- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- e1-577-913/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48987-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Kaltinamasis
- P. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) prokurorės Jolantos Ražanskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje
P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 2011-04-21 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. 9 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, 2017-01-12 vadovaujantis BK 38 straipsniu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 2017-06-01 išbrauktas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis P. A. kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui fizinį skausmą, o būtent: 2023 metų gruodžio 24 dieną, apie 12 valandą, (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kambaryje, kilusio konflikto metu, kitaip smurtaudamas – rankoje laikomu peiliu įdurdamas vieną kartą į dešinės rankos plaštaką savo artimam giminaičiui – broliui T. A. sukėlė fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais P. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, P. A. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2024-08-11 apie 23.00 val., Anykščių r., Skiemonių sen., Pašilių k., Pašilių g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Toyota Avensis“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas - alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARZJ-0194 iškvėptame ore pirmu tikrinimu 2024-08-12 00:17 val. nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 00.38 val. nustatytas 2,04 promilių neblaivumas.
Šiais savo veiksmais P. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Pranešimas apie įtarimą P. A. įteiktas pasirašytinai.
Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytos nusikalstamos veikos.
Nustatyta, kad 2024-01-22 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi P. A. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, jam ir nukentėjusiajam T. A. susitaikius, ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamasis P. A. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad 2023 metų gruodžio mėnesį abu su broliu T. A. gyveno pas pažįstamą G. P., (duomenys neskelbtini). 2023-12-24 nuo pat ryto, G. P. namuose, girtavo su G. P., broliu T. A. ir A. J.. Kažkuriuo metu prie jų prisijungė pažįstamas K. (pavardės nežino). Gėrė alų, degtinę. Visi buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Apie pietus, tikslaus laiko nepamena, galėjo būti apie 12-12.30 val., jis pradėjo konfliktuoti su broliu T. A., dėl ko, neprisimena. Būdamas labai supykęs, pagriebė nuo stalo peilį ir juo puolė ant lovos sėdintį brolį, kuris gynėsi, dengėsi rankomis. Peiliu įdūrė broliui į dešinės rankos plaštaką. Jį nuo brolio atitraukė A. J.. Matė, kad jo peiliu sužeista brolio plaštaka kraujuoja ir pats paskambino pagalbos numeriu. Iš karto po įvykio jis atsiprašė brolio, susitaikė su juo. Dėl savo poelgio labai gailisi.
Nukentėjusysis T. A. parodė, kad 2023 m. gruodžio mėn. su broliu P. A. gyveno pas pažįstamą G. P. (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. gruodžio 23 d. vakaro jis su broliu ir G. P. vartojo alkoholį, vėliau prisijungė A. J. ir K. (pavardės nežino). Visi suvartojo labai daug alkoholio, išgertuves tęsė ir nuo 2023 m. gruodžio 24 d. ryto. Apie vidurdienį, išgertuvių metu, gulėdamas ant lovos kažko susipyko su greta sėdinčiu P. A. ir jis, pagriebęs ant stalo buvusį mažą peiliuką, dūrė juo jam į dešinės plaštakos viršutinę dalį. Žaizda kraujavo, jam skaudėjo. Brolis jo atsiprašė ir jie bendravo toliau. Su broliu jie susitaikė.
Iš 2024-01-09 T. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis patvirtino savo duotus parodymus.
Liudytojas A. J. parodė, kad nuo 2023-12-24 nuo pat ryto pas G. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini), vykusių išgertuvių metu, apie 12 val., susipyko broliai T. ir P. A.. Konflikto metu P. A. paėmė ant stalo buvusį peilį ir dūrė juo tuo metu lovoje gulinčiam broliui į dešinės rankos plaštakos viršutinę dalį. Jis iš P. A. peilį atėmė, girdėjo kaip jis skambino pagalbos numeriu. Įvykio metu visi buvo stipriai neblaivūs.
Iš 2023-12-24 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta -namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rastas ir paimtas peilis su juodos spalvos rankena.
Iš 2024-01-04 kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo-garso įrašas darytas policijos pareigūnų įvykio vietoje. Įraše matyti, kad pareigūnams prisistato P. A., kuris nurodė, kad kvietė policijos ir medikų pagalbą, alkotesteriu jam nustatomas 2,38 promilių neblaivumas. Asmuo prisistatęs A. J. nurodė, kad P. peiliu dūrė savo broliui į ranką. T. A. nurodė, kad susiginčijus su broliu šis jam peiliu dūrė į ranką.
Iš 2024-01-03 kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas tarp BPC darbuotojo ir P. A.. Pokalbio metu P. A. nurodė, jog peiliu perdūrė savo brolio ranką, prašo policijos bei greitosios medicinos pagalbos.
Iš 2024-01-12 susitaikymo protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. A. su įtariamuoju, savo broliu P. A. susitaikė.
Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos.
Kaltinamasis P. A. parodė, kad 2024-08-11, tarp 22 ir 23 val., būdamas neblaivus, nuėjo į M. K. ūkį, esantį (duomenys neskelbtini), kur savininkas jam buvo leidęs laikinai apsigyventi. Kieme stovėjo M. K. priklausantis automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo rakteliai buvo spynelėje. Niekada nėra važiavęs šiuo automobiliu, teisės vairuoti neturi, bet vairuoti moka. Jam pasidarė vienam nuobodu, todėl nusprendė pasivažinėti ir netrukus grįžti. Sėdęs už M. K. priklausančio automobilio „Toyota Avensis“ vairo, nuvažiavo į Pašilių k. Bandant apsisukti, vienas automobilio ratas užstrigo griovyje, negalėjo išvažiuoti, todėl paskambino M. K. ir pasakė kur jis su jo automobiliu yra. Išsigandęs policijos ir M. K., pasislėpė krūmuose, bet pareigūnai jį rado ir sulaikė. Pareigūnai du kartus tikrino alkoholio kiekio matuokliu, jam abu kartus buvo nustatytas 2,04 promilės neblaivumas. Su nustatytu neblaivumu sutiko. Dėl savo poelgio labai gailisi.
Liudytojas M. K. apklausos metu parodė, kad darbams ūkyje turi nusipirkęs automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį laiko kieme (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi nerakintas, dokumentai ir rakteliai būna palikti viduje. 2024-08-11, apie 23 val. 40 min., atvažiavęs į ūkį pamatė, kad kieme nėra automobilio, taip pat nebuvo ir P. A., kuriam buvo leidęs kelias dienas pagyventi. Skambinant jam telefonu, neatsiliepė. Po kokių 10-15 minučių paskambino P. A. ir pasakė, kad yra Pašilių k., vairuodamas jo automobilį „Toyota Avensis“ nuvažiavo nuo kelio ir nebegali išvažiuoti. Apie tai pranešė bendruoju pagalbos numeriu ir nuvažiavo į nurodytą vietą. Atvykę policijos pareigūnai P. A. surado krūmuose ir jį sulaikė. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus. P. A. savo automobiliu pasinaudoti neleido, jis išvažiavo be jo žinios, bet vagyste tokių jo veiksmų nelaiko. Į policiją skambino dėl to, kad suprato, jog automobiliu P. A. išvažiavo neblaivus ir gali įvykti nelaimė.
Liudytojas Giedrius Gliaudelis, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas, apklausos metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 23 val. 48 min., gavo pranešimą apie galimai neblaivų asmenį, kuris iš (duomenys neskelbtini), išvažiavo automobiliu „Toyota Avensis“. Vyko į įvykio vietą. Anykščių r., Skiemonių sen., Pašilių k., Pašilių g., ties namu Nr. 29, pastebėjo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priekiu buvo įvažiavęs į pakelės griovį. Prie automobilio buvo savininkas M. K., kuris paaiškino, jog su automobiliu važiavo P. A.. P. A. rado pasislėpusį krūmuose, kuris prisipažino, kad yra neblaivus ir kad čia atvažiavo M. K. priklausančiu automobiliu. P. A. du kartus buvo tikrinamas alkoholio kiekio matuokliu, abu kartus jam buvo nustatytas 2,04 promilės neblaivumas. Su nustatytu neblaivumu jis sutiko, pasirašė neblaivumo nustatymo akte, kituose dokumentuose.
Iš 2024-08-12 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Iš 2024-08-12 neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARZJ-0194, patikros Nr. 2070614, patikra galioja iki 2024-12-12, 2024-08-12 00 val. 17 min. ir 00 val. 38 min., P. A. nustatytas 2.04 promilių neblaivumas.
Iš 2024-08-28 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo-garso įrašas darytas policijos pareigūnų įvykio vietoje. Užfiksuota, kaip P. A. tikrinamas alkoholio kiekio matuokliu, jam nustatomas 2,04 promilės neblaivumas.
Iš 2024-09-30 VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad lengvojo automobilio „Toyota Avensis“, 2005 m. gamybos, kaina 2320 eurų (su PVM).
Iš 2024-08-22 vairuotojų registro išrašo nustatyta, kad P. A. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir motyvai
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kai smurtinio pobūdžio veiksmai atliekami prieš artimuosius giminaičius ar šeimos narius. BK 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šeimos nariai yra kartu su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą P. A. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2023 metų gruodžio 24 dieną, apie 12 valandą, (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kambaryje, kilusio konflikto metu, kitaip smurtaudamas – rankoje laikomu peiliu įdurdamas vieną kartą į dešinės rankos plaštaką savo artimam giminaičiui – broliui T. A. sukėlė fizinį skausmą.
Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo P. A. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusiojo parodymai, liudytojo parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą P. A. padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis 2024-08-11 apie 23.00 val., Anykščių r., Skiemonių sen., Pašilių k., Pašilių g., vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Toyota Avensis“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas - alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARZJ-0194 iškvėptame ore pirmu tikrinimu 2024-08-12 00:17 val. nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 00.38 val. nustatytas 2,04 promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, liudytojų parodymai, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu P. A. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Nukentėjusiajam apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta.
Dėl P. A. skirtinos bausmės
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai). Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat atsižvelgtina į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį P. A. – penkių metų laikotarpiu 7 kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, į psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies, BK 281¹ straipsnio 1 dalies, sankcijose numatytas ir prokurorės siūlomas bausmės rūšis – laisvės apribojimą ir baudą, kurių dydžiai nustatytini mažesni nei sankcijoje numatyti bausmių vidurkiai. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomi bausmių dydžiai yra proporcingi kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Teismas atkreipia dėmesį, kad prokurorės prašoma bausmės rūšis ar jos dydis teismo nesaisto, todėl atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei jo padarytas nusikalstamas veikas, P. A. skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Tokie įpareigojimai darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, P. A. paskirtos bausmės bendrintinos visiškai jas sudedant.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis P. A. prašė leisti baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Baudžiamasis įstatymas suteikia teismui diskrecinę teisę parenkant laiką, per kurį nuteistasis privalo sumokėti jam paskirtą baudos dydį. Kaltinamasis savo prašymo nepagrindė jokiais rašytinais įrodymais, pagrindžiančiais jo turtinę padėtį. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prašymą, prokuroro siūlomą bausmės dydį, baudžiamojo nusižengimo, už kurį paskirta bausmė, pobūdį, daro išvadą, jog 12 mėnesių terminas yra realus ir protingas terminas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų, todėl bauda sumokėtina per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, BK 68 straipsniu bei atsižvelgiant į kaltinamojo P. A. asmenybę, kartu su bausme taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Iš vairuotojų registro išrašo nustatyta, kad P. A. teisės vairuoti transporto priemones neturi, tačiau ši aplinkybė netrukdo taikyti jo atžvilgiu BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016). Kaltinamasis uždraudimo naudotis specialia teise laikotarpiu negalės įgyti teisės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgus į kaltinamojo padaryto pažeidimo pavojingumą, į tai, kad vairavo automobilį neturėdamas šios teisės, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, uždraustina P. A. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas 2 (dviem) metams, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė P. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto, automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje automobilis – „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitinka konfiskuotino daikto požymius, nes yra turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Be to, BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso M. P.. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ ,,Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Toyota Avensis“, 2005 m. gamybos, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2 320 eurų (su PVM). Byloje nustatyta, kad ginčo dėl vertės nustatymo nėra. Įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo, sunkumo laipsnį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę bei vadovaujantis 72 straipsnio nuostatomis, siekiant pilnai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, P. A. tikslinga paskirti turto konfiskavimą, išieškant valstybės naudai iš P. A. konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 2 320 Eur sumą.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, P. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių ribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
P. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
P. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, paskiriant P. A. subendrintą laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, P. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nustatyti P. A. 12 (dvylikos) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
Paskirti P. A. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš P. A. 2 320 Eur valstybės naudai, šią sumą pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6610.
P. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100 arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300. (Įmokos kodas 6801). Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, kvitą (-us), jei mokama per kelis kartus, pateikti baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.