Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-12-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-51252-996/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-09
Bylos Nr.
e2YT-51252-996/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32454-2025-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Karpavičiūtė
Pareiškėjas
M. S.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-51252-996/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32454-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Karpavičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. S. pareiškimą dėl atsisakymo priimti prašymą įregistruoti santuoką panaikinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

M. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl atsisakymo priimti prašymą įregistruoti santuoką panaikinimo, prašydamas pripažinti, kad nagrinėdamas pareiškėjo – Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio ir Izraelio pilietybę – prašymą įregistruoti santuoką, Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – Vilniaus miesto CMS) privalėjo taikyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 8 straipsnį ir nelaikyti pareiškėjo užsienio valstybės piliečiu Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 67 punkto prasme, panaikinti Vilniaus miesto CMS 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimą „Paslauga atmesta“ (prašymo Nr. 2104E), kaip neteisėtą ir prieštaraujantį Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 8 straipsniui bei kitiems viršenybės galios teisės aktams, įpareigoti Vilniaus miesto CMS iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą įregistruoti santuoką, taikant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 8 straipsnį, nelaikant pareiškėjo užsienio valstybės piliečiu Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 67 punkto prasme ir nereikalaujant pateikti užsienio valstybės institucijos pažymos apie kliūčių santuokai nebuvimą vien dėl to, kad pareiškėjas turi ir kitos valstybės pilietybę ir priteisti iš Vilniaus miesto CMS pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad jis 2025 m. lapkričio 7 d. per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą (toliau – MGVDIS) pateikė prašymą įregistruoti pareiškėjo ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), prašymą Nr. 2104E įregistruoti santuoką, pasirinkta santuokos įregistravimo data 2026 m. liepos 25 d. Atsižvelgiant į tai, kad kartu su prašymu nebuvo pateiktas Izraelio valstybės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas (patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka ir išverstas į lietuvių kalbą), kad pareiškėjui, kuris yra ir Izraelio valstybės pilietis, nėra kliūčių įregistruoti santuoką Lietuvoje, Vilniaus miesto CMS 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. A136-2920/25(2.4.1.55-CMS) (toliau – sprendimas) atmetė pareiškėjų prašymą. Pažymėjo, kad jis yra Lietuvos pilietis, todėl teisiškai negali būti laikomas užsieniečiu. Vilniaus miesto CMS klaidingai jį kvalifikavo kaip užsienio valstybės pilietį, dėl to priėmė teisiškai neteisingą individualų administracinį aktą ir taip pat sukūrė neteisėtą pareigą Lietuvos piliečiui įrodinėti, kad jis nėra susituokęs užsienyje.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo byloje pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, prašydamas pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Suinteresuotas asmuo nurodė, kad Vilniaus miesto CMS sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą. Paaiškino, kad monogamijos principo pažeidimas yra vienas iš santuokos negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.37 straipsnis), todėl siekiant užtikrinti šio principo įgyvendinimą, duomenys apie norinčius susituokti Lietuvos Respublikos piliečius tikrinami Lietuvos Respublikos gyventojų registre, o norintys susituokti užsieniečiai (kaip ir dvigubą pilietybę turintys asmenys – Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys ir užsienio valstybės pilietybę), paduodami prašymą įregistruoti santuoką, privalo pateikti užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad santuokai nėra kliūčių. Vilniaus miesto CMS, tikrindamas pareiškėjo prašymą nustatė, kad pareiškėjas yra ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir užsienio valstybės (Izraelio) pilietis, todėl MGVDIS pranešimu 2025 m. lapkričio 10 d. informavo pareiškėją apie būtinybę užsienio šalies piliečiui pateikti pažymą dėl kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą. Pareiškėjas Vilniaus miesto CMS 2025 m. lapkričio 10 d. el. laišku informavo, kad pažyma iš Izraelio gauti užtruks apie 2 mėnesius, o pageidaujama santuokos registravimo data yra 2026 m. liepos 25 d. Atsižvelgiant į šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę, Vilniaus miesto CMS sprendime informavo pareiškėją, kad gavus naują prašymą ir papildomus būtinus dokumentus, jo santuoka galėtų būti įregistruota jam svarbią 2026 m. liepos 25 d. tuo atveju, jei prašymas įregistruoti santuoką Vilniaus miesto CMS būtų gautas ne vėliau kaip 2026 m. birželio 23 d. Pažymėjo, kad Pilietybės įstatymo 8 straipsnyje yra nustatyta, jog Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu, o kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų. Reikalavimas pateikti pažymą, patvirtinančią kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, kyla iš būtinumo užtikrinti, kad sudaroma santuoka Lietuvoje atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir registruojant pareiškėjo santuoką nebus pažeistas monogamijos principas, nes pareiškėjas, kaip Izraelio pilietis gali būti sudaręs santuoką Izraelio valstybėje.

Dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas.

Pažymėtina, kad civilinės metrikacijos įstaigų teisės ir pareigos, vykdant valstybės joms deleguotas funkcijas susijusias su civilinės būklės aktų registravimu, yra įtvirtintos CK, 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymu Nr. XII-2111 (toliau – įstatymas) ir Civilinės būklės aktų įrašų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 ,,Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – taisyklės). Vadovaujantis įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi ir 19 straipsnio 1 dalimi, santuoka registruojama tik jeigu yra įvykdytos CK 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos. Įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalys bei 19 straipsnis numato pareigą civilinės metrikacijos įstaigoms patikrinti, ar yra įvykdytos visos CK nurodytos santuokos sudarymo sąlygos, tiek priimant pašymą įregistruoti santuoką, tiek prieš santuokos registravimą. CK 3.16 straipsnyje yra įtvirtintas monogamijos principas, reiškiantis, kad sudaręs santuoką ir jos įstatymų nustatyta tvarka nenutraukęs asmuo negali sudaryti kitos santuokos. Įstatymo 15 straipsnio 3 dalis ir taisyklių 67 punktas numato, kad duomenys apie norinčius susituokti Lietuvos Respublikos piliečius tikrinami Lietuvos Respublikos gyventojų registre, o norintys susituokti užsieniečiai (kaip ir dvigubą pilietybę turintys asmenys – Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys ir užsienio valstybės pilietybę), paduodami prašymą įregistruoti santuoką, privalo pateikti užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad santuokai nėra kliūčių. Iki santuokos registravimo, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikti prašymo įregistruoti santuoką ir prie šio prašymo pridėtų dokumentų originalai. Pilietybės įstatymo 8 straipsnyje yra nustatyta, jog Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. lapkričio 7 d. per MGVDIS pateikė prašymą įregistruoti pareiškėjo ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), prašymą Nr. 2104E įregistruoti santuoką, pasirinkta santuokos įregistravimo data 2026 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto CMS nustačius, kad pareiškėjas yra ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir užsienio valstybės (Izraelio) pilietis, MGVDIS pranešimu 2025 m. lapkričio 10 d. informavo pareiškėją apie būtinybę užsienio šalies piliečiui pateikti pažymą dėl kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, tačiau pareiškėjas tokios pažymos nepateikė. Vilniaus miesto CMS sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą, kadangi kartu su prašymu nebuvo pateiktas Izraelio valstybės kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, kad pareiškėjui, kuris yra ir Izraelio valstybės pilietis, nėra kliūčių įregistruoti santuoką Lietuvoje.

Teismas pažymi, kad įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalys bei 19 straipsnis numato pareigą civilinės metrikacijos įstaigoms patikrinti, ar yra įvykdytos visos CK nurodytos santuokos sudarymo sąlygos, tiek priimant pašymą įregistruoti santuoką, tiek prieš santuokos registravimą. CK 3.16 straipsnyje yra įtvirtintas monogamijos principas, reiškiantis, kad sudaręs santuoką ir jos įstatymų nustatyta tvarka nenutraukęs asmuo negali sudaryti kitos santuokos. Pilietybės įstatymo 8 straipsnyje yra nustatyta, jog Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Taigi, teisės aktai numato pareigą civilinės metrikacijos įstaigoms pareigą patikrinti, ar yra įvykdytos visos CK nurodytos santuokos sudarymo sąlygos, įskaitant ir tai, ar Lietuvos Respublikos pilietis nėra sudaręs kitos santuokos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. lapkričio 7 d. pateikė prašymą įregistruoti pareiškėjo ir D. V. prašymą įregistruoti santuoką, tačiau Vilniaus miesto CMS sprendimu atmetė pareiškėjų prašymą, kadangi pareiškėjas nepateikė Izraelio valstybės kompetentingos institucijos išduoto dokumento, kad pareiškėjui, kuris yra ir Izraelio valstybės pilietis, nėra kliūčių įregistruoti santuoką Lietuvoje.

Teismas pažymi, kad Lietuvos teisės aktai numato aiškią tvarką dėl santuokos sudarymo ir civilinės būklės aktų registravimo. Egzistuoja teisinis reikalavimas asmeniui patvirtinti savo šeiminę padėtį, siekiant užtikrinti monogamijos principą, įtvirtintą CK 3.16 straipsnyje. Kai Lietuvos pilietis nori sudaryti santuoką Lietuvoje, civilinės metrikacijos įstaiga patikrina jo duomenis Lietuvos gyventojų registre. Jei registre nėra duomenų apie sudarytą santuoką, asmuo laikomas nesusituokusiu. Tuo tarpu užsienio valstybės pilietis turi pateikti atitinkamą pažymą iš užsienio valstybės kompetentingos įstaigos. Pilietybės įstatymo 8 straipsnyje yra nustatyta, jog Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų. Asmeniui, turinčiam dvigubą pilietybę (Lietuvos ir kitos valstybės), galioja tos pačios taisyklės, kaip ir bet kuriam kitam Lietuvos piliečiui, kai jis sprendžia civilinės būklės klausimus Lietuvoje. Reikalavimas įrodyti, kad asmuo nėra susituokęs užsienyje, yra teisėtas ir grindžiamas viešuoju interesu užtikrinti monogamiją. Kadangi asmuo turi ryšį su dviem valstybėmis, Lietuvos institucijos, siekdamos visiško teisinio aiškumo, privalo reikalauti patvirtinimo apie šeiminę padėtį iš abiejų pilietybės šalių institucijų.

Teismo vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje Vilniaus miesto CMS teisėtai ir pagrįstai priėmė 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimą „Paslauga atmesta“ (prašymo Nr. 2104E), nes pareiškėjas, būdamas ir užsienio valstybės (Izraelio) piliečiu, neįrodė aplinkybės, kad jis Izraelio valstybėje nėra sudaręs santuokos, kadangi nepateikė atitinkamos pažymos. Reikalavimas pateikti pažymą, patvirtinančią kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, kyla iš būtinumo užtikrinti, kad sudaroma santuoka Lietuvoje atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir registruojant pareiškėjo santuoką nebus pažeistas monogamijos principas.

Įvertinęs bylos medžiagą, nustatytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas sprendžia, kad minėtas sprendimas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, pagrindų jį panaikinti bei tenkinti kitus pareiškėjo išvestinius prašymus nėra, todėl pareiškėjo pareiškimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais teismas

nutaria:

pareiškėjo M. S. pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Karpavičiūtė