- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-30
- Bylos Nr.
- 2A-74-567/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- N. G.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Trakų rajono
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio mėn. 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-174-735/2006 pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo suformuoti žemės sklypą ir leisti jį pirkti ne konkurso tvarka, tretieji asmenys Trakų rajono žemėtvarkos skyrius, Trakų rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2005-12-23 ieškovė N. G. pateikė teismui ieškinį, prašydama įpareigoti suformuoti 0,25 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei leisti jį pirkti ne konkurso tvarka. Nurodė, kad 1993-04-07 Paluknio apylinkės tarybos 16 sesijos sprendimu jai buvo suteiktas 0,25 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statybai. Suteikus žemės sklypą, buvo pradėtos pirkti gyvenamojo namo statybai reikalingos statybinės medžiagos ir tuo pat metu tvarkomi sklypo suformavimo bei įregistravimo klausimai. Žemės sklypas iki šiol nėra suformuotas. Dėl dokumentų sutvarkymo vilkinimo ieškovė kreipėsi į atsakovą, į tretįjį asmenį Trakų rajono žemėtvarkos skyrių bei į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių. Dėl valdininkų neveikimo ieškovė praleido terminus, leidžiančius išsipirkti sklypą vienkartinėmis išmokomis. Ieškovė pažymi, kad pardavimo sutartis ne konkurso tvarka nebuvo sudaryta, nes nesuformuotas žemės sklypas. Ieškovė patyrė neturtinę žalą ir materialinių nuostolių, kadangi daug statybinių medžiagų supirko prieš keletą metų.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, jeigu asmuo, kuriam pagal galiojusius aktus buvo suteiktas valstybinės žemės sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti, už šį žemės sklypą nesumokėjo pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis, nenaudojo šio sklypo pagal sprendime suteikti žemės sklypą nustatytą paskirtį (naudojimo būdą ar pobūdį) t.y. nepastatė ar nepradėjo statyti gyvenamą namą ir (ar) už naudojimąsi žemės sklypu nemokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio, žemės sklypas ne aukciono tvarka negali būti parduodamas. Ieškovei apylinkės tarybos sprendimu buvo skirtas žemės sklypas individualiai gyvenamojo namo statybai, tačiau šis sklypas nebuvo paženklintas natūroje, kadangi buvo nesuformuotas. Ieškovė juo nesinaudojo ir nustatyta tvarka už skirtą jai žemės sklypą įmokų neįmokėjo. Šiuo atveju daugiau nei 10 metų nebuvo faktinio sklypo naudojimo ir ieškovė nėra įmokėjusi įmokų. Tokiu būdu parduoti jai žemės sklypą būtų neįmanoma, kadangi yra suėjęs naikinamasis terminas. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nes nuo apylinkės tarybos sprendimo priėmimo praėjo 13 metų (LR Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 3 p., LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamųjų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 2.3 p.).
Tretysis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad neturi duomenų apie tai, kad ieškovė po Paluknio apylinkės savivaldybės tarybos 1993-04-07 sprendimo kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės institucijas dėl žemės sklypo, skirto individualiai gyvenamojo namo statybai, paženklinimo natūroje, suformavimo, leidimo statybai išdavimo, nėra įmokėjusi įmokų.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2006-08-18 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškininės senaties termino pradžia ieškovės reikalavimui pradedama skaičiuoti ne nuo Trakų rajono Paluknio apylinkės savivaldybės tarybos 1993-04-07 sprendimo priėmimo dienos, o nuo tos dienos, kai ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jai žemės sklypas pagal šį sprendimą nebus suformuotas bei perduotas. Teismas pažymėjo, kad ieškovės paaiškinimai, kad nuo 1993 m. ji kreipėsi į įvairias institucijas su prašymu suformuoti jai žemės sklypą bei leisti jį nusipirkti, į kurį nebuvo atsakyta, nebuvo paneigti byloje surinktais įrodymais. Teismas konstatavo, kad ieškovė apie tai, kad žemės sklypas jai nebus suformuotas, turėjo sužinoti iš atsakovo 2005-03-21 rašto Nr. (30/30)-920-159, kuriame nurodyta, kad ieškovei suteiktas žemės sklypas negali būti parduodamas aukciono tvarka. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido. Ieškovei pateikus prašymą leisti pirkti žemę, o įgaliotai šiuos prašymus spręsti valstybės institucijai, tarp šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai dėl 0,25 ha valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo. Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju tiek ieškovei, tiek atsakovui taikytini bendrieji sutarčių sudarymo principai, vienas iš jų - laisvės principas. Teismas konstatavo, kad ieškovė nėra sumokėjusi už žemės sklypą įmokų, todėl pagal galiojančius teisės aktus ji neturi teisės įsigyti žemės sklypo ne aukciono tvarka. Teismas pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai neleidžia spręsti dėl kokių priežasčių įmokos nebuvo sumokėtos. Teismas nurodė, kad nepagrįstas atsakovo argumentas, jog ieškovei žemės sklypas negali būti parduotas dar ir dėl to, kad ji nenaudojo jo pagal tikslinę paskirtį, t.y. nepastatė ar nepradėjo statyti gyvenamojo namo, yra nepagrįstas, kadangi Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamųjų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 2.3 p. žemės sklypo naudojimas nesiejamas su pastatų ar statinių buvimu. Teismas konstatavo, kad byloje nereikšmingi ieškovės paaiškinimai ir liudytojų parodymai, kad ieškovė žemės sklypą apželdino, suvežė statybines medžiagas, nes sklypas nebuvo paženklintas natūroje, tad neaišku kokį žemės sklypą ieškovė apželdino. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai atsisakė sudaryti su ieškove žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, nes ieškovė neturi teisės pirkti valstybinės žemės sklypo ne aukciono tvarka. Teismas pažymėjo, kad ieškovė turi teisę reikalauti nuostolių, patirtų dėl institucijų pareigūnų kaltės, jų neveikimo, atlyginimo (1964 m. CK 86 str., LR CK 1.127 str. 1 d., 6.156 str. 1 d. ir 2 d., LR Žemės įstatymo 10 str. 1 d.ir 5 d. 3 p., CPK 96 str. 2 d., Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamųjų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 2.3 p., Vyriausybės 1999-06-02 nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) 2.3 p., 7.1.4 p.).
Šalies argumentai
Ieškovė N. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2006-08-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodė, kad teismas neteisingai aiškino tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusius ikisutartinius santykius bei neteisingai pritaikė įstatymo nuostatas, kuriuose įtvirtintas laisvės principas ir draudimas prievarta versti sudaryti sutartis. Ieškovė teisėtai reikalavo to, kas buvo preliminariai susitarta. Teismas ignoravo faktą, kad ieškovė sklypu naudojasi nuo 1993 m., o pradinių įnašų negalėjo sumokėti, nes atsakovas net neketino vykdyti 1993-04-07 sprendimo ir vengė įkainuoti žemės sklypą, sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat vengė išmatuoti žemės sklypą ir paženklinti jį natūroje. Tuo tarpu ieškovė pati negalėjo sklypo ribų paženklinti ir jo įvertinti (LR CK 6.156 str. 1 d. ir 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas valstybinės žemės sklypų pardavimą, nustatė, kad jie parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka žemės sklypai yra suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos sklypus nustatyta tvarka yra įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Įstatymų leidėjas nustatė, kad tinkamas žemės privatizavimo ne aukciono tvarka subjektas yra asmuo, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti žemės sklypą ir kuris šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Asmens teisė privatizuoti žemės sklypą ne aukciono tvarka nėra prigimtinė ar absoliuti.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Tai, kad ieškovei 1993-04-07 Paluknio apylinkės tarybos 16 sesijos sprendimu jai buvo suteiktas 0,25 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statybai, savaime nereiškia, kad valstybės institucijos turi raginti asmenį realizuoti savo subjektines teises. Ieškovė neįgyvendino savo teisių išpirkti žemę ne aukciono tvarka dėl priežasčių, priklausančių nuo jos pačios, nes buvo pasyvi teisinių santykių dalyvė. Kolegija konstatuoja, kad įstatymo galiojimo metu (iki 2004-02-21) ieškovė subjektinės teisės privatizuoti žemės sklypą ne aukciono tvarka neįgijo, nes byloje nėra duomenų, kad ji įstatymo nustatyta tvarka ir terminais yra sumokėjusi už žemės sklypą jo kainą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovei neįgijus subjektinės teisės privatizuoti žemės sklypą, ši teisė nebuvo ir negalėjo būti pažeista. Neįgijus subjektinės teisės, ji negali būti ginama pagal iki 2004-02-21 galiojusią Žemės įstatymo 10 straipsnio redakciją.
Aplinkybė, kad dabartiniu metu ieškovė siekia realizuoti savo teises, yra teisiškai nereikšminga, nes nuo 2004-02-21 įsigaliojo Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimas. Pagal dabar galiojantį įstatymą valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami aukciono būdu. Be aukciono žemės sklypas galėjo būti parduotas ieškovei, jeigu sklypas būtų užstatytas jai priklausančiais statiniais ar įrenginiais, arba ieškovė iki įstatymo pakeitimo įsigaliojimo dienos, t.y. 2004-02-21, būtų sumokėjusi už žemę valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais.
Byloje nustatyta, kad ginčo sklypas neužstatytas, t.y. nenaudojamas pagal minimame sprendime nustatytą paskirtį o taip pat už jį nėra sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Kolegija konstatuoja, kad ieškovės teisės išpirkti žemės sklypą iki įstatymo pakeitimo, t.y. iki 2004-02-21, atsakovas nesuvaržė, todėl taikyti ieškovei įstatymą, kuris neteko galios, nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą įpareigoti atsakovą suformuoti žemės sklypą ir leisti jį pirkti ieškovei ne konkurso tvarka.
Apeliantės argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino valstybės institucijų vaidmens ir pareigos užtikrinti žemės sklypo formavimą, yra teisiškai nereikšmingi. Ieškovė šioje byloje nėra pareiškusi jokių ieškinio reikalavimų trečiajam asmeniui, todėl nėra teisinio pagrindo vertinti trečiojo asmens veiksmus ir pareigas. Kolegija pažymi, kad ieškovė savo reikalavimo teises kildina iš atsakovo veiksmų.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Tai, kad po 2004-02-21 ieškovė kreipėsi į valstybės ir teisines institucijas, siekdama tinkamai realizuoti savo teises, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį atsakovo atžvilgiu. Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CK 6.344 str., 6.397 str.; CPK 5 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio mėn. 18 d. sprendimą nepakeistą.