Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-07-19 · Byla Nr. A2.6.-7955-1018/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-07-19
Bylos Nr.
A2.6.-7955-1018/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02975-2016-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Petrauskienė
Pažeidėjas
E. L.
Kategorijos
  • 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7955-1018/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02975-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.2.; 2.7.4.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. liepos 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė,sekretoriaujant Martynai Lukauskaitei, B. R.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. L. (E. L.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2016 m. vasario 26 d. apie 1.10 val. Olandų g., Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,98 promilių girtumas, vairavo automobilį „Hyundai Coupe“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punkto reikalavimus, o dėl to padarymas administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. nutarimu pripažino E. L. kaltu, padarius LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje padarytus pažeidimus, ir paskyrė jam galutinę subendrintą nuobaudą – 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Teismo posėdžio metu apklaustas E. L. paaiškino, kad jis nieko nepadarė, apie įvykį sužinojo tik gavęs baudą. Byloje ant dokumentų yra ne jo raštas. Pažeidimą padarė jo brolis, nes jis vairuoja protokole nurodytą automobilį.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklausta Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2-os kuopos 3 būrio vyr. patrulis G. T. parodė, kad automobilis buvo sustabdytas reido metu. Kolega sustabdė automobilį, iš vairuotojo jautėsi alkoholio kvapas, todėl jis buvo atvestas pas juos. Buvo nustatytas jo neblaivumas ir jam surašytas protokolas. Neatsiminė, kaip atrodė vairuotojas. Šiuo atveju neturėjo asmuo asmens dokumento. Asmuo nurodė savo asmens kodą, tada įvedus duombazėje jo kodą, atsidarė asmens nuotrauka. Vairuotojas buvo panašus į nuotraukoje esantį žmogų, be to, tas asmuo puikiai atsiminė savo ankstesnius pažeidimus. Jei kyla įtarimų, kad ne tas asmuo, pristato asmenį į komisariatą. Šiuo atveju nekilo įtarimų.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta K. S. parodė, kad automobilis „Hyundai Coupe“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), jai priklausė iki praeitų metų rugsėjo mėn., o tuomet jį pardavė.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. L. (R. L.) parodė, kad brolis nepadarė vasario 26 d. pažeidimo, o jis jį padarė. Pripažino, kad pasakė policijai brolio duomenis. Įvykio dieną vairavo jam priklausantį automobilį „Hyundai Coupe“, iki buvo sustabdytas policijos. Norėjo išvengti sulaikymo dėl arešto, todėl prisistatė brolio vardu. Automobilį perdavė T. M.. Gailėjosi, kad brolį pakišo. Patvirtino, kad nepateikė policijai asmens dokumento. Jis žinojo brolio asmens kodą. Policija klausė jo adreso, asmens kodo, ar dirba, o jis viską žinojo apie brolį.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. M. parodė, kad 2016 m. vasario 26 d. paskambino R. L. ir pasakė, kad ateitų paimti automobilį. Viskas vyko Olandų g. Jis atėjo ir paėmė automobilį „Hyundai“. Iš matymo žino Edmundą, tačiau ne iš jo paėmė automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nutrauktina.

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju nuo pat pradžių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. L. teigė, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų, nurodydamas, kad jo duomenis policijos pareigūnams pateikė jo brolis R. L.. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. T. patvirtino, kad šiuo atveju sustabdytas vairuotojas neturėjo asmens dokumento, todėl, nustatant jo asmenybę, jo buvo klausiami įvairūs faktiniai duomenys, į kuriuos buvo atsakyta teisingai, todėl nekilo įtarimų dėl asmens tapatybės. Visgi byloje apklaustų liudytojų R. L. ir T. M. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, yra pagrindas pripažinti, kad buvo netinkamai nustatytas administracinius teisės pažeidimus padaręs asmuo. R. L. patvirtino, kad jis padarė 2016 m. vasario 26 d. pažeidimus, apie juos tiksliai papasakodamas, o, norėdamas išvengti sulaikymo dėl arešto, prisistatė brolio vardu. R. L. parodė, kad žinojo brolio E. L. asmens kodą, adresą, darbovietę bei kitus duomenis, todėl juos ir pateikė policijos pareigūnui. Tuo tarpu teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. M. taip pat patvirtino, kad 2016 m. vasario 26 d. paskambino R. L., prašydamas iš Olandų g. paimti jo automobilį „Hyundai“, o jis tą ir padarė. Byloje esantis 2016 m. vasario 26 d. pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo įrodo, kad automobilį „Hyundai Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), leista vairuoti T. M.. Liudytojų parodymų teisingumą bei tai, kad E. L. nepadarė jam inkriminuojamų pažeidimų, papildomai įrodo ir tai, kad pažeidimų padarymo metu (2016 m. vasario 26 d.) automobilis „Hyundai Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepriklausė E. L., nenustatyta ir to, kad šis automobilis buvo perduotas naudoti nurodytam asmeniui (E. L.).

Byloje ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad E. L. nepadarė administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje, todėl jo atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

E. L. administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną dėl teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje, nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Petrauskienė