Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. M. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo V. R. 2015 m. balandžio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 289/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas A. M. skundas, kuriuo jis prašo 2015 m. balandžio 30 d. Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo V. R. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 289/2015 paskirtą nuobaudą – 868 Eur piniginę baudą – pakeisti, skiriant mažesnę nei ATPK 209¹ str. 1 d. 3 p. numatyta administracinė nuobauda, tai yra paskirti 100 Eur. Skunde nurodė, kad jis nuo 2015-01-19 iki 2015-03-27 turėjo laikiną nedarbingumą, gulėjo ligoninėje, kur jam buvo atlikta stuburo operacija. Dėl padaryto pažeidimo kaltę pripažino, gailėjosi, pažeidimu žala nebuvo padaryta. Skundą padavęs asmuo taip pat nurodo, jog paskirta 868 Eur bauda atitinka vieną jo mėnesį atlyginimą, sudaro didelę finansinę naštą, nes gydymosi laikotarpiu gavo tik 80 proc. atlyginimo, gyvena su tėvais bute, už kurį reikia mokėti nemažas įmokas (3-4 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčo dėl fakto nėra, A. M. skundžia tik jam nutarimu paskirtos nuobaudos dydį, todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su jam paskirtos ir skundžiamos nuobaudos rūšimi ir dydžiu.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 289/2015 esančios medžiagos nustatyta, kad 2015 m. balandžio 30 d. Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas V. R., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo A. M. buvo pripažintas pažeidęs 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 87 str. 2 d. ir 118 str. reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ str. 1 d. 3 p., bei nubaustas 868 Eur bauda. A. M. buvo nubaustas už tai, kad 2014 m. kovo 10 d. Muitinės procedūrų priežiūros skyrius (Kauno teritorinė muitinė) AB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti ekonominio poveikio turinčią muitinės procedūrą/laikinąjį įvežimą perdirbti. Pagal šį leidimą, įforminant deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2014 m. kovo 10 d.) buvo įvežtas perdirbti civilinis orlaivis BOEING 737-500, ser. Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Deklaracijos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (2014 m. kovo 10 d.) „J“ laukelyje „Paskirties įstaigos tikrinimas“ nurodytas šios procedūros užbaigimo terminas 2015-03-10. Iki šio termino įvežta perdirbti prekė (orlaivio remonto metu susidarė šalutiniai kompensaciniai produktai) nebuvo pateikta muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. Prašymas pratęsti reeksporto terminą pateiktas pavėluotai – 2015 m. balandžio 7 d. A. M., būdamas atsakingu už laikinojo prekių įvežimo perdirbti muitinės procedūros užbaigimą, nustatyta tvarka jos neužbaigęs bei pavėluotai informavęs muitinę apie visus po leidimo išdavimo atsiradusius veiksnius, turėjusius įtakos jos tolimesniam naudojimuisi leidimu, pažeidė aukščiau minėtus teisės aktus (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 289/2015 - 11 b.l.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad „Muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas, tai yra: <...> laikinojo prekių (daiktų) įvežimo (tarp jų – perdirbti) į Lietuvos Respubliką arba laikinojo prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos (tarp jų – perdirbti) nustatytos tvarkos nesilaikymas, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų.“.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-103/2007; 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007 ir kt.).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 289/2015 esančio A. M. paaiškinimo matyti, jog jis kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, paaiškino, jog laikotarpiu nuo 2015-01-19 iki 2015-03-27 turėjo laikiną nedarbingumą, visus savo darbus perdavė T. I., tačiau apie besibaigiantį leidimo terminą neinformavo. Grįžęs į darbą iš karto nesikreipė į muitinę, nes nespėjo sužiūrėti visų leidimų galiojimų terminų (3 b.l.). Į šią aplinkybę bei į tai, kad nenustatyta A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad pažeidimą padarė pirmą kartą ir anksčiau už muitų teisės pažeidimus nėra baustas, nustatant nuobaudos dydį įvertino byloje ir pareigūnas, priėmęs nutarimą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 289/2015 - 11 b.l.). Kitų duomenų, kaip teisingai pažymėjo ir institucijos atstovas pateiktame teismui atsiliepime, pagrindžiančių ypatingas ar išimtines aplinkybes, leidžiančias švelninti A. M. paskirtą nuobaudą ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali 100 Eur baudą, minimoje byloje nėra. A. M. teismui pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimą „Dėl A. M. teisės į ligos pašalpą“, iš kurio matyti, kad A. M. ligos pašalpa skirta už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. kovo 27 d. (10 b.l.). Kaip nustatyta 2015 m. balandžio 30 d. nutarime, prašymas pratęsti reeksporto terminą pateiktas pavėluotai – 2015 m. balandžio 7 d., tai yra praėjus 10 dienų po A. M. laikinojo nedarbingumo pabaigos. Kaip savo paaiškinime nurodė pats skundą padavęs asmuo, visus savo darbus perdavė T. I., tačiau apie besibaigiantį leidimo terminą neinformavo. Grįžęs į darbą iš karto nesikreipė į muitinę, nes nespėjo sužiūrėti visų leidimų galiojimų terminų (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 289/2015 – 3 b.l.), todėl nesielgė atidžiai ir rūpestingai, kad būtų išvengta muitų teisės aktų pažeidimų. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių skundą padavusio asmens atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, nepatvirtina ir teismui pateikta būsto kreditavimo sutartis Nr. SL-15-2816244, nes šios kredito sutarties gavėjai yra R. N. ir I. N., byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad šios kredito sutarties įmokas moka A. M., kad skundą padavęs asmuo gyvena bute, kurio įsigijimui yra paimtas būsto kreditas, taip pat nėra jokių duomenų, jog R. N. ir I. N. yra A. M. išlaikytiniai. Atmestinas ir skundą padavusio asmens argumentas, kad paskirtoji bauda turi būti sumažinta, nes net ir minimalus jos dydis atitinka vieną jo mėnesinį atlyginimą, nes atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d.), todėl vien paskirtosios baudos dydis negali būti pagrindu paskirti A. M. mažesnio dydžio baudą nei sankcijoje numatyta minimali. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad A. M. finansinė padėtis būtų itin sunki, priešingai, iš pažymos apie darbo užmokestį (24 b.l.) matyti, kad jo darbo užmokestis yra didesnis nei minimalus darbo užmokestis.

A. M. padarytas teisės pažeidimas yra tokio pobūdžio ir tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – minimalaus dydžio baudos, paskyrimas, yra būtinas norint pasiekti šiame kodekse numatytus administracinės nuobaudos skyrimo tikslus - nubausti administracinius teisės pažeidimus padariusius asmenis, siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, šiuo atveju, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiami padariniai, susiję su padarytu pažeidimu ir taikytina nuobauda, yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems.

Visos šios nustatytos aplinkybės, teismo nuomone, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį bei A. M. charakterizuojančius duomenis, nelaikytinos pakankamomis, kurios būtų pagrindu naikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl nuobaudos skyrimo, taikyti A. M. atžvilgiu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. ir skirti jam mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog priimant 2015 m. balandžio 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 289/2015, A. M. skirta nuobauda Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo V. R. buvo individualizuota tinkamai, įvertinus visas nuobaudai paskirti reikšmingas aplinkybes, tai yra padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuobauda skirta nepažeidžiant įstatyme numatytų nuobaudos skyrimo bendrųjų taisyklių, todėl jos priimtas nutarimas paliktinas nepakeistas, o A. M. skundas laikytinas nepagrįstu, todėl teismo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

palikti 2015 m. balandžio 30 d. Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo V. R. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 289/2015 nepakeistą ir A. M. skundo netenkinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 289/2015, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno teritorinei muitinei.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.