 ieškovas, atsakovė ir tretieji asmenys gavo būsto paskolą iš JAV ne pelno korporacijos Baltic American Enterprise Fund nekilnojamam turtui, kuris yra pagrindinė paskolos gavėjo gyvenamoji vieta, įsigyti. Paskolos sutartyje nurodyta, kad I. E. ir G. E. gyvena (duomenys neskelbtini), o ieškovas Z. B. ir I. E. gyvena (duomenys neskelbtini). Pagal 2003-01-27 buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį būstą (duomenys neskelbtini), įsigijo atsakovė I. E. ir tretysis asmuo G. E.. Pagal 2002-12-07 susitarimą (t. I, b. l.21) su buto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavėja, ieškovas 2002-12-07 sumokėjo jai 1000 Lt avansą ir įsipareigojo sumokėti likusius 62000 Lt už butą iki 2003-02-01 dienos. Ieškovas reiškia ieškinį sumoje 34 656,76 Lt, teigdamas, kad tokią pinigų sumą jis investavimo buto, kuris pagal santuokinio turto pasidalijimo tarp G. E. ir I. E. sutartį, patvirtintą 2012-05-16 teismo sprendimu ( t. I, b. l. 196-197) atiteko atsakovei, įsigijimui.
Patikslintame ieškinyje ( t. I, b.l.215-219) ieškovas nurodė, jog 17 000 Lt sumokėjo įnašą už butą, pasirašant buto pirkimo-pardavimo sutartį ir laikotarpiu nuo 2003-02-17 iki 2011-08-01 įvairiomis sumomis grąžino dalį kredito – 17 656,76 Lt pagal paskolos sutartį bankui, todėl teigia, kad atsakovė praturtėjo jo sąskaita bendra 35 656,76 Lt suma.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė be pagrindo įgijo ieškovo sąskaita turto, jam sumokėjus už ieškovės ir jos sutuoktinio vardu perkamą butą 18 000 Lt, tačiau nenagrinėjo reikšmingos byloje aplinkybės, ar ieškovas sumokėjo šiuos pinigus iš savo asmeninių lėšų, ar iš bendro sutuoktinių turto. Tai, kad mokėjimus vykdė ieškovas, neleidžia daryti išvados, kad mokėjo jis iš savo asmeninių lėšų, nes šios aplinkybės jis nenurodė nei ieškinyje, nei patikslintame ieškininiame pareiškime.
Mokėdamas 1000 Lt avansą už perkamą butą ir mokėdamas 17000 Lt dalį kainos už perkamą butą ieškovas gyveno santuokoje su trečiuoju asmeniu I. E., butas, už kurį buvo mokama, buvo įsigytas I. E. sūnaus bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis su atsakove I. E., todėl šiuos mokėjimus vertinti kaip mokėjimus iš ieškovo asmeninių lėšų, nėra pagrindo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė ir tretysis asmuo G. E. būtų įsipareigoję grąžinti jam pinigus, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog šiuos pinigus ieškovui ar abiems sutuoktiniams atsakovė ir G. E. grąžins. Byloje darytina išvada, kad atsakovės ir G. E. įsigytame bute apsigyveno ieškovas ir I. E. ir gyveno jame 10 metų. Ieškovui teigiant, kad jis įsigijo dalį buto kartu su atsakovais, tačiau šis faktas nebuvo nurodytas pirkimo - pardavimo sutartyje, kad jis turėjo tikslą įsigyti dalį buto, darytina išvada, kad jis klydo, manydamas esąs skolininkas ir sumokėjo dalį skolos buto pardavėjai, kurios neprivalėjo mokėti. Kadangi tikruoju skolininku pagal buto pirkimo - pardavimo sutartį buvo atsakovė ir jos sutuoktinis G. E., remiantis CK 6.238 straipsniu jis gali reikalauti sumoktos sumos iš tikrųjų skolininkų. Tai, kad ieškovas reiškia ieškinį vienam iš turto savininkų – tikrųjų skolininkų, turi būti įvertinta, ar tikraisiais skolininkais yra abu sutuoktiniai, ar asmuo, kuriam po sutuoktinių turto padalijimo atiteko turtas, už kurį skola ir buvo apmokėta.
Tai, kad 2012-05-16 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko I. E., o G. E. nebuvo priskirta jokio bendro santuokinio turto, darytina išvada, kad tikruoju skolininku prieš tariamą skolininką yra būtent atsakovė.
Tretysis asmuo I. E. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nereiškia turtinių teisių į butą, pati mokėdavo visas išlaidas, susijusias su buto išlaikymu. Tai, kad ieškovas ir I. E. gyveno santuokoje visą laikotarpį, kuomet buvo atliekami ieškovo mokėjimai buto pardavėjai bei paskolos davėjui, leidžia daryti išvadą, kad už atsakovės įgytą turtą sumokėta 35 656,76 Lt suma yra ne tik ieškovo, bet ir tuo laikotarpiu, kai jos buvo naudojamos, buvusios jo sutuoktinės I. E. lėšos. Ieškovas nurodė teismo posėdžio, įvykusio 2013-05-23 metu, kad 17000 Lt gavo už ankstesnio buto, adresu Daukšos g. 2-29, pardavimą. Patikrinus Nekilnojamo turto registro duomenis, matyti, kad šį butą ieškovas ir tretysis asmuo I. E. įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis 2002-10-08, pardavė 2002-10-29 , tai įrodo, jog ieškovo vardu sumokėta 17000 Lt suma buvo ne asmeninės ieškovo lėšos, o bendroji sutuoktinių nuosavybė. Tai, kad preziumuojama, jog sutuoktinių dalys bendrame turte lygios, nesant duomenų, kad dalijantis sutuoktiniams turtą byloje, kurioje teismo sprendimas priimtas 2012-01-16 ( t. I, b .l. 26-27), jis buvo padalintas nelygiomis dalimis ( dalijama buvo tik sutuoktinių prievolė DNB bankui, nustatant, kad ji yra solidari sutuoktinių prievolė), todėl daroma išvada, kad ieškovo mokėtos lėšos turto pardavėjai ir periodinės skolos grąžinimo sumos buvo atliekamos iš bendro sutuoktinių turto. Dėl to ieškovas turi teisę susigrąžinti tik ½ dalį šios sumos iš tikrosios skolininkės, t.y. atsakovės. Kadangi tai sudaro 17828, 38 Lt ( 35 656,76 Lt : 2), todėl bendra priteista suma iš atsakovės mažintina nuo 18000 Lt iki 17828 Lt.
Ieškovė nurodė, kad mokėjimus pagal paskolos sutartį ieškovas vykdė sutikdamas ir dalyvaudamas buto pirkime, o ne be pagrindo, tačiau tai, jog paskolos sutarties 2 punkte buvo nurodyta, jog paskola suteikiama paskolos gavėjui nekilnojamam turtui pirkti, o byloje nustatyta, kad butą nusipirko ne visi paskolos gavėjai, o tik du iš jų - I. E. ir G. E., tai leidžia daryti išvadą, kad, gaudamas 13000 Lt paskolą kartu su kitais trimis proceso dalyviais ir ja apmokėdamas už atsakovės ir G. E. įsigytą butą, klydo, manydamas esąs turto pardavėjos skolininkas, nes tikrieji skolininkai buvo tik turtą įsigiję nuosavybės teisėmis asmenys. Tai, kad ieškovas įsipareigojo pagal paskolos sutartį grąžinti paskolą, kuri buvo panaudota ne jo turto, o atsakovės turto įsigijimui, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė įsigijo butą dalinai iš paskolos, kurią gavo ir ieškovas, be teisinio pagrindo, t.y. nesant susitarimo tarp šalių, kad butą įsigys už ieškovui ir kitiems asmenims suteikiamą paskolą tik du iš keturių paskolos gavėjų. CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškinys turėjo būti dalinai tenkinamas, nes atsakovė dalinai ir ieškovo sąskaita įsigijo turtą, todėl privalo grąžinti tą dalį pinigų sumos, kurią ieškovas apmokėjo už jos ir G. E. įsigytą turtą. Teismas netinkamai taikė CK 6.242 straipsnio 3 dalį, nes nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovui nuostoliai atsirado apmokėjus už kitų asmenų perkamą butą dėl jo paties kaltės nesugebėjus įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių. Tai, kad butas nebuvo įgytas visų paskolos gavėjų vardu, nepripažintina ieškovo kalte, todėl ši materialinės teisės norma byloje netaikytina. Teismo sprendimas keistinas teismui netinkamai taikius materialinės teisės normas ( CPK 330 straipsnis), bei netinkamai įvertinus įrodymus byloje ( CPK 185 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovės buvo priteista 114,06 Lt bylinėjimosi išlaidų, įvertinus tai, kad abi šalys turėjo išlaidų advokato pagalbai sumokėti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas buvo apmokėjęs dalį žyminio mokesčio toje dalyje, kurioje jo reikalavimai buvo atmesti, todėl iš atsakovės priteisiamas žyminis mokestis ieškovo patenkintų reikalavimų dalyje valstybei, tai sudaro 534,85 Lt. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi atlyginti tik dalį žyminio mokesčio, nuo kurio atleistas buvo ieškovas, paduodant jam ieškinį, t.y. 436,80 Lt, tačiau nuo žyminio mokesčio dalinai atleidus bet kurią proceso šalį, Tai, kad abi šalys turėjo išlaidų atstovo pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir teismo sprendimas priimamas dalinai abiejų šalių naudai, atstovavimo išlaidų šalys viena kitai neturi atlyginti. Tai, kad viena iš šalių turėjo daugiau išlaidų atstovo pagalbai apmokėti, nereiškia, kad jas turi atlyginti mažiau išlaidų turėjusi šalis, kai sprendimas priimamas tik dalinai ieškovo naudai, todėl teismo sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovės ieškovui 114,06 Lt bylinėjimosi išlaidų, naikintina.
Patenkinus ieškovo skundą dalyje, kurioje atmestas jo reikalavimas bei patenkinus atsakovės skundą dalyje, kurioje priteista 18000 Lt suma, priteisiant iš šios sumos 9000 Lt, pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis priimama atsakovės naudai ir todėl ieškovo atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas atstovo pagalbai apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.
Atsakovė už apeliacinį skundą yra apmokėjusi dalį žyminio mokesčio - 150 Lt, nuo kitos dalies, t.y. 390 Lt ji buvo atleista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-16 nutartimi. Dalinai patenkinus skundą, t.y. dalyje dėl 9000 Lt, šioje dalyje mokėtinas žyminis mokestis yra 270 Lt, todėl toje dalyje, kurioje atsakovės skundas buvo patenkintas, žyminį mokestį valstybei turi sumokėti ieškovas. Teismas pripažino ieškovą atleistinu dalyje nuo žyminio mokesčio valstybei, todėl ieškovas turi sumokėti valstybei 20 procentų nuo sumos, kuri mokėtina valstybei atsakovės patenkinto skundo dalyje, t.y. 54 Lt. Ši suma priteistina iš ieškovo valstybei CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Ieškovas 2013-07-16 nutartimi buvo atleistas nuo dalies - 80 procentų žyminio mokesčio sumokėjimo, t.y. nuo 424 Lt sumokėjimo ir jam atidėtas 20 procentų žyminio mokesčio, t.y. 106 Lt mokėjimas. Kadangi skundas dalyje dėl 8828,38 Lt priteisimo buvo atmestas, šioje dalyje jis turėtų sumokėti 264,85 Lt, tačiau teismui dalinai atleidus nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovą, iš jo priteistina valstybei suma, kurioje jam žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas, t.y. 106 Lt. Bendra priteistina iš ieškovo valstybei žyminio mokesčio suma sudaro 160 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti priteistą iš atsakovės I. E. ieškovui Z. B. kaip nepagrįstai gautą sumą iki 17828, 38 Lt. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui Z. B. priteista iš atsakovės I. E. 114,06 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteistą iš atsakovės I. E. į valstybės biudžetą žyminio mokesčio sumą padidinti iki 534,85 Lt.
Priteisti iš ieškovo Z. B. 160 Lt į valstybės biudžetą žyminio mokesčio valstybei.