- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-04
- Bylos Nr.
- I-5107-189/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05854-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Ina Kirkutienė, Bronius Januška
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- Z. B.
- Kategorijos
- 1.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Violetos Petkevičienės ir Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei Olgai Bucharevai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4) prašydamas:
1) Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015-11-11 raštą Nr. (23.1-08)-RNA-41474 (toliau – ir Sprendimas);
Žemesnės instancijos teismas
2) Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos priimti sprendimą – išdėstyti Z. B. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2005-09-11 nutarimu paskirtos 1158 Eur baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą 18 mėnesių laikotarpiui.
Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) skundžiamu Sprendimu, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą atsisakė paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 18 mėn. laikotarpiui. Inspekcija įvertino, kad pareiškėjas yra smulkus verslininkas, kurio visos gaunamos pajamos yra tik netekto darbingumo (invalidumo) pensija (227,03 Eur), iš kurios pareiškėjas moka 76,66 Eur mėnesines įmokas už vartojimo kreditą. Inspekcija pareiškėjo galimybę mokėti baudą įvertino kaip keliančią abejones.
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimo (b. l. 22–23) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad baudos išdėstymas galimas tik esant tam tikroms sąlygoms: turi būti patvirtinama ne tik aplinkybė, kad baudos sumokėjimas nedelsiant sukeltų asmens sunkią finansinę būklę, bet ir aplinkybę, kad asmuo turi realių galimybių sumokėti baudą per prašomą baudos mokėjimo išdėstymo laikotarpį. Pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti įrodymai tvirtina, kad pareiškėjas neturi realių galimybių sumokėti baudą per prašomą išdėstymo laikotarpį, taip pat pareiškėjas neturi santaupų, nekilnojamojo turto. Vertino, kad pareiškėjas atitinka tik vieną iš dviejų sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas keliamas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015-11-11 rašto Nr. (23.1-08)-RNA-41474 teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu Inspekcijos Sprendimu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą išdėstyti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-09-11 nutarimu paskirtos 1158 Eur baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą 18 mėn. (b. l. 42). Skundžiamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo finansinę būklę apibūdinančius dokumentus (b. l. 27–30, 43, 44–49, 50, 51, 52) ir tuo pagrindu nusprendus, kad pareiškėjas neturi realių galimybių sumokėti baudą per prašomą baudos mokėjimo išdėstymo laikotarpį. Pareiškėjas skunde teismui prašė panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovę priimti sprendimą – išdėstyti Z. B. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2005-09-11 nutarimu paskirtos 1158 Eur baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą 18 mėnesių laikotarpiui.
Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 str., kurio 2 d. nustatyta, jog sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pateikimą ir nagrinėjimą, sprendimo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą priėmimą ir vykdymą reglamentuoja Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 (toliau – ir Taisyklės, 2015-06-23 redakcija). Taisyklių 7 p. buvo nustatyta, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad, nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį teisės pažeidimą (toliau kartu – mokėtojas), finansinė būklė taptų kritinė arba mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti ją vėliau – per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. Priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą, vertinama mokėtojo finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčių administratoriaus (Taisyklių 8 p.). Mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė. Iš paminėto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti yra mokesčių mokėtojo teisė, bet ne pareiga, be to, toks sprendimas gali būti priimtas tik nustačius dvi sąlygas, t. y., pirma, jog, nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, ir, antra, šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Mokesčių administratorius įgyvendindamas įstatymų leidėjo jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į teisės aktų, reguliuojančių mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, reikalavimus, bendruosius teisės ir mokesčių administravimo principus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje taip pat yra nurodęs, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas iš esmės yra mokesčių administratoriaus diskrecija, realizuojama laikantis MAĮ 88 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-2866/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad mokestinės procedūros metu mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį (2014-03-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1237/2014). Taigi, kai viešojo administravimo subjektui yra pateikiamas fizinio ar juridinio asmens prašymas, kuriuo prašoma taikyti jų atžvilgiu tam tikras išimtis, paprastai įrodinėjimo pareiga tenka prašymą teikiančiam asmeniui. Teisės normos, reglamentuojančios mokestinės nepriemokos atidėjimą ar išdėstymą, įtvirtina aiškią mokesčio mokėtojo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą. Todėl pagrindinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pagrindas, tenka būtent pareiškėjui.
Kaip byloje nurodė atsakovė, neigiamo pobūdžio sprendimas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atitinka tik vieną (nedelsiant sumokėjus mokestinę prievolę mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine) iš dviejų sąlygų, esant kurioms, sprendimas išdėstyti mokestinę prievolę galėtų būti priimtas. Kaip jau minėta, sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant abiems sąlygoms.
Pareiškėjas su prašymu dėl mokestinės prievolės išdėstymo pateikė Jurbarko apylinkės teismo nutarimą (b. l. 43), Fizinių asmenų anketą (b. l. 44), VSDFV Šilalės skyriaus pažymą (b. l. 27), Vartojimo kredito sutartį (b. l. 31), Neįgaliojo pažymėjimą (b. l. 39), Ūkininko pažymėjimą (b. l. 40). Nepateikė duomenų apie turimas santaupas, turimą nekilnojamąjį turtą. Atsakovė darė išvadą, kad atsižvelgiant į asmeniui išmokamą sumą (227,03 Eur), atskaitymus (po 76,66 Eur) pagal vartojimo kreditą, vykdomuosius raštus, pareiškėjas neturi galimybės papildomai mokėti po 64,33 Eur (tokia suma būtų nustatyta mokėti kas mėnesį, tuo atveju jei būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas) baudą per prašomą baudos mokėjimo išdėstymo laikotarpį (18 mėn.). Iš byloje prie skundo pateiktų dokumentų nustatyta, kad pagal VSDFV Šilalės skyriaus 2015-12-02 pažymą, pareiškėjui kas mėnesi išmokama suma sudaro 113,52 Eur (b. l. 10), pagal Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymą pareiškėjui yra paskirta Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija 108 Eur (su prašymu minėti duomenys Inspekcijai nebuvo pateikti), iš Pažymų apie vykdytinus išskaitymus matyti, kad 2015 m. gruodžio mėn. pagal vieną iš vykdomųjų dokumentų neišskaityti liko 6,53 Eur (b. l. 12), pagal kitą dokumentą 2015 m. gruodžio mėn. liko neišskaityti – 44,20 Eur (b. l. 14). Byloje taip pat pateikta General Financing vartojimo kredito sutartis ir mokėjimo grafikas, pagal kurį, vartojimo kredito mokėjimo pabaiga 2017-03-15, kiekvieną mėnesį mokama suma 76,66 Eur. Tuo tarpu VSDFV Šilalės skyriaus 2016-02-29 pažyma tvirtina, kad pareiškėjas išskaitymų 2016 metais pagal vykdomuosius dokumentus jau neturi (b. l. 59).
Vertinant Inspekcijos Sprendimo teisėtumą pažymėtina, kad pagal tuo metu pareiškėjo Inspekcijai su prašymu pateiktus dokumentus, t. y. VSDFV Šilalės skyriaus pažymą apie gaunamas pajams, mokamą vartojimo paskolą, iškaitymus pagal vykdomuosius raštus, Inspekcija pagrįstai įvertino, kad pareiškėjas, atsižvelgiant į asmeniui išmokamą sumą (227,03 Eur), išskaitymus (po 76,66 Eur) pagal vartojimo kreditą, vykdomuosius raštus, neturėtų galimybės sumokėti dar po 64,33 Eur, todėl pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neturėtų finansinių galimybių sumokėti baudą per prašomą baudos mokėjimo išdėstymo laikotarpį. Tačiau, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Inspekcijai vertinimui nebuvo pateikta duomenų apie pareiškėjui paskirtą Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją – 108 Eur, taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas jau baigė mokėti išskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus, kas atitinkamai reikštų, kad esamoje situacijoje pareiškėjo finansinė padėtis yra pasikeitusi, tuo labiau, kad, kaip jau minėta, pareiškėjas su 2015-10-21 prašymu nebuvo pateikęs duomenų apie jam mokamą 108 Eur Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, o tai yra realus įrodymas apie pareiškėjo gaunamas didesnes pajamas, galinčias turėti įtakos sprendžiant dėl baudos išdėstymo. Minėta, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą gali būti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu su prašymu pateikia dokumentus, įrodančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo laikotarpį. Kaip nustatyta, pareiškėjas su prašymu Inspekcijai nebuvo pateikęs tam tikrų duomenų, patvirtinančių gaunamas pajamas, tuo tarpu Inspekcija priimdama Sprendimą pareiškėjo finansinę padėtį vertino pagal turimus duomenis ir faktinę situaciją Sprendimo priėmimo metu. Todėl įvertinusi turimus dokumentus Inspekcija pagrįstai nusprendė, kad esant nebaigtiems mokėti mokėjimams pagal vykdomuosius raštus, vartojimo paskolą, gaunamas pajamas bei paskaičiuotą mokėtiną sumą išdėsčius baudos mokėjimą, pareiškėjas nebus finansiškai pajėgus laiku atlikti visus privalomuosius mokėjimus. Atsižvelgiant į tai, Inspekcijos Sprendimą naikinti nėra teisinio pagrindo.
Nepanaikinus Inspekcijos sprendimo, atitinkamai negali būti tenkinamas pareiškėjo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo Inspekciją priimti sprendimą – išdėstyti Z. B. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2005-09-11 nutarimu paskirtos 1158 Eur baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą 18 mėnesių laikotarpiui.
Papildomai pažymėtina, kad, kaip jau minėta, pareiškėjo finansinė padėtis bylos nagrinėjimo metu yra pasikeitusi (baigti mokėti mokėjimai pagal vykdomuosius raštus), taip pat Inspekcijai vertinimui su pirmu prašymu taip pat nebuvo pateikti duomenys apie gaunamą Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, todėl pareiškėjas, siekiant, kad būtų suteikta galimybė sumokėti paskirtą nuobaudą dalimis, turėtų kreiptis į Inspekciją su prašymu įvertinti tikrąsias realiai gaunamas pajamas ir šiuo metu esamus privalomuosius finansinius įsipareigojimu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Inspekcija pagal pateiktus dokumentus tinkamai įvertino pareiškėjo finansinę galimybę dalimis per 18 mėn. sumokėti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-09-11 nutarimu paskirtą 1158 Eur baudą už administracinį teisės pažeidimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo Z. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą